TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Čiaudulys ar kosulys - dar ne gripas

2009 11 17 0:00
Ir kosulys, ir čiaudėjimas paaštrina pavojaus sveikatai jausmą.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Per vadinamojo kiaulių gripo pandemiją kosėjimas ar bet koks nusičiaudėjimas paaštrina pavojaus jausmą, priversdamas situaciją vertinti daug blogiau nei yra iš tikrųjų. Šitaip kyla masinė panika dėl baimės susirgti gripu.

Tokią išvadą padarė mokslininkų grupė iš JAV Mičigano universiteto, vadovaujama Norberto Schwarzo. Šių metų gegužę tyrinėtojai atliko įdomų eksperimentą. Atrinkę 50 savanorių studentų, mokslininkai liepė jiems eiti pro kosintį ar čiaudintį žmogų, kurį vaidino specialiai pasamdytas aktorius. Tada prašė studentus įvertinti pagal sąlyginę skalę nuo 1 iki 100 proc. vidutinio amerikiečio riziką susirgti lėtinėmis ligomis, gauti širdies smūgį iki 50 metų amžiaus, mirti dėl nusikaltimo ar nelaimingo atsitikimo.

Studentai, kurie ėjo pro apsimetėlį ligonį, pareiškė, kad širdies smūgio iki 50 metų pavojus vidutiniškai siekia 45 proc. Tas pats rodiklis grupėje, kuri nesusidūrė su kosinčiu ar čiaudinčiu aktoriumi, siekė 32 proc. Panašus vertinimų skirtumas nustatytas ir atsakant į likusius klausimus.

Buvo atliktas ir kitas eksperimentas. Prekybos centre mokslininkai paeiliui stabdė 50 pirkėjų ir minutę uždavinėjo klausimus, užrašydami atsakymus specialiame lape. Vienais atvejais tyrėjai vaidindavo, kad kosi ar čiaudi, pridengdami burną popieriaus lapu, kitais atvejais to nedarė. Apie 48 proc. respondentų iš pirmojo pogrupio pareiškė, kad JAV vyriausybė turi išleisti milijardus dolerių vakcinos nuo naujojo gripo kūrimui, o ne naujoms darbo vietoms steigti ar kitoms reikmėms. Antrajame pogrupyje, kurie neišsigando kosulio ar čiaudulio, tokį atsakymą pateikė tik 13 proc. apklaustųjų.

Mokslininkai padarė išvadą, kad pavojaus signalai veikia žmogaus pasąmonę ne mažiau, nei tikras pavojus. "Kai yra pavojus sveikatai, nedideli priminimai apie tai prisideda prie baimės paaštrėjimo. Tai verčia galvoti, kad pasaulyje gyventi yra nesaugu", - apibendrino N.Schwarzas.

Parengė Rūta RUDAKYTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"