TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dailės terapeutas siūlo nupiešti savo jausmus

2016 08 27 6:00
Mantas Televičius teigia, kad dailės terapija prasminga tik tada, kai piešiniu išreiškiami jausmai. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dailininkas tekstilininkas, dailės terapeutas Mantas Televičius beveik šešerius metus Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre veda meno terapijos užsiėmimus. Jie gana naujas dalykas mūsų šalyje, tačiau pasaulyje labai paplitę.

Gydomoji meno galia ne tik metafora, bet ir realybė. Kūrybos procesas leidžia susikurti pozityvią nuotaiką. Praplečia pasaulio suvokimo akiratį, padeda išsivaduoti nuo stereotipų, pajusti vidinę laisvę. Meno terapija – ne tik skambus žodžių junginys. Daugelis meno rūšių paklūsta norinčiųjų „išsilaižyti žaizdas“ valiai.

Su broliu dvyniu Mindaugu - Gruzijoje.

M. Televičius pasidžiaugė, kad dažnai keliamas klausimas: „Kas yra meno terapija?“ – pagaliau reglamentuotas. Pasak jo, meno terapijos sąvoka ilgą laiką nebuvo aiškiai apibrėžta, išplėtota. Lietuvos sveikatos mokslų universitete kvalifikuoti dailės terapeutai rengiami nuo 2013 metų. Mūsų šalyje tai gan nauja sritis, tačiau pasaulyje ši profesija plačiai paplitusi. Meno terapija skirstoma į atskiras sritis: muzikos, dailės, videoterapiją ir kt.

Pacientai neslepia nuostabos: „Ar skaitome knygas, ar einame į kiną, ar šokame – visa tai įvardijama kaip terapija. Kuo tik užsiimtume, tuo ir gydomės.“

Emocijų išraiška per piešinį

Anot pašnekovo, gyjant pacientui svarbiausia išsikelti tikslus. Jei jų nėra, bet kokia kūrybinė veikla tebus laisvo laiko leidimas. Pavyzdžiui, dailės terapija prasminga tik tada, kai „užrakintos“ mintys ir potyriai, mažinantys savivertę, išreiškiami piešiniu.

Vis plačiau pripažįstama, kad neverbalinė minčių, emocijų išraiška per piešinį ar kitas menines priemones – veiksminga žmogaus psichikos gydymo dalis, emocinio nuraminimo būdas.

Meno terapija ar mokymasis piešti

„Spalio mėnesį bus šešeri metai, kai dirbu ligoninėje, – sakė dailės terapeutas. – Vis dar diskutuojame, kuo skiriasi meno terapija nuo mokymo piešti. Priėjome prie bendros nuomonės, kad būtent jau minėti tikslai ir yra pagrindinis atskirties taškas.“

Manto nuomone, per dailės pamoką visus sieja konkretus tikslas – išmokti piešti. Galbūt liniją, dėmę, natiurmortą ar aktą. Per dailės terapijos užsiėmimus to nėra. Terapija susieta su konkrečiu žmogumi, kuris atėjo gydytis. Specialistai supažindinami su ligos istorija, diagnoze, ligonio būkle, ligos prognoze, tolesniu gydymu. „Atėję į dailės terapijos užsiėmimus, žmonės klausia – ko mes išmoksime? Suvokę, kad tai ne pamoka, suglumsta, – pasakojo M. Televičius. – Paėmę tuščią lapą nesimokome piešti. Tai laikas, skirtas pabandyti suprasti savo emociją, atsakyti į klausimą: „Kodėl esu čia?“ Tai nemenkas atradimas, vienijantis protą ir jausmus.“

Taros kanjonas Juodkalnijoje.

Pirmi susitikimai nėra lengvi. Meno terapijos lankytojai baimingai žvelgia į baltą lapą. „Jis toks baltas ir didelis. Terapeutas pasako nesuvokiamą temą: pabandykime nupiešti savo jausmus. Pabūkime čia ir dabar, – patirtimi dalijosi jaunas specialistas. – Palengva apsiprantama, žmonės adaptuojasi. Nors ir nelengva, tačiau tik vienetai per pirmąjį užsiėmimą nieko nedaro. Susikaupus viskas įmanoma.“

Dauguma psichikos sveikatos specialistų teigia, kad spontaniškas piešimas yra pats atviriausias. Piešiančiajam – pats paslaptingiausias, nesuprantamiausias. Dailės teorijoje viskas apgalvota ir aišku, turi rėmus. Per kūrybinį dailės terapijos procesą pasąmonė atskleidžia sąmonės klodus.

M. Televičiaus teigimu, meno terapijos nauda neginčijama. Ir ne tik psichikos sutrikimų turintiems asmenims. „Nesakau, kad ji tinka visiems. Tokia sveikatinimo priemonė būtų naudinga įkalinimo įstaigose atsidūrusiems žmonėms. Galbūt atrastų savo vietą ir vaikų socializacijos centruose...“ – svarstė pašnekovas.

(Ne)vaikams

Dailininkui yra tekę dalyvauti „Kūrybinės partnerystės“ projekte. Prisidėdamas prie pokyčius mokyklose inicijuojančios kūrybiško mokymo programos suprato, kad kiek ūgtelėjusiems vaikams piešimas nebėra toks įdomus. „Penktokus pavyko nudžiuginti piešimu. Metais vyresnių, šeštokų, – jau nebe. Jie pasipiktinę purkštavo: „Piešimas – nesąmonė.“ Supratau, kad sunkiausia atgaivinti žmogaus suvokimą, jog piešimas skirtas ne tik vaikams.“

Nupūsti kasdienybės dulkes

Ispanų tapytojas Pablo Picasso yra sakęs: „Menas nuvalo sieloje nusėdusias kasdienybės dulkes.“ Paklaustas, ar pritaria šiai auksinei minčiai, Mantas ėmė svarstyti: „Picasso kūryba gaivališka. Didis menininkas paliko tūkstančius kūrinių, tai jo suvokimas, pabėgimas nuo kasdienybės, – aiškino. – Užguitas rutinos galėjo pajusti, jog susikaupęs dažų sluoksnis pernelyg storas. Tas dulkes gali pavykti nupūsti, jei kūrybinės kančios nėra svetimos.“

Aistringi keliautojai. Su broliu dvyniu Mianmare.

Trūksta laiko

M. Televičius prisipažino kaskart atrandąs vis naujų pomėgių. Jam patinka keliauti, domisi botanika, filatelija. Yra surinkęs nemažą tarpukario laikotarpio monetų ir pašto ženklų kolekciją. Sako, galėtų būti puikus landšaftininkas. „Pasigrožiu iškilaus Prancūzijos kraštovaizdžio architekto bei peizažo specialisto, botaniko Eduardo Fransua André sodais. Žavi jo suprojektuoti peizažinio stiliaus parkai buvusiuose Tiškevičių dvaruose Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutrakyje ir Palangoje“, – sako Mantas.

Vis dėlto daugiausia laiko jis skiria meno terapijai, darbui ligoninėje. Nepamiršta kūrybos ir apgailestauja dėl vieno – trūksta laiko. Dailininką kankina graužatis, kad parodose dalyvauja nebe taip dažnai, kaip norėtų. „Pradedu jausti alkį, – nuoširdžiai sakė. – Kita vertus, meno terapija – ta sritis, kurioje menininkas patiria stiprų savęs įprasminimo jausmą.“

Vaikinas prisipažįsta, jog lankydamasis parodose eksponuojamus darbus vertina kitaip nei anksčiau. Seniau atkreipdavęs dėmesį į naudojamą techniką, kompoziciją. Dabar svarbesnė autoriaus „kalba“. Analizuoja formas, spalvas, peržvelgia darbų serijas. „Būna, kad žiūrėdamas į paveikslą galvoju apie dailininko dvasinę būseną. Kad nutapytum stiprų paveikslą, turi sugebėti išlaisvinti pasąmonę, – tikino pašnekovas. – Požiūris pasikeitė, knieti sužinoti, kaip per tuos metus keitėsi asmeninė kūryba. Reikia susiimti ir įgyvendinti sumanymus.“

Per dailės terapijos užsiėmimą nupieštas darbas.

Dėl rutinos kyla daug problemų. Atsiranda nuobodulys, depresija. Reikia nuolatos atsinaujinti, pakeisti aplinką. „Raskite bent akimirką savo maloniai veiklai“, – ragino kūrėjas. Jo teigimu, jei tenka dirbti sėdimą darbą, laisvalaikį reikėtų rinktis aktyvesnį. Visi pokyčiai naudingi, tad jei didžiąją dienos dalį elgiatės vienaip, vakare perskirstykite jėgas. „Jei rašote dešine ranka, pabandykite piešti kaire. Daug bendraujate? Tuomet pabūkite vieni.“

Broliai dvyniai

M. Televičius turi brolį dvynį Mindaugą. „Pasaulyje niekada nesijausi vienas, kai turi tokį artimą ryšį“, – džiugiai kalbėjo jis. Jiedu labai panašūs, nuo mažens norėjo studijuoti mediciną. Abu gamtos vaikai, nuolat tyrinėję augmeniją ir gyvūniją. „Kartą išsiruošiam į mišką drugelių gaudyti, su stiklainiais, kad raštai nenusitrintų“, – šypsodamasis prisimena jaunas vyras.

Dailės terapijos užsiėmimuose žmonės stengiasi atgauti dvasinę ramybę.

Nors ypač mėgo biologiją, per baigiamąjį vidurinės mokyklos egzaminą Mantas nesurinko reikiamų procentų. „Pakibau į nežinią, labai nusivyliau, – prisipažino jis. – Tačiau broliui pavyko. Jis tapo veterinaru, o aš svajonę įgyvendinau netikėtai pačiam sau.“

M. Televičius baigė Vilniaus dailės akademijos tekstilės magistro studijas. „Dar studijuodamas supratau, kuo užsiimsiu, magistro baigiamojo temą „Tekstilės panaudojimas dailės terapijos srityje“ pasirinkau neatsitiktinai.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"