TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Cukrinis diabetas – XXI amžiaus rykštė

2015 11 14 10:49
dietdoctor.com nuotrauka

Lapkričio 14 d., šeštadienį, minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ši diena visame pasaulyje pradėta minėti nuo 1991 metų, siekiant atkreipti dėmesį į augantį sergamumą diabetu, ligos prevenciją ir kontrolę.

Cukrinis diabetas, kuriuo serga apie 390 mln. pasaulio ir daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, dažnai neturi žymesnių klinikinių simptomų, tačiau negydomas gali rimtai pakenkti organizmui. Kokie veiksniai signalizuoja apie ligą ir kaip prireikus padėti sergančiajam diabetu?

Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Arturo Nastaravičiaus, greitas gyvenimo tempas retam leidžia tinkamai pasirūpinti sveikata. Dažnu atveju cukriniu diabetu susirgęs asmuo nė neįtaria, kad serga: tai paaiškėja tik patikrinus gliukozės kiekį kraujyje. Pagrindiniai požymiai, signalizuojantys apie ligos atsiradimą – padidėjęs troškulys, kintantis kūno svoris, blogai gyjančios žaizdos, niežulys, sumažėjęs darbingumas. Tačiau pasikliaunant vien pastaraisiais simptomais diabeto diagnozuoti negalima. Pastebėjus pirminius simptomus rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris, atlikęs tyrimus, patvirtintų arba atmestų šią hipotezę.

„Cukrinį diabetą gali sukelti daugybė priežasčių, tačiau pagrindinės jų – paveldimumas, infekcijos bei netinkama mityba. Rizikos grupei priklausantys asmenys turi nuolat profilaktiškai tikrintis, kadangi laiku diagnozavus ir pradėjus cukrinio diabeto gydymą, galima užkirsti kelią komplikacijoms – ūminėms arba lėtinėms – atsirasti“, – dėmesį atkreipė vaistininkas.

A. Nastaravičiaus teigimu, netinkamas gliukozės kiekis kraujyje gali išderinti daugelį organizmo funkcijų. Įtakos ūminėms komplikacijoms (hipoglikemijos, hiperglikemijos) atsirasti turi netinkamai paciento vartojami vaistai, gydymasis ne pagal gydytojo rekomendacijas, nesubalansuota mityba, fizinis krūvis.

Tuo tarpu lėtinės ligos komplikacijos, anot „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Raimondos Lukminės, pasireiškia įvairių kūno sistemų, organų sutrikimais: ilgainiui blogėja rega, galvos smegenų kraujotaka, širdies ir inkstų veikla, atsiranda nervų sistemos pažeidimai – galūnių aptirpimas, jautrumo praradimas, skausmai.

„Dar viena iš svarbesnių cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinė pėda – gali baigtis galūnės amputacija. Todėl labai svarbu sergant tvarkingai prižiūrėti pėdas, nagus, kad pavyktų išvengti odos pažeidimų, kurie negydant gali komplikuotis“, – perspėjo R. Lukminė.

Šeimos gydytojos teigimu, kovoti su diabetu be specialistų pagalbos nėra paprasta, tad dalis sergančiųjų daro nemažai klaidų, taip apsunkindami ligos eigą. Kai kurie netinkamai dozuoja vaistus, neseka gliukozės kiekio kraujyje. Kai žmogus serga cukriniu diabetu, negydant ar nesant pakankamam gydymo efektyvumui dėl aukšto gliukozės kiekio kraujyje gali ištikti ketoacidozinė koma. Ji prasideda bendru silpnumu, iš burnos užuodžiamas acetono kvapas, sausta oda. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kviesti greitąją pagalbą.

Tuo tarpu esant priešingam variantui – kraujyje stipriai sumažėjus cukraus – ligonis tampa nervingas, agresyvus ar sutrikęs, pabąla, jį krečia drebulys, pila prakaitas, jaučiamas didelis alkis, pradeda linkti kojos, darosi silpna, skauda galvą. Tai – hipoglikemijos priepuolio simptomai, galintys atsirasti dėl neteisingos mitybos, padidėjusio fizinio krūvio, per didelio kiekio glikemiją mažinančių medikamentų ar alkoholio vartojimo.

„Pastaruoju atveju ligoniui būtina duoti greitai įsisavinamų angliavandenių: cukraus, gliukozės tablečių, bananų, natūralių sulčių, pieno ar medaus, o vėliau – pusę duonos riekės (pastaroji – lėčiau įsisavinamų angliavandenių šaltinis). Jeigu hipoglikemijos priepuolio ištiktam pacientui nebus duoti gliukozės kiekį padidinantys angliavandeniai, jis gali prarasti sąmonę, o priepuolis pereiti į hipoglikeminę komą“, – sakė A. Nastaravičius.

Sveikatos sistemos specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik padėti jau sergantiems cukriniu diabetu, bet ir padėti laiku diagnozuoti šią ligą. Spėjama, kad realus sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje yra gerokai didesnis nei skelbia oficiali statistika (per 100 tūkst. gyventojų). Mat nemažai gyventojų, turintys rizikos faktorių, mažai žino apie šią klastingą ligą, neranda laiko ar vengia tikrintis sveikatą. Diabetą diagnozuojant per vėlai, gydymas yra apsunkinamas, kyla komplikacijų grėsmė. Todėl pastebėjus pirmuosius galimus simptomus, delsti neverta – rekomenduojama kreiptis į gydytoją reikalingiems tyrimams atlikti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"