TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Briuselio laiko Lietuva neatsikratė

2012 03 24 7:10

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžių rodykles teks pasukti valanda į priekį ir vėl pratintis prie naujo ritmo - iki paskutinio spalio sekmadienio gyvensime pagal vasaros laiką.

Vasaros ir žiemos laikas Lietuvoje įvestas prieš 10 metų, 2002-aisiais, Vyriausybės priimtu nutarimu, taikantis prie Europos. Mat sezoninis laikas įteisintas 50 Europos valstybių. Briuselio valdininkai tikina, kad tai padeda suderinti geležinkelių, oro uostų, kitų tarnybų grafikus, sutaupo elektros energijos.

Tačiau specialistai mano kitaip. "Jokio taupymo nematau, tik žmonių trikdymą", - numoja ranka fizikas, astronomas ir etnologas Jonas Vaiškūnas. Jis siūlo laiką palikti ramybėje, nes daugelis žmonių, ypač tie, kurie silpnos sveikatos, sunkiai prisitaiko prie jo kaitaliojimo. LŽ pašnekovo nuomone, nereikėjo mūsų valstybei 1998 metais įvesti ir vadinamosios Andrikienės reformos, kai viena valanda buvo paankstinta įstaigų darbo laiko pradžia bei pabaiga.

Valdžiai vaikų negaila

Medikai taip pat neslepia, kad laiko pakeitimas neigiamai veikia žmonių sveikatą. Tiesa, po savaitės kitos prie naujovės priprantama. Tačiau ligi tol gydymo įstaigose padaugėja žmonių, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla, padidėjusiu kraujospūdžiu, oro trūkumu, nemiga, dirglumu, depresija. Maži vaikai dėl šios permainos kurį laiką blaškosi naktimis, verkia be priežasties. "Ypač nukenčia kaimų vaikai, nes jiems tenka keliauti į mokyklą keletą ar net keliolika kilometrų. Kad spėtų į pirmą pamoką, jie turi keltis paryčiais. O kai dabar pasuksim rodykles valandą į priekį, jiems bus dar sunkiau", - priminė J.Vaiškūnas.

Pasak mokslininko, geriausia būtų žmonėms gyventi gamtos ritmu, kaip tai daro gyvūnai. "Gyvūnams nerūpi, kiek dabar valandų, jie savo gyvenimą rikiuoja pagal Saulę. Taip gyveno ir mūsų protėviai, taip ir dabar gyvena daug kaimiečių. Tačiau miesto žmonės nutolo nuo gamtos ir ilgai vakaroja. Jiems rytais anksti atsikelti sunku. Valdžia turėtų tai suprasti ir ne tik nebekaitalioti laiko, bet ir atšaukti "Andrikienės reformą", - sakė astronomas.

J.Vaiškūno žodžius patvirtina tyrimai, kuriuos atliko Vilniaus edukologijos universiteto gamtos mokslų specialistė Inga Ruzgaitė. Magistro darbe ji analizavo, kokią įtaką daro žiemos laiko įvedimas Vievio gimnazijos mokinių mokymuisi ir elgesiui. "Sumažėja pažymių vidurkis", - tokią išvadą padarė magistrantė. Tyrimai parodė, kad mergaitėms šis poveikis didesnis, jis trunka porą savaičių, berniukai prisitaiko lengviau ir greičiau - per savaitę. Sunkiau prie laiko kaitaliojimo prisitaiko aukštesnių klasių mokiniai, lengviau - jaunesni. Lietuvių kalbos žinios nukenčia mažiau, matematikos - labiau. Magistrantė ištyrė, kad matematikos pažymių vidurkis liko žemesnis nei iki laiko pakeitimo net ir praėjus dviem mėnesiams. Neabejojama, kad vasaros laiko įvedimo įtaka moksleiviams yra dar didesnė negu žiemos.

Specialistai - prieš

"Nereikalingas dalykas", - taip apie sezoninį laiką kalba ir Fizinių bei technologijos mokslų centro Laiko ir dažnio etalono laboratorijos vadovas, mokslų daktaras Rimantas Miškinis. Jo vadovaujama laboratorija prižiūri, ar laikas Lietuvoje yra tikslus. R.Miškinis sako ne kartą žodžiu ir raštu dėstęs šalies valdžiai sezoninio laiko beprasmiškumą ir net žalą, tačiau viskas veltui. "Žmonėms visa tai seniai nusibodo, tik rūpesčių sukelia. Juk tenka sukioti ne tik daugybės laikrodžių rodykles, bet ir reguliuoti daugybę kitokių prietaisų. Kai kurie žmonės apie naują laiką pamiršta, todėl vėluoja arba ateina per anksti ir pan." - problemas vardijo mokslininkas. Jo žiniomis, pastaraisiais metais vis daugiau valstybių linksta atsisakyti sezoninio laiko. Kai kurios, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, jau atsisakė.

Nespėjo ar pabūgo?

Seimas praėjusį pavasarį buvo priėmęs nutarimą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę prašyti Europos Komisiją (EK) netaikyti sezoninio laiko Lietuvoje. Tačiau Vyriausybė į EK nesikreipė ir sezoninio laiko direktyva jau pratęsta iki 2016 metų. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis teisinosi, esą pavėluota kreiptis į Briuselį, nes nespėta surinkti argumentų. Parlamentaras Valentinas Mazuronis, kuris su keletu kolegų pernai inicijavo sezoninio laiko atšaukimo svarstymą Seime, kanclerio aiškinimu netiki. "Vyriausybė ne nespėjo, o bijojo neįtikti Briuseliui. Kadaise bijota nepatikti Maskvai, o dabar bijomasi Briuselio", - rėžė politikas.

Vasaros laikas pirmą kartą buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metais Didžiojoje Britanijoje, kad būtų galima sutaupyti dienos šviesos. Šiuo pavyzdžiu vėliau pasekė beveik visos kare dalyvaujančios valstybės. Karui pasibaigus daugelis jų laikrodžius sukioti nustojo, tačiau vėliau kai kuriose jų tai tapo tradicija.

Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės "Vilmorus" atlikta mūsų krašto gyventojų apklausa parodė, kad sezoninio laiko įvedimui nepritaria daugiau kaip pusė apklaustų žmonių. Vyriausybės pavedimu Ūkio ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad ypač daug žmonių pasisako prieš vasaros laiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"