TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Bronchų astmai – lietuviškas atkirtis

2013 10 19 6:00
Naujų vaistų astmai gydyti nesukuriama jau daugiau kaip 20 metų. LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos vaikai bronchų astma serga bene mažiausiai Europoje. Mokslininkai nori nustatyti tai lemiančius veiksnius – taip gautume daugiau žinių apie ligos priežastis. Be to, tikimasi patobulinti ir patį bronchų astmos gydymą – pasiūlyti alternatyvą dabar skiriamiems vaistams nuo uždegimo.

Mūsų šalyje bronchų astma serga tik apie 3 proc. vaikų. Tuo metu panašioje geografinėje platumoje esančioje Anglijoje ši liga kamuoja 1 iš 7 vaikų – daugiausia Europoje.

Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Valiulis sako, kad priežastys, lemiančios tokius didelius skirtumus, iki galo nežinomos. Manoma, jog anglosaksai turi tam tikrą genetinį polinkį sirgti bronchų astma, nes ši liga dažnai užklumpa ne tik gyvenančiuosius Jungtinėje Karalystėje, bet ir išvykusiuosius iš jos į Australiją ar JAV. Lietuvos gyventojai tokio polinkio greičiausiai neturi.

Nepaaiškinami skirtumai

"Kitas svarbus dalykas – aplinka. Lietuvoje daug žmonių bando įsikurti arčiau gamtos, tai irgi yra ligos profilaktika. Mūsų miestai ne tokie dideli, kaip, pavyzdžiui, Londonas, ir ne tokie užteršti. Be to, maitindamiesi suvartojame mažiau konservantų. Vis dėlto šių veiksnių įtaka astmai atsirasti iki šiol tyrinėta tik fragmentiškai, o gauti rezultatai prieštaringi. Todėl norime surinkti dvi naujagimių grupes Anglijoje ir Lietuvoje, stebėti šiuos vaikus mažiausiai 10-20 metų ir bandyti nustatyti, kokie veiksniai lemia sergamumą astma", – pasakojo A.Valiulis, jau daug metų palaikantis glaudžius ryšius su Londono karališkąja Bromptono ligonine ir kitais Jungtinės Karalystės mokslo centrais.

Įdomu, kad sergamumas bronchų astma labai skiriasi ir pačioje Lietuvoje. Tai atskleidė prieš keletą metų Vilniaus ir Utenos rajono kaimiškose mokyklose atliktas tyrimas. Kai kuriuose Utenos rajono kaimuose astmos simptomų nejautė nė vienas vaikas, o Vilniuje jų turėjo apie 5 proc. jaunesnio amžiaus mokinukų. Tačiau tarp vyresnių, 13-14 metų, moksleivių tokio skirtumo nebeliko. Kodėl tai vyksta, nežinoma, todėl ir šiam reiškiniui nustatyti reikia atlikti daugiau ilgalaikio vaikų stebėjimo tyrimų.

Tikimasi, kad bronchų astmos kamuojamiems vaikams padės iš čiobrelių pagamintas ekstraktas.

Bakterijos ir vitaminas D

Sergamumas astma siejamas ir su vitaminu D. Dabartinio mokslo duomenimis, jo trūkumas gali būti ne tik rachito, bet ir bronchų astmos priežastis, arba pasunkinti šių ligų eigą. Jei vitamino D pakankamai gaunama su maistu, dažnai būnama saulėje, astma sergama rečiau. Ne veltui alergiškiems ar kvėpavimo ligomis sergantiems vaikams rudenį ir žiemą rekomenduojama keletą mėnesių vartoti vitamino D turtingus žuvų taukus. Tyrimai apie vitamino D sąsajas su bronchų astma atliekami toliau, nes ir šioje srityje yra dar daug neaiškumų.

Pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad vaiko imuninę sistemą, ypač pirmais trejais gyvenimo metais, stiprina bakterijų gausi aplinka. Taip veikia ir jį supančių suaugusiųjų nosiaryklėje nešiojamos bakterijos. Todėl medikai ragina nebijoti dažniau bučiuoti savo atžalų. Imuninę sistemą stiprina ir ant naminių gyvulių, ypač arklių ar avių, odos gyvenančios bakterijos. Jos išskiria tam tikrus toksinus, kuriuos įkvepiant stimuliuojamas imunitetas, o kartu ginamasi nuo astmos.

Vandens nauda

"Tačiau net sudėjus visus žinomus ir spėjamus astmos profilaktikos veiksnius, nepavyktų paaiškinti tokių didelių sergamumo skirtumų tarp atskirų Europos šalių. Turėtų būti kas nors daugiau, kas nuolat veikia visą tam tikroje teritorijoje gyvenančią populiaciją", – pažymėjo A.Valiulis.

Praėjusią savaitę vykusioje Lietuvos mokslų akademijos sesijoje, skirtoje vaikų sveikatai, profesorius pristatė naują mokslinę hipotezę. Remiantis ja, mažesnį mūsų šalies vaikų sergamumą bronchų astma gali lemti geriamojo vandens kokybė. "Nuo kitų Europos valstybių skiriamės tuo, kad beveik visas geriamasis vanduo į mūsų namus atkeliauja iš artezinių gręžinių. Lietuva įsikūrusi ten, kur kadaise buvo jūros dugnas. Tam tikra prasme geriame tai, kas sluoksnis po sluoksnio kaip nuosėdos gulė tūkstančius metų. Todėl ir daroma prielaida, kad su vandeniu, ypač nevirintu, iš giluminių gręžinių gauname nemažai mineralinių ir kitokių medžiagų, saugančių nuo alerginių ligų, taip pat nuo astmos", – dėstė A.Valiulis.

Pasak A.Valiulio, pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad vaiko imuninę sistemą, ypač pirmaisiais trejais gyvenimo metais, stiprina bakterijų gausi aplinka. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jo didenybė pacientas

Naujų vaistų ligai gydyti nesukuriama jau daugiau kaip 20 metų, tad dabar daugiau dėmesio kreipiama į gydymo individualizavimą, stengiamasi kiekvienam pacientui parinkti atskirą gydymo planą.

Tas pats vaikas per metus gali sirgti ir sunkiai, ir lengvai. Todėl medikams visada tenka balansuoti ties tam tikra riba: juk vienu atveju lėtinės ligos gydymas gali būti nepakankamas, o kitu rizikuojama pergydyti.

Pastaruoju metu išryškėjo ir kai kurių ilgai vartojamų naujų vaistų vienoks ar kitoks šalutinis poveikis. Astma sergančių vaikų tėvai, pasiskaitę internete laisvai prieinamos, bet dažnai vienpusiškos informacijos, atsisako savo atžalų gydymo inhaliaciniais kortikosteroidais.

"Šiuo atveju labai svarbus gydytojo ir tėvų bendradarbiavimas bei pasitikėjimas. Vertinant sergančio vaiko artimuosius kaip partnerius, diskutuojant apie gydymą ir jo poveikį, visada galima rasti racionalų sprendimą. Vaikui tapus paaugliu, reikia jo ir mediko sutarimo dėl vaistų vartojimo. Klysta manantieji, kad žmogų galima priversti gydytis, ką jau kalbėti apie vaikus. Galų gale gydymą renkasi pacientas. Todėl be jokios ironijos vadinu pacientą "jo didenybe". Blogiausia, jei gydytojas neranda laiko plačiau paaiškinti apie ligą ir jai gydyti skirtus medikamentus. Tada sunerimę tėvai ieško atsakymų kitur ir kai kada pakeičia savo vaiko gydymą arba visai jo atsisako. Tuo metu medikas ir toliau mano, jog terapija tebevyksta. Žmonės turėtų nebijoti pasakyti, kad tam tikri vaistai jiems kelia baimę, o gydytojai privalo labai įdėmiai išklausyti pacientus ir atsakyti į kilusius klausimus. Tik tada galima tikėtis gero gydymo rezultato", – kalbėjo A.Valiulis.

Tirs čiobrelių ekstrakto savybes

Vis dėlto vaikų pulmonologas nemano, jog cheminiai preparatai yra vienintelis išsigelbėjimas. Kartu su prof. Nijole Savickiene iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto A.Valiulis pradėjo bendrą mokslinį projektą, kurio esmė – ilgalaikis čiobrelių ekstrakto vartojimas astma sergantiems vaikams gydyti. Iki tol šie vaistingieji augalai buvo naudojami tik ūmiam ir užtrukusiam kosuliui slopinti.

"Čiobrelių ekstraktas galėtų tapti saugia alternatyva jau esamiems vaistams arba būti vartojamas kaip papildoma priemonė. Moksliškai įrodyta, kad čiobreliai slopina astmos uždegimo mediatorių – leukotrienų gamybą. Tas slopinimas, palyginti su inhaliaciniais kortikosteroidais, yra nedidelis, tačiau kartais vaikams užtenka ir tokio poveikio. Juk ne visada į žvirblį reikia šauti iš patrankos", – pabrėžė A.Valiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"