TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Brangstančio maisto kokybė tikrintojų nedžiugina

2007 11 06 0:00
Briuselyje neseniai paminėtas europinės maisto saugos politikos 50-metis. K.Lukauskas pasakoja, kad per šį laikotarpį šioje srityje įvyko nemažai pokyčių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas didele problema vadina tai, kad savo šalyje valgome ne pačios aukščiausios kokybės maistą, nors Lietuvoje pagamintų maisto produktų rodikliai yra geresni nei vidutiniškai ES. Nors ir dėl kokybės yra ko prikibti: tai rodo nemažėjantis vartotojų skundų skaičius, gamintojų, maitinimo įmonių ir prekybos centrų tikrinimų rezultatai.

- Maisto produktų kainos kyla šuoliais, bet ar gerėja kokybė?

- Teigti, kad ji gerėja, negaliu. Geriausi produktai yra ir brangiausi. Tačiau Lietuvos pirkėjai pirmiausia renkasi pagal kainą. Prekybininkai taip pat pageidauja pigesnės produkcijos. Perdirbėjai mažai moka mūsų ūkininkams, tad tūkstančiai tonų aukščiausios kokybės produkcijos išvežama į užsienio šalis, pradedant Rusija, baigiant Izraeliu. Lietuvos įmonės, gaminančios mėsos produktus, vis daugiau mėsos įsiveža iš ES valstybių. Štai per 9 šių metų mėnesius iš ES šalių įvežta 71 tūkst. tonų paukštienos, kiaulienos, jautienos ir jų produktų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jautienos įvežta 67 proc., kiaulienos - 59 proc. daugiau. Nemažai įvežtos mėsos tiekiama ir į mažmeninę prekybą. Pavyzdžiui, šiandien net apie 40 proc. prekybos centruose parduodamos kiaulienos ir jos produktų yra importuota iš Lenkijos. Atvežtą mėsą prekybos centrai savo cechuose perdirba, o ant galutinio produkto, sakykim, vyniotinio, užrašo: pagaminta šiame prekybos centre. Vartotojai to nepastebi. Kita vertus, lietuviams nėra taip svarbu, kaip, pavyzdžiui, vokiečiams, kur pagamintas produktas. Vokiečiai stengiasi pirkti būtent savoje šalyje pagamintą produkciją.

Rūpesčiai dėl lenkiškos mėsos

- Jūsų tarnybos tikrinimų duomenys rodo, kad į šalį įvežami toli gražu ne aukščiausios kokybės produktai.

- Esant laisvai prekybai tarp ES šalių Lietuva negali daryti dirbtinių barjerų įvežamai produkcijai. Bet matydami didėjantį nekokybiškos mėsos ir jos produktų įvežimą, per 9 šių metų mėnesius kartu su muitininkais surengėme patikrinimus Lietuvos keliuose. Per juos sulaikėme ir neleidome realizuoti rinkoje per 307 tonų maisto produktų. Pasienio postuose sulaikyta ir grąžinta siutėjams 429 tonos gyvūninės produkcijos.

Daugiausia problemų turime dėl Lenkijos. Mūsų kaimynė neįvykdė visų ES reikalavimų mėsos pramonei, tebeturi įmonių, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, - Lietuvoje tokių seniai nėra. Šios leisgyvės įmonės gamina pigesnę produkciją, kurią stengiasi parduoti mūsų ir kitose šalyse. Nors ir atimame nekokybiškos produkcijos vežėjų licencijas, šios priemonės neduoda laukiamo efekto. Privalome pasitikėti valstybine Lenkijos veterinarijos tarnyba, bet manome, kad ji nepakankamai griežtai vertina savo gamintojus. Tikimės, kad naujoji kaimyninės šalies valdžia aktyviau imsis spręsti problemas.

- Teigiate, kad daugėja pagrįstų vartotojų skundų skaičius. Tačiau pastaruoju metu paaiškėjo ir piktnaudžiavimo jais atvejų.

- Anksčiau daug dėmesio skirdavome anoniminiams pranešimams. Tačiau, kaip minėjote, neseniai buvo išaiškinta grupė sukčių, kurie, prisidengdami skundais, iš produktus gaminančių ar prekiaujančių įmonių reikalaudavo pinigų. Jei "kaltininkas" sumokės kelis šimtus litų - paliks ramybėje, jei ne - prisistatys tikrintojai. Ir iš tikrųjų - po anonimo skambučio prisistatydavo mūsų inspektoriai, tarsi būtų ryšys tarp VMVT ir skundėjo. Atsižvelgdami į tai pertvarkėme pranešimų priėmimo sistemą.

Dabar anoniminius skundus tiriame tik ypatingais atvejais arba jei juose kalbama apie mažus vaikus.

Apie pusę visų mūsų gaunamų skundų yra iš sostinės. Todėl Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnyboje pertvarkėme inspektorių darbą. Anksčiau jie buvo pasiskirstę pagal teritorijas, gamybos rūšis. Visiems buvo žinoma, kuris inspektorius atsakingas už tam tikrą gatvę, todėl, neslėpsiu, kartais būdavo bandoma juos paveikti. Siekdami užkirsti tam kelią įdiegėme vieno langelio principą - atėjai su problema ir nežinai, kuris inspektorius konkrečiai ją spręs.

Klaidina ženklinimas

- VMVT statistika rodo, kad vartotojai daugiausia skundžiasi dėl nekokybiškos mėsos ir jos produktų.

- Neišskirčiau mėsos produktų - pažeidimų būna įvairiose srityse. Skundžiamasi ir dėl pieno produktų, "praturtintų" konservantais, kurių ten neturėtų būti. Buvo visa istorija dėl salotų, paaiškėjus, kad kai kurios yra nekokybiškos, pasenusios ir t. t. Ne išimtis ir žuvies produktai. Štai kokia nors įmonėlė sumano ką nors gaminti iš prastesnės nei vidutinė žaliavos. Pavyzdžiui, atitirpinus iš Argentinos, Kanados ar Olandijos atkeliavusią žuvį prekybai tiekiama pageltusi filė. Ji nesugedusi, pigesnė, bet neparašyta, kad yra antros rūšies.

Siekiame, kad ženklinimas atitiktų kokybinius rodiklius. Neseniai VMVT inspektorių atlikti aukščiausios rūšies kategorijai priskiriamų mėsos gaminių patikrinimai parodė, kad dalis Lietuvos mėsos produktų gamintojų sąmoningai klaidina vartotojus - pirkėjai įsigyja prastesnės kokybės gaminius, nei gamintojai nurodo jų ženklinime. Neteisingai nurodomos jų sudėtinės dalys, gamybai naudojami subproduktai nenurodomi, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudojami mėsos pakaitalai, kiaulių odelių emulsija, augaliniai baltymai, baltymų izoliatas ir panašiai. Patikrinimo duomenų analizė parodė, kad šie pažeidimai nėra "netyčiniai" ar "nereikšmingi".

Netrukus paskelbsime duomenis apie vaikams skirtus produktus. Deja, ne visi, parduodami su užrašu "vaikams", atitinka keliamus reikalavimus, - pasitaiko, kad ženklinimas neatitinka turinio, sudedama ne viskas, kas nurodyta ant pakuotės. Žinoma, gamintojui pasakius, kad blogai daro, jis lieka nepatenkintas. Taip, jis yra svarbiausias, ne mes, tikrintojai. Bet turime pasiekti, kad produkcija būtų geros kokybės ir išliktų Europos rinkoje. Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje maisto produktų kokybės reikalavimai yra tokie patys kaip ES ir daugiau negriežtės. VMVT atliekama kontrolė nediskriminuoja nei Lietuvos, nei užsienio gamintojų. Visiems maisto gaminiams taikomi vienodi standartai ir jie turi būti suprantami vartotojams. Svarbu, kad jie būtų vienodai įgyvendinti visose, - ir mažose, ir didelėse, - įmonėse.

Pigumo siekis grįžta bumerangu

- Kol renkantis nusveria pigumo kriterijus, vargu ar galime tikėtis, kad kokybė pagerės.

- Jei būtų laikomasi ES reikalavimų, kai kurių bėdų nebūtų. Tačiau yra norinčiųjų uždirbti labai greitai. Mano: gal į tas dešreles, kurias anksčiau gamindavome iš mėsos, pridėsiu pakaitalų ir padarysiu pigiau. Mes ištiriame ir pamatome, kad jose visai nėra mėsos. Tačiau kai tai nustatome, žmogus keikia ne gamintoją, o kontrolierių. Ir prekybos centrai aiškina - jei ne griežta VMVT tarnybos kontrolė, produktus parduotume pigiau.

Tačiau bėda ta, kad nėra konkurencijos tarp prekybos tinklų. Produktų tiekėjai turi labai nevienodas sąlygas, jie supančioti, sakyčiau, neetiškų sutarčių, jiems taikomos didelės baudos. Mat jei jau patekai į tinklą, turi būti laimingas.

Bandome kalbėtis, tartis su visais, nes suprantame, kad policinėmis priemonėmis problemos neišspręsime. Esame pasirašę bendradarbiavimo susitarimus su visomis vartotojų asociacijomis, kviečiamės mėsos perdirbėjų, didžiųjų prekybos centrų asociacijų, Žemės ūkio rūmų atstovus, diskutuojame, kas mūsų laukia, jei taip dirbsime ir toliau.

Tačiau džiugina tai, kad nusistovi verslo rūšys. Prieš 10 metų Lietuvoje buvo nemažai "plataus profilio" verslininkų: vežė metalą, kartu prekiavo ir durpėmis, arkliais, turėjo restoraną, dar ir dešras gamino. Šiandien dešrų gamintojas tik jas ir gamina. Kita vertus, mūsų mėsos perdirbimo įmonės dar gamina per daug, net 120-200 pavadinimų produktų. Visus juos padaryti tikrai gerus yra labai sunku. Kartais nustatome, kad skiriasi tik pavadinimai, o praktiškai tai yra tokie patys gaminiai. Būtų gerai, kad kiekviena įmonė turėtų savitus produktus. Suprantu, kad dabar joms reikia išgyventi, tai galbūt rasis po 5-10 metų.

- Kokias tendencijas: kokybės gerėjimo ar blogėjimo link įžvelgiate maitinimo įstaigų veikloje? Šių metų 9 mėnesių VMVT duomenys tarsi byloja jų nenaudai: gauta net dvigubai daugiau nusiskundimų nei pernai.

- Kai kurių Italijos, Prancūzijos restoranų sanitarinės sąlygos net blogesnės nei pas mus, tačiau maistą ten gamina meistras, tad jis paruošiamas geriau. Senosiose ES šalyse yra susiformavusios tradicijos - restoranai veikia 40-50 metų, vienas kitas naujas atidaromas. Kaip auginti kiaules, Lietuvoje žinome nuo seno, tačiau mūsų restoranuose yra dar daug atsitiktinių dalykų. Žmogus pasižiūri, kad kažkam šis verslas neblogai sekasi, pamano - ir aš atidarysiu restoraną. Bet vėliau tenka ir uždaryti, tad vyksta nuolatinis judėjimas. Problema ir tai, kad geriausi mūsų meistrai yra išvažiavę į kitas šalis.

- Kyla ne tik maisto kainos, bet ir restoranuose jos didėja.

- Vėlgi - ne dėl gerėjančios kokybės. Yra įstaigų, kur didkepsnis šiandien kainuoja net 60 litų. Neseniai patikrinus vieną garsų restoraną nustatyta, kad patiekalui naudotos jautienos galiojimas buvo pasibaigęs net prieš du mėnesius. Kai siūlomi brangūs patiekalai, jie nėra labai dažnai užsakomi, mėsa užlaikoma. Tačiau toks elgesys netoleruotinas. Todėl po Naujųjų metų kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ketiname vykdyti maitinimo įstaigose patiekiamo maisto skonio ir kokybės savybių reitingavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"