TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

D. Pūras – apie žalingus medicinos simptomus

2015 04 04 6:00
Dainius Pūras: "Lietuvoje tebeveikia pasenusios taisyklės, kam politikai "atranda" pinigų ir kam jų niekaip "neranda". Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naujausiame prestižinio medicinos žurnalo „The Lancet“ numeryje paskelbtas straipsnis apie Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorių, vaikų psichiatrą Dainių Pūrą, pernai tapusį Jungtinių Tautų (JT) specialiuoju pranešėju dėl teisės į fizinę ir psichikos sveikatą. D. Pūras – pirmasis lietuvis, užėmęs tokią aukštą poziciją, ir pirmasis gydytojas, paskirtas į JT specialiojo pranešėjo pareigas.

Pasak D. Pūro, šios pareigos – ir įvertinimas, ir įpareigojimas. Jo, kaip specialaus JT pranešėjo, misija – analizuoti pasaulinę sveikatos apsaugos situaciją, informuoti apie tendencijas, grėsmes ir problemas. Pernai D. Pūras jau skaitė pirmąjį pranešimą Niujorke, JT Generalinėje Asamblėjoje. Pirmoji jo, kaip specialiojo pranešėjo, kelionė nuvedė į Malaiziją. Medikas jau parašė ataskaitą apie šios šalies sveikatos apsaugos situaciją. Šiuo metu D. Pūras baigia pirmąją teminę ataskaitą JT, kuria pristato ir savo veiklos prioritetus. Tarp jų – dėmesys kūdikių mirštamumui ir teisei sveikai vystytis ankstyvoje vaikystėje, investicijos į vaikų sveikatą per pirmuosius penkerius jų gyvenimo metus, prievartos prieš vaikus klausimai, savižudybių problema bei bendra psichikos sveikatos situacija.

Psichiatrijos krizė

"Psichikos sveikatos aktualumas kasmet didėja visame pasaulyje. Deja, problemos sprendžiamos senoviniais būdais, pavyzdžiui, uždarant žmones į didžiules įstaigas. Šiuo požiūriu Rytų Europos regionas atrodo nekaip, Lietuva taip pat. Mūsų šalyje net 6 tūkst. suaugusių žmonių, turinčių psichikos negalią, gyvena specialiose įstaigose. Bet ir visame pasaulyje psichiatrija pastaruoju metu apskritai išgyvena didelę krizę. Tapo galutinai aišku, kad vienpusis biologinis požiūris gydant psichikos sutrikimus nesprendžia problemų taip, kaip tikėtasi. Kitas skaudus ir paradoksalus reiškinys – jog psichiatrai yra abejingi psichikos ligonių teisėms, o juk kas, jei ne jie, turi kelti šį klausimą", – sakė D. Pūras.

Jis, kaip specialusis JT pranešėjas, daug dėmesio skirs ir medikų rengimui. "Šioje srityje pasaulyje taip pat yra didelių permainų. Dabar manoma, kad mažiau šio proceso turi vykti elitinėse tretinio lygio ligoninėse, nes būsimieji medikai pirmiausia turi suvokti, kas vyksta tikrojoje sveikatos priežiūros "fronto linijoje" – bendruomenėje, o ne tik ten, kur sukaupta brangiausia medicinos įranga", – vardijo D. Pūras.

Neatliekame namų darbų

Specialiųjų JT pranešėjų ataskaitos skelbiamos viešai. Ten, kur valstybės domisi pasaulinėmis tendencijomis, vyksta diskusijos ataskaitose aptariamais klausimais.

"Atviros diskusijos labai svarbios sveikatos apsaugos sistemoms. Juk sveikatos priežiūrai skiriamos didžiulės lėšos ir jos dažniausiai be galo prastai naudojamos. Mat yra labai daug interesų grupių, visokių "gudručių", kurie moka paimti pinigus "šventam reikalui" – žmonių sveikatai, bet vėliau juos kitaip išleidžia. Todėl sveikatos apsaugos sistemoje itin svarbus skaidrumas. Svarbu, kad politikai, įsiklausę į idėjų kovą, darytų sprendimus, kuo artimesnius mokslo žinioms", – įsitikinęs D. Pūras.

Lietuvos sveikatos sistema patenka į geresnių valstybių šimtuką. Bet, anot D. Pūro, reikia lygiuotis į lyderius, o tai yra Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos valstybės, taip pat Kanada, Australija bei Naujoji Zelandija. JAV sveikatos sistema nepriskiriama prie geriausių pavyzdžių, nes ten daug žmonių iš viso neturi sveikatos draudimo.

"Lietuvos problema ta, kad turėdami labai gerų galimybių jas prastai išnaudojame, netinkamai atliekame namų darbus", – pažymėjo D. Pūras.

Vystosi netolygiai

Medikui patinka dirbti JT specialiojo pranešėjo darbą, nes mato jo prasmę, į jo siūlymus įsiklausoma. D. Pūro idėjos žinomos ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje kyla sunkumų jas įgyvendinant. Tad ir kyla mintis, kak, anot posakio, savam krašte pranašu nebūsi.

"Savo drauge su bendraminčiais teikiamais siūlymais nesiekiame revoliucijų. Tiesiog esu gerai išanalizavęs šiuolaikinės sveikatos politikos principus ir noriu, kad jais būtų vadovaujamasi Lietuvoje. Deja, kol kas laimi interesų grupės, atstovaujančios siauram ir neveiksmingam biomedicininiam modeliui. Jeigu reikia "pramušti" kokią nors labai brangią technologiją, tos interesų grupės sėkmingai tai padaro. Tačiau dėl tokių nuolatinių “pramušinėjimų” nukenčia visa Lietuvos sveikatos apsauga, nes ji vystosi labai netolygiai. Yra sričių, kur investuojama be saiko daug. Ir yra labai apleistų sričių, pavyzdžiui, vaikų psichikos sveikata arba visuomenės sveikata, kuri tapo specializuotos medicinos elitinių sričių podukra", – vardijo D. Pūras.

Prisidengus stebuklais

Medikas apgailestavo, kad Lietuvoje, kaip prieš 50 metų, vis dar manoma, jog sveikatos apsaugos sistema – tai visų pirma ligoninės, nauji vaistai ir unikali medicinos įranga. "Dažnai skelbiama, jog su kokia nors ypatinga įranga daromi stebuklai, o ta proga vyksta agresyvi rinkodara, kad atitinkamoms sritims atitektų dar daugiau lėšų. Nebūtų gaila, jei tie pinigai nebūtų skiriami iš bendro maišo. O, tarkim, autizmo paliestų vaikų ir suaugusiųjų situacija Lietuvoje yra tragiška. Tėra tik pagalbos užuomazgos, tad pasauliui šioje srityje atrodome kaip atsilikęs kraštas. Ši problema nesulaukia dėmesio, nes jai spręsti nereikia brangios aparatūros ir vaistų, o reikia naujos paslaugų infrastruktūros, kur dirbtų psichologines terapijas taikantys specialistai", – pasakojo D. Pūras.

Svarbiausia – ne ligoninės

Jis pridūrė, kad pasaulyje apie sveikatos apsaugos sistemą sprendžiama ne pagal tai, kiek kokia ligoninė įsigijo aparatūros. Tai lemia rodikliai, ar sveikatos paslaugos teikiamos skaidriai, ar prioritetas skiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. "Tik labai stipri pirminė sveikatos priežiūra gali apsaugoti mediciną nuo neatsakingo lėšų švaistymo brangioms technologijoms. Pirmenybę teikiant specializuotai medicinai, sistema išsigimsta. Tai visiems žinomas dėsnis. Sprendimai pirmiausia stiprinti prestižines ligonines, o tik tada – visa kita, rodo negerus simptomus. Specializuota medicina turi daug lobistų, tad ji visada pasirūpins savimi. Už sveikatą atsakingiems politikams derėtų mažiau žavėtis vadinamaisiais medicinos stebuklais, nes ne jie lemia sveikatos apsaugos būklę", – sakė D. Pūras.

Kodėl nereikia permainų?

Anot žinomo specialisto, taip pat ir Lietuvos psichikos sveikatos sistema išliko menkai pakitusi nuo sovietinių laikų. "Šiai sričiai per metus buvo skiriama apie 0,5 mlrd. litų, arba 150 mln. eurų. Deja, dauguma šių lėšų nusėda didelėse psichiatrijos įstaigose arba nuolatinės globos institucijose, kurių Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja atsisakyti. Priimami tokie sprendimai, kurie netrukdytų klestėti didžiausiai psichiatrijos ligoninei. Jos patalpose glaudžiasi Valstybinis psichikos sveikatos centras, dabar jau – ir Savižudybių prevencijos biuras. Ir tai nėra atsitiktinumas. Vienoje vietoje sutelkus visas politikų informavimo galias siekiama išlaikyti klasikinį biomedicininį psichikos sveikatos apsaugos modelį, nors menkas jo veiksmingumas jau gerai žinomas. Todėl nereikėtų stebėtis, kad Lietuvos psichikos sveikatos rodikliai yra prasti", – teigė D. Pūras.

Psichiatro teigimu, ir savižudybių problemos Lietuvoje nepavyksta išspręsti todėl, kad lemiamu momentu politikai įsiklauso į tradicinės sistemos atstovus, aiškinančius, jog nereikia jokių esminių permainų. Ir vėl kartojama reformos imitacija, ir vėl vaistams kompensuoti skiriama šimtus kartų daugiau lėšų nei pasaulyje pripažintiems psichologiniams gydymo būdams.

Tiki pokyčiais

"Gydymo vaistais ir psichologinių terapijų santykio klausimą dabar tenka kelti ne tik Lietuvoje, bet ir Niujorke, Ženevoje. Ten visi suvokia, kad psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti psichosocialiniais metodais reikia daugiau dėmesio ir lėšų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos vyriausybė šiomis dienomis papildomai skyrė 1,25 mlrd. svarų vaikų ir jaunimo psichologiniams gydymo metodams. Deja, Lietuvoje tebeveikia pasenusios taisyklės, kam politikai nuolat "atranda" pinigų ir kam jų niekaip "neranda". Kol vyraus sprendimai "po kilimu" ir “pažinčių medicina”, tol neturėsime veiksmingos sveikatos apsaugos. Vis dėlto esu optimistas ir tikiu, kad tiek psichikos sveikatos srityje, tiek visoje Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje galiausiai įvyks rimtų pokyčių skaidrumo link", – apibendrino D. Pūras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"