TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

D. Kubilius: „Augalinė mityba – tikra bomba“

2014 11 08 6:00
Darius Kubilius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vilnietis chirurgas dr. Darius Kubilius su žmona, trys jų dukrytės ir seneliai jau ne vienus metus paiso augalinės mitybos. Medikas įsitikinęs, jog tai padeda išvengti rimtų širdies ir kraujagyslių ligų, net jas gydyti. "Toks paprastas sprendimas, kad daugeliui dar sunku tuo patikėti", – LŽ teigė chirurgas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje D. Kubilius daugiausia gydo nudegimus, jo mokslų daktaro disertacija buvo skirta nudegimų prevencijai. Tai paskatino susidomėti ir širdies bei kraujagyslių ligų, kurios masiškai šienauja Lietuvos gyventojus, profilaktika. Šių ligų prevencija parūpo chirurgui ir dėl skaudžios asmeninės patirties – D. Kubiliaus artimieji patyrė labai rimtų sveikatos bėdų, jas lydėjo praradimai. Tai sukrėtė jį kaip mediką. Vyras puolė domėtis mityba, nes jautė, kad čia gali slypėti problemų sprendimo raktas. Tačiau perskaitęs daugybę knygų dar labiau sutriko. O tada aptiko informacijos apie JAV mediko dr. Caldwello Esselstyno tyrimus, kurie patvirtino, kad mitybą pakeitusiems ir prie augalinio maisto perėjusiems pacientams nustojo progresuoti širdies ir kraujagyslių ligos, jie gyveno dar ilgus dešimtmečius. "Nejaugi viskas gali būti taip paprasta?" – švystelėjo abejonė. Tačiau Darius žinojo, kad kai kurių dalykų žmonės nepriima vien dėl jų paprastumo. Todėl tarė sau: "Nuo šios dienos atsisakau gyvūninio maisto." Taip ir padarė. O po pusantrų metų atsisakė ir augalinio aliejaus.

D. Kubilius pasakojo, kad jau po mėnesio pajuto pirmuosius pokyčius. Maždaug per pusę metų, valgydamas kiek nori ir kada nori, numetė apie 10 kg svorio. Prieš pereidamas prie augalinės mitybos svėrė apie 80 kg, o dabar – 66 kilogramus. Pamatęs tokius rezultatus nusistebėjo: "Čia tai bent bomba!"

Savo pavyzdžiu vyras užkrėtė ir šeimos narius. Paaiškėjo, kad išmokyti vaikus sveikai maitintis daug paprasčiau negu senelius (beje, jauniausioji Dariaus dukra jau nuo gimimo yra veganė).

Kolegos medikai gana skeptiškai vertino jo patirtį. Tačiau pats D. Kubilius, perėjęs prie augalinės mitybos, jaučiasi tarsi pasirašęs draudimo nuo insulto ar infarkto sutartį. Bendradarbiaudamas su Lietuvoje veikiančiu Ann Wigmore fondu, jis entuziastingai dalijasi sukauptomis žiniomis. Tik apgailestauja, kad augaline mityba daugiausia domisi sveiki žmonės, jau tapę vegetarais, veganais ar žaliavalgiais, taip pat sportuojantys asmenys, bet ne turintieji antsvorio, rimtų širdies ir kraujagyslių problemų.

Neseniai Vilniuje buvo surengta konferencija, kurioje D. Kubilius susitiko su dr. C. Esselstynu iš JAV. Juk jo darbai ir įkvėpė mediką pakeisti gyvenseną. Savo virtuvėje lietuvis pritaikė daug C. Esselstyno žmonos sukurtų augalinių patiekalų receptų. Dariaus šeima remiasi ir lietuvių kilmės sveikatos mokytojos Ann Wigmore patarimais, turinčiais daug bendra su C. Esselstyno mokymais.

Virtuvės ypatybės

"Laikomės visos struktūros augalų mitybos be papildomų riebalų. Stengiamės valgyti kuo daugiau daržovių, taip pat daigų. Pirmiausia renkamės žalias lapines daržoves – špinatus, įvairias salotas: ledines (Aisbergo), gūžines, kiniškas pak choi, dabar labai populiarėjančius lapinius kopūstus, kurių lengva užsiauginti, o žaliuoja jie net iki gruodžio vidurio, kol temperatūra nenukrinta žemiau 5 laipsnių Celsijaus. Valgome daug brokolių, žiedinių kopūstų. Vartojame nemažai vadinamųjų piktžolių – bastučių, geltonžiedžių usnių lapų ir stiebų, žliūgių. Ypač du pirmieji augalai yra nepaprastai skanūs. Geltonžiedės usnys iki liepos mėnesio būna itin minkštos, be spygliukų, atrodo tarsi garbanotos salotos. Mūsų vaikams labai patinka laukinės rūgštynės, valgome daug pienių lapų, juos dažniausiai triname su kokiais nors vaisiais. Mėgstame ir spalvotas daržoves, ypač daug suvartojame moliūgų, cukinijų (geltonų, žalių, žieminių dryžuotų). Jas valgome su sėklomis. Būtinai reikia vartoti svogūnų – laiškų ar gumbų, žalių ar pakepintų, mat jie yra pagrindinis sieros, reguliuojančios mūsų antioksidacinius procesus, šaltinis. Morkas, burokėlius daugiausia valgome žalius, verdame iš jų sriubas. Vartojame nemažai bulvių, taip pat ir saldžiųjų – krakmolingas maistas yra energijos šaltinis, ypač kai šalta arba daug sportuojama. Tik krakmolingas daržoves vertėtų pavirti, nes krakmolas blogai pasisavinamas. Taip pat valgome daug avižų, daugiausia – jų dribsnių, vaikams kepame avižinius blynus. Ryžius vartojame nešlifuotus – tokie turi daugiau reikiamų medžiagų, o jų glikeminis indeksas nėra aukštas. Mūsų virtuvėje nerasite baltų miltų, stengiamės nevartoti cukraus. Turime nedidelį daržą, ten auginame cukinijas, piktžoles ir pupeles. Mus daugiausia maitina parduotuvės ir šiek tiek – turgus", – pasakojo D. Kubilius.

Savo šeimos mitybos jis nepriskiria žaliavalgiškai (šios išskirtinumas – neapdorotas augalinis maistas), mat kietesnius augalus kiek apverda. Chirurgas pabrėžė, jog siekiant sustiprinti sveikatą būtina skirti laiko maistui ruošti ir valgyti. Darant tai priebėgomis, skubant sveikata iškart pablogėja.

Be augalinių riebalų

D. Kubiliaus šeimos valgiaraštyje nėra jokio augalinio aliejaus. Medikas ir kitiems kartoja, kad jo nevartotų. Jeigu jau labai norisi "sutepto" maisto, smulkintuvu sutrina pomidorą (vieną arba su mangu) ir užsipila ant salotų. Taip pat pasigardina jas balzaminiu actu arba neriebiu humusu - padažu, pagamintu iš avinžirnių, žirnių, pupelių.

"Papildomų augalinių riebalų ypač nepatarčiau vartoti tiems, kurie siekia pasveikti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jei norima sveikai maitintis, galima suvalgyti šiek tiek avokado ir riešutų. Bet tik vieną kitą per dieną, avokado – po pusę ar ketvirtadalį, nes bet koks didesnis kiekis grynų augalinių riebalų po kurio laiko pablogina savijautą. Riebalai, nors ir augaliniai, irgi didina cholesterolio kiekį kraujyje. Šis rodiklis labai svarbus, todėl turime maitintis taip, kad jis nebūtų per didelis", – pabrėžė D. Kubilius.

Bėdos dėl netinkamos mitybos

Medikas teigia, jog yra gana daug žaliavalgių, kurių mitybą galima vadinti nesveika. Pavyzdžiui, dėl jos padidėja cholesterolio kiekis kraujyje. "Taip nutinka dėl to, kad žaliavalgiai linkę vartoti daug riebaus maisto. Jų racione gausu riešutų, avokadų, riebių sėklų ir gryno aliejaus. Sprendimas labai paprastas: tereikia atsisakyti papildomų riebalų. Kai tai padaroma, cholesterolis krinta, kūno masė stabilizuojasi, endotelio ląstelės vėl pradeda "dainuoti". Ir tai įvyksta po kelių savaičių", – tikino pašnekovas.

Dėl netinkamos mitybos kartais atsiranda ir jos nepakankamumo požymių: žmogus atrodo išsekęs, papilkėjęs, veide – gilios raukšlės, neturi jėgų, nors neretai slepia tai. Anot D. Kubiliaus, taip nutinka dėl to, jog jis valgo per mažai maisto. Arba todėl, kad didžiąją dalį kalorijų gauna iš riebaus maisto, o riebalai trukdo pasisavinti reikalingas medžiagas, daugiausia – angliavandenius.

"Didžiausios problemos užklumpa tuos, kurie atsisako vien mėsos. Tokiu atveju jie daugiau suvartoja pieno, žuvų produktų ir taip gauna daug riebalų. Tada sveikata gali net pablogėti: padidėja svoris, cholesterolio, cukraus lygis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Taip besimaitinantys žmonės turi riboti suvalgomo maisto kiekį", – sakė D. Kubilius.

Medikas priminė, kad augalinės mitybos gerbėjai privalo stebėti savijautą, domėtis savo svoriu. Jis turi atitikti ūgį, žmogus negali būti perkaręs. Būtina atkreipti dėmesį ir odos būklę: ar ji ne per sausa, nešerpetoja, ar, priešingai, per riebi, atsiranda pūslelių. Didelį mitybos nepakankamumą rodo labai suplonėjusi oda. Jeigu oda elastinga, vadinasi, žmogus yra sveikas, jo mityba tinkama.

Pas gydytoją – būtina

"Savo šeimoje stebime, ar dažnai sergame, ar greitai pagyjame. Pasigauti infekciją, kai visi aplinkui serga, yra normalu. Svarbiausia, ar greitai persergama: jei per keletą dienų, vadinasi, imuninė sistema veikia gerai. Jeigu nereikia papildomai vartoti vaistų, antibiotikų, tai irgi rodo, kad sveikatos būklė gera. Stebime ir plaukus, žiūrime, ar vaikams jie nesivelia. Jeigu veliasi, galima įtarti, kad trūksta vitamino D. Taip pat rūpinamės, ar gerai miegame. Jei blogai, greičiausiai kas nors yra ne taip: arba per mažai judame, arba netinkamai valgome. Dar vertiname, kaip sekasi ištverti stresą. Jeigu jis jau lenkia prie žemės, vadinasi, mūsų atsparumas sumažėjęs. Tada reikia daugiau ilsėtis, geriau valgyti, sportuoti, judėti. Nuolat lankomės pas šeimos gydytoją, atliekame bendrą kraujo ir išsamų cholesterolio tyrimą. Neturime didesnių sveikatos problemų, tik kartais apima nuovargis ar irzlumas, o tai irgi dažniausiai susiję su nuovargiu. Žmogus toks yra: jei gali daugiau, tada ir daro daugiau. Be abejo, tuomet labiau pavargsta", – aiškino D. Kubilius.

Medikai, anot jo, turėtų priimti veganus ir žaliavalgius tokius, kokie šie yra, nesiekti jų pakeisti. "Reikia tik stebėti jų sveikatos būklę, kaip bet kurio kito paciento. Juk taip gyventi šie žmonės pasirinko ne šiaip sau, o kad būtų sveikesni arba iš noro pakeisti pasaulį", – tvirtino D. Kubilius.

Tikisi medikų pripažinimo

Gydytojo žodžiais, daugelis medikų dar neigia augalinės mitybos naudą, bet tai yra natūrali pradinė reakcija. "Medicinoje buvo labai daug atvejų, kai ją pakeitė naujovės. Mityba, kaip širdies ligų prevencijos ir gydymo būdas, tikrai rimta naujovė, juolab – gana paprasta. Todėl tai labai sunku priimti. Medikams galbūt nėra malonu, kai šitiek laiko mokiusis ir gydžius, įgijus solidžios patirties, daugybei pacientų padėjus pasveikti medikamentiniu ar chirurginiu gydymu, kas nors ateina ir pasako: "Viskas, ką iki šiol darei, yra niekai, žmogų tereikia tinkamai maitinti." Be to, niekada nebus taip, kad augalinė mityba visiems padės. Neabejotinai atsiras pacientų, kurie norės maitintis įvairiai, o dalis jų nepajėgs pasirinkti sveikesnio gyvenimo būdo. Tačiau kai kuriuos tai tikrai išgalės. Ir kuo sveikesnė bus visuomenė, tuo daugiau bus tokių asmenų. Bet gydytojų visada reikės, kaip ir jų taikomo medikamentinio ar chirurginio gydymo. Vis dėlto viliuosi, kad augalinę mitybą medikai pripažins kaip normą, kaip dar vieną galimybę gydyti širdies ir kraujagyslių ligas", – kalbėjo D. Kubilius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"