Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Celiakija – sunkiai diagnozuojama ir pavojinga

2016 05 17 15:20
LŽ archyvo nuotrauka

Baltymas gliutenas, kurio yra kviečiuose, rugiuose ir miežiuose, kai kuriems žmonėms sukelia negalavimus, kuriuos galima pavadinti tiksinčia bomba.

Celiakija, alergija ir kiti gliuteno sukeliami negalavimai vis dažnesni, tačiau jų diagnozė, anot medikų, itin sudėtinga.

Nediagnozuota ir negydoma celiakija gali sukelti osteoporozę (kaulų tankio mažėjimą), diabetą ir kitas įvairias autoimunines ligas, nėštumo komplikacijas, nevaisingumą ir kt.

Celiakija galima susirgti visais amžiaus tarpsniais. Diagnozuotų celiakijos atvejų Lietuvoje skaičius nesiekia 1 proc. visų gyventojų. Specialistų teigimu, oficiali statistika tikrosios situacijos neparodo. Remiantis kai kurių Europos šalių duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų šiomis ligomis gali būti 10 kartų daugiau.

„Pagal paciento simptomus, nusiskundimus nė vienas pasaulio gydytojas negali nustatyti celiakijos. Įtariant šią ligą, reikia atlikti kraujo ir kitus tyrimus. Tačiau tikrai ne visada gydytojams pavyksta peržengti pirmąjį etapą ir šią ligą apskritai įtarti“, – pranešime spaudai teigia gydytojas gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas. Anot jo, kartais net tyrimais nustatyti celiakiją ar gliuteno netoleravimą būna sudėtinga, todėl pacientui tiesiog siūloma laikytis begliuteninės dietos ir stebima, ar jo savijauta gerėja.

Žmonėms netoleruojantiems gliuteno dažnai nustatoma netiksli diagnozė dėl simptomų, kurie gali atrodyti labai bendriniai, arba niekaip nesusiję su virškinimo sutrikimais.

„Pavyzdžiui, netoleruojant gliuteno gali sutrikti tuštinimasis, tada nustatomas dirgliosios žarnos sindromas. Jaučiantiems virškinimo sutrikimus, ir neradus tam priežasčių, nustatomas nervinis išsekimas. Besiskundžiančiam lėtine sloga, gali būti diagnozuojama alergija namų erkutėms ar žiedadulkėms, nors tai taip pat gali būti gliuteno netoleravimo pasekmė“, – pasakoja tinklaraščio www.begliuteno.lt autorė Kristina Pozingytė.

Lietuvoje apie gliuteno netoleravimą žinoma labai mažai. Todėl žmonės, besilaikantys begliutenės dietos, susiduria su sunkumais parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose. Maitinantis be gliuteno tenka keisti ir maisto gaminimo įpročius. Tada labai svarbu, kad specialios dietos besilaikantįjį palaikytų ir šeimos nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"