TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Čiaudėti nuo saulės priverčia genai

2015 07 05 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kai šiomis saulėtomis dienomis pradėsite nevalingai čiaudėti netikėtai pakliuvę į ryškią saulę, pasinaudokite malonia proga prisiminti visus savo artimuosius - kažkuris iš jų pagal paveldėjimą „padovanojo“ jums „šviesos čiaudulio“ sindromą.

Esate ne vienas toks: įvairūs skaičiavimai rodo, jog nuo 17 iki 35 proc. žmonių čiaudi staiga tvykstelėjus saulei, kai kuriems nosį sukutena net ir ryški dirbtinė šviesa, o kiti „apčiaudi“ ir fotoaparato blykstę.

Taigi, esate normalus žmogus - tokių daug.

Manchesterio universiteto mokslininkas Emyras Bendowas parašė mokslinį straipsnį apie „šviesos čiaudulį“. Jis pats vargo dėl to, kad vos pakliuvęs iš tamsos į labai ryškią šviesą nevalingai nusičiaudėdavo. Pavyzdžiui, išvažiavęs automobiliu iš tamsaus tunelio į ryškią saulę jis turėdavo stipriai nusitverti vairo, nes pradėdavo nevalingai čiaudėti.

Pirmasis oficialus šio reflekso tyrimas buvo atliktas dar 1950 metais. Prancūzų mokslininkas C. Sedanas pastebėjo, kad kai kurie jo pacientai čiaudi, kai jis pašviečia jiems į akis oftalmoskopu – dirbtinės šviesos prietaisu, kuris naudojamas tirti akių tinklainę. Mokslininkas atlikdamas tyrimus stebėjo grupelę „šviesos čiaudėtojų“, ir nustatė, kad jie pradeda čiaudėti, kai tvyksteli ryški šviesa, fotoaparato blykstė, o gali būti - netgi ultravioletinė šviesa. Jis išsiaiškino, kad čiaudėjimą sukelia pacientus staiga blykstelėjusi šviesa, bet vėliau, užtvindyti ryškios saulės šviesos arba dirbtinio apšvietimo, žmonės daugiau nebečiaudėjo.

Kadangi medicinos archyvuose tuo metu nebuvo jokių duomenų, susijusių su „šviesos čiauduliu“, mokslininkas nutarė, kad jo tiriamieji turėtų būti "reti egzemplioriai". Bet vėliau fizikas H.C. Everettas sugalvojo frazę „šviesos čiaudulio refleksas“ ir parašė apie tai 1964 metais.

Mokslininkai nustatė, kad nuo 17 iki 35 proc. žmonių pasaulyje čiaudi nuo saulės arba ryškios šviesos.

Dabar apie „šviesos čiaudulio refleksą“ jau žinoma labai daug. Pirmiausia svarbu tai, kad „čiaudulio genas“ yra paveldimas. Yra didelė tikimybė, kad „šviesos čiaudėtojas“ jį perduos savo vaikams – tikimybė siekia 50 proc.

2010 metais genetikų grupė, vadovaujama Nicholaso Erikssono iš genetikos tyrimų kompanijos, tyrė už tai atsakingus genus ir išsiaiškino, kurie iš jų yra susiję su šviesos sukeltais čiaudulio priepuoliais.

Laboratorinių šios būklės tyrimų atlikta mažai, bet yra tokių, kurie liudija, jog su „šviesos čiaudulio refleksu“ geriau nejuokauti. Klyvlendo gydytojas Haroldas.H. Morrisas pateiktoje ataskaitoje minėjo 55 metų moterį, kuri kentėjo ne tik nuo čiaudulio, bet ir nuo traukulių kaip nevalingos reakcijos į šviesą. Ji skundėsi besikartojančiu „lengvu čiauduliu“, bet niekada pati nepastebėjo, kad čiaudi reaguodama į stiprią šviesą.

Tirdamas šios pacientės būklę H.H. Morrisas švietė jai į akis ryškia dirbtine šviesa, naudodamas skirtingus prietaisus. 1989 metais Klyvlendo medicinos leidinyje jis rašė, kad galėjo priversti pacientę čiaudėti pašviesdamas į akis vos 15 Hz stiprumo šviesos blykste. Vidutiniškai čiaudulys ją ištikdavo po 9,9 sekundžių po pirmos blykstės. Tai dažniausiai priversdavo ją nusičiaudėti 2 kartus iš eilės, o retkarčiais - 3 kartus iš eilės. Intervalai tarp čiaudėjimų buvo nuo 2 iki 4 sekundžių. Bet gydytojas darė prielaidą, kad tai atsitiktinumas, nes nerado jokios biologinės priežasties, kodėl 15 Hz stiprumo šviesos blykstė galėtų veikti pacientę kaip nors ypatingai.

Nepaisant gausios informacijos, kurią mokslininkai sukaupė apie šį „šviesos čiaudulio refleksą“, niekas vis dar tiksliai nežino, kodėl optinis akių stimuliavimas sukelia čiaudėjimą. Viena galimybė yra: juk akys ir nosis yra sujungti trišakiu nervu. Tai galėtų būti vadinamųjų parasimpatinių nervų veiklos rezultatas. Kai stimuliatorius sujaudina vieną dalį parasimpatinės nervų sistemos, kitas sistemos dalis irgi tampa aktyvi.

Tai gali reikšti, kad kai ryški šviesa priverčia vyzdžius susiaurėti, tai gali netiesiogiai suerzinti nosies gleivinės membraną, kuri tada sukelia čiaudėjimą.

Skamba kaip smulkmena – ar gi čia naujiena netikėtai nusičiaudėti.

Bet kaip pažymėjo Manchesterio universiteto mokslininkas E. Benbowas, čiaudėti kai kuriose situacijose gali būti gana pavojinga: „Netikėtai į akis tvykstelėjusi saulė, kai mašina išlenda iš ilgo tunelio prieblandos, gali sukelti vairuotojui čiaudulį ir trumpam jį apakinti – juk čiaudėdami užsimerkiame. Čiaudėti dėl saulės taip pat gali būti pavojinga beisbolo žaidėjui, kaip ir akrobatui, žengiančiam aukštai įtempta viela“.

Taigi tvieskiant saulei pats metas prisiminti ne tik prosenelius, iš kurių galėjote paveldėti „šviesos čiaudulio refleksą“, bet ir populiarų mados aksesuarą – lakūno tipo akinius nuo saulės.

Parengė Rokas ČERNIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"