TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Cukrinis diabetas smogia be gailesčio

2014 11 15 6:00
doctormurray.com nuotrauka

Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tai Fredericko Bantingo, drauge su Charlesu Bestu atradusio insuliną, gimimo diena. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar 2006 metais pasirašė rezoliuciją ir pripažino, kad diabetas yra sunki ir brangiai kainuojanti lėtinė liga, sukelianti rimtų komplikacijų, daranti žalą šeimoms ir valstybėms.

Prieš mėnesį Lietuvos visuomenei pristatytas naujas visuomeninis diabeto prevencijos judėjimas "DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“. Jo tikslas – mažinti susirgimų diabetu riziką Lietuvoje, padėti atitolinti ligą ir skatinti ankstyvą jos diagnostiką bei šiuolaikinį gydymą, susirgusius asmenis išmokyti lligą valdyti, kad būtų išvengta komplikacijų. Lapkričio 14-ąją Seime surengta mokslinė konferencija, kurioje diabeto priežastis, gydymą ir skaudžiausias komplikacijas aptarė mokslininkai, gydytojai endokrinologai, pacientai, sveikatos apsaugos strategai ir politikai.

Per pastaruosius 50 metų žmonių, sergančių cukriniu diabetu, skaičius pasaulyje padidėjo 25 kartus. Šiuo metu jų yra per 366 milijonus. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. II tipo cukrinio diabeto ligonių, vadinasi, ši klastinga liga kamuoja kas dvidešimtą mūsų šalies gyventoją. Tačiau ir šie skaičiai dar neatskleidžia tikrosios padėties, ji yra kur kas blogesnė. Vakarų šalyse tik pusei, o Lietuvoje vos trečdaliui asmenų II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas pradinėmis stadijomis. Kiti apie ligą nežino tol, kol nepasireiškia jos komplikacijų: regėjimo, inkstų, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sutrikimų ir pan. Mūsų šalyje nuo diabeto ir jo komplikacijų kasmet miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną.

Diabetas pažeidžia inkstus

"Cukrinis diabetas (CD) - viena pagrindinių inkstų nepakankamumo priežasčių šalia arterinės hipertenzijos ir uždegimo sukeltų inkstų ligų, - savo pranešime per Seime vykusią konferenciją teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktorius prof. Marius Miglinas. - Nors nėra tikslios statistikos, manoma, kad inkstų pažeidimas išsivysto net penktadaliui asmenų, sergančių I tipo cukriniu diabetu, ir beveik 40 proc. asmenų, sergančių II tipo cukriniu diabetu. Šio tipo diabetas sparčiai plinta, todėl daugėja ir sunkių inkstų pažeidimų, dėl kurių ligoniams prireikia dializės arba inkstų persodinimo. Kokios sunkių komplikacijų priežastys? Diabetas pirmiausia pažeidžia smulkiąsias organizmo kraujagysles, o inkstai sudaryti būtent iš smulkiųjų kraujagyslių tinklo, vadinamųjų inkstų kamuolėlių. Dėl per didelio gliukozės kiekio kraujyje inkstuose ima kauptis vadinamieji glikozilinimo produktai, o dėl aukšto kraujospūdžio, kuris paprastai kamuoja CD ligonius, kraujagyslės patiria jas žalojantį padidėjusį slėgį, vadinamąją barotraumą, skatinančią inkstų randėjimą. Laiku nediagnozuotos ir kokybiškai negydomos inkstų ligos per keletą metų neatitaisomai pažeidžia inkstus, ir tie pažeidimai gali tik progresuoti. Didžiausia bėda, jog II tipo CD gana dažnam ligoniui nustatomas pernelyg vėlai, kai jau būna pažeisti inkstai. Kitaip tariant, dalis pacientų serga diabetu ir apie tai sužino tik dėl to, kad atsiranda inkstų pažeidimo simptomų: tinimas, padidėjęs troškulys, padažnėjęs naktinis šlapinimasis.“

Ilgas slaptasis periodas

Profesorius perspėja, jog inkstų negalavimai ypatingi tuo, kad ilgą laiką vystosi be ryškesnių simptomų. Priežasčių imama ieškoti tik pasireiškus, tarkim, dusuliui, širdies ritmo sutrikimui ir pan.

„Šeimos gydytojai turėtų žinoti, kad nuo CD gali nukentėti inkstų veikla, todėl tokius ligonius turi atidžiai stebėti: tikrinti, kaip kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje, tirti kreatinino koncentraciją, pagal kurią galima apskaičiuoti inkstų kamuolėlių filtracijos greitį, t. y. inkstų veiklos efektyvumą, parodantį, kaip iš organizmo valomi šlakai. Diagnozavus inkstų sutrikimą, ligonį turi stebėti ne tik šeimos gydytojas, bet ir konsultuoti endokrinologas, kardiologas, nefrologas, pasirengęs visais būdais stabdyti arba lėtinti inkstų ligos progresavimą, - sako M. Miglinas. - Kartais, jeigu labai anksti pavyksta šiuos inkstų veiklos pakitimus nustatyti, įmanoma ir visiškai juos sustabdyti. Todėl šeimos gydytojai bent kartą per metus turėtų skirti kreatinino ir lipidų kiekio kraujyje tyrimą kiekvienam vyresniam kaip 50 metų pacientui. Derėtų atidžiau išanalizuoti ir nespecifinius pacientų skundus, nesuversti visko nuovargiui ir gyvenimo būdui, nes, kaip jau minėjome, svarbu nepraleisti tam tikro inkstų ligos momento, kai dar galima išvengti dializės ar transplantacijos.“

Prof. M. Miglinas/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Visuomenė turi žinoti

Kasmet antrąjį kovo ketvirtadienį minima Pasaulinė inkstų diena. Jos tikslas - informuoti visuomenę apie inkstų ligas, kurios yra dažnesnės, nei iki šiol buvo manoma. Jomis serga per 10 proc. suaugusiųjų.

Kokia situacija Lietuvoje, kai sparčiai plinta II tipo CD, o jo kontrolė problemiška: specialistų nuomone, laiku diagnozuojama tik apie 50 proc. šios ligos atvejų, o iš diagnozuotų tik apie pusė sėkmingai kontroliuojami? Gal kitose šalyse padėtis geresnė? „Deja, inkstų pažeidimų dėl diabeto nuolat daugėja, - tvirtina prof. M. Miglinas. - Vokietijoje, JAV iš dializuojamų pacientų beveik pusė jų - dėl diabetinio inkstų pažeidimo. Lietuvoje ši dalis kol kas šiek tiek mažesnė, bet nuolatos didėja, nes daugėja žmonių, sergančių II tipo CD. Per metus atsiranda iki 200-300 naujų dializuojamų pacientų, iš viso nuolat dializuojami apie 1500 ligonių. Vokietijoje, Danijoje, JAV jau pasiektas tam tikras persilaužimas: maždaug nuo 2006 metų asmenų, sergančių diabetine nefropatija pradėjo šiek tiek mažėti. Tai teikia vilčių, kad ir mūsų gydytojai išmoks geriau gydyti CD, o patys pacientai – kokybiškiau gyventi, sėkmingiau kontroliuoti šią ligą, vadinasi, ir išvengti sunkių komplikacijų. Lietuvoje yra tokios pačios galimybės bei pakankamai modernių kompensuojamųjų kraujospūdžio mažinimo ir diabeto kontrolės vaistų kaip ir minėtose šalyse.“

Sunkiausia – įveikti savo silpnybes

Nors ir gyvename ES, ne visi elgiamės kaip europiečiai. Pernelyg daug žmonių nejaučia atsakomybės už savo ir aplinkinių sveikatą, lengvabūdiškai vergauja žalingiems įpročiams. Nors rūkymas - viena pagrindinių ne tik inkstų, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų priežasčių, net ir sirgdami CD daugelis neįstengia mesti rūkyti. Lietuvoje rūkalių kur kas daugiau nei Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje. „Kai dalyvaujame bendrose nefrologų konferencijose, tarkime, suomių kolegoms diskusijos apie rūkymo žalą jau nebeaktualios, ten ši problema išspręsta", - sako profesorius ir pabrėžia, jog prasidėjus inkstų pažeidimams labai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ir galbūt Lietuvoje dializuojama mažiau diabetine neuropatija sergančių žmonių tik dėl to, kad dalis jų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Kuo labiau pažeisti inkstai, tuo didesnė kardiovaskulinių mirčių - dėl insulto, infarkto, ritmo sutrikimų – rizika. Ji išauga net iki 20 procentų,“ – teigia M. Miglinas ir priduria, jog esama nemažai pavyzdžių, kai sutelkus medikų ir pacientų pastangas pavyko stabilizuoti net vidutinės stadijos inkstų pažeidimą. Gydomi kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, tarp kurių būtinai turi būti vartojamas blokuojantis renino angiotenzino sistemą, metę rūkyti ir atsikratę antsvorio, sėkmingai koreguojantys gliukozės koncentraciją kraujyje pacientai jau keletą metų gyvena visavertį gyvenimą ir jiems negresia daug laiko ir jėgų reikalaujančios inkstų dializės. „Seniai žinoma: sėkmės sulaukti įmanoma tik tuomet, kai prieš ligą jėgas susivienija ir ligonis, ir gydytojas", – įsitikinęs profesorius.

„Sutrikus inkstų filtracijos pajėgumui, priešlaikinės mirties rizika išauga net iki 20 procentų,“ – pabrėžia prof. M. Miglinas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"