TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Daugėja modernių insulto gydymo procedūrų

2015 01 17 6:00
Ištikus insultui tik skubi medikų pagalba gali išgelbėti pažeistas smegenis.

Siekiant pagerinti insulto gydymą pernai pagrindinėse šalies ligoninėse buvo įsteigti specializuoti insulto gydymo centrai, keleriopai padaugėjo modernių gydymo procedūrų – trombolizės ir trombektomijos.

2014-aisiais Lietuvoje pradėjo veikti insulto klasteriai – organizacinės struktūros, turinčios užtikrinti bendradarbiavimą tarp greitosios medicinos pagalbos tarnybų, ligoninių skubios pagalbos skyrių ir rajonų ligoninių gydytojų, taip garantuojant, kad ūminės ligos užklupti pacientai laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. O tam ir buvo sukurti 6 specializuoti insulto gydymo centrai.

Praėjusių metų rezultatai parodė, kad padėtis gerėja: padaugėjo pacientų, kuriems pritaikytos efektyvios intraveninės trombolizės (kraujo krešulio tirpdymo medikamentais) ir trombektomijos (kraujagyslių atkimšimo ištraukiant krešulį) procedūros.

Svarbu nepavėluoti

Lig šiol minėtų procedūrų gausa tikrai negalėjome pasigirti. Medikai apgailestavo, kad intraveninė trombolizė Lietuvoje atliekama vos 1,5-2 proc. insulto ištiktų ligonių, o tai yra gerokai mažiau nei kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje trombolizė atliekama apie 20 proc. insulto ištiktų pacientų.

Tokį gydymą galima taikyti tik per pirmas 4-5 valandas nuo insulto pradžios. Šis laikotarpis - vadinamoji auksinė valanda. "Tik tada dar galima ką nors iš esmės pataisyti – atkimšti kraujagyslę, ištraukti krešulį, ištirpinti jį vaistais ir pan. Pavėlavus smegenys jau būna negrįžtamai pažeistos, tad nebėra prasmės taikyti šių brangių, bet veiksmingų gydymo metodų", – LŽ sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis.

Tačiau atsiradusių pirmųjų ligos simptomų žmonės dažnai nesieja su insultu, todėl į medikus kreipiasi pavėluotai. Pasitaiko atvejų, kai po insulto tiesiog prigulama tikintis, kad viskas praeis. Būna ir naktinių insultų, kai pacientas atsibunda jau paralyžiuotas, o tada sunku spręsti, kada viskas įvyko.

"Didžiausias iššūkis gelbstint insulto ištiktą žmogų – viską padaryti laiku. Iki 80 proc. pacientų galima išgydyti, jei nebus pavėluota. Tam reikia gerai suderintos organizacinės struktūros, o procedūras atliekantys specialistai privalo vienas kitą suprasti iš pusės žodžio", – pažymėjo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Insulto centro gydytojų komanda sugeba atlikti sudėtingiausias insulto gydymo procedūras. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Keturgubai daugiau

Turimais duomenimis, RVUL yra daugiausia insulto ištiktų pacientų priimanti ligoninė Lietuvoje. Iki praėjusių metų spalio 1 dienos joje buvo gydomi 578 ūminį insultą patyrę ligoniai.

Pasak RVUL atstovės Agnės Ignatavičienės, ligoninėje kasmet vis daugiau pacientų atliekama intraveninė trombolizė. Pernai ji daryta 85 pacientams (2013 metais – 61, 2012 metais – 55). Palyginti su 2006 metais, kai šis gydymo metodas RVUL pritaikytas pirmą kartą, trombolizės procedūrų čia padaugėjo net 6 kartus. Ligoninės medikai džiaugiasi, kad šias procedūras sugeba pradėti net greičiau nei per vadinamąją auksinę valandą.

A. Ignatavičienės duomenimis, mechaninės trombektomijos procedūrų šioje ligoninėje pernai padaugėjo 4 kartus – jų atlikta 32 (2013-aisiais – 7, 2012 metais – 4).

Pernai RVUL pradėtas taikyti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas naudojant specializuotą perfuzijos programą. Specialistų teigimu, toks tyrimas pagerina ankstyvąją ūminio insulto diagnostiką, o kartu ir gydymo efektyvumą.

"Dabar galime objektyviai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus. Visa tai labai svarbu parenkant ūminio galvos smegenų insulto gydymo taktiką", – teigė RVUL Radiologijos skyriaus vedėja Raminta Šydeikienė.

Klasteris duoda naudos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų atstovė Milda Dambrauskienė patvirtino, jog insulto klasterio veikla sėkmingai įsibėgėja. Trombolizė Kauno klinikose taip pat atliekama vis dažniau. 2013 metais ji pritaikyta 80 ligonių, o 2014 metais – net dvigubai daugiau, apie 150 pacientų, ir tai yra daugiausia Lietuvoje.

Pernai Kauno klinikų Insulto centre įdiegtas ir mechaninės trombektomijos metodas. 2014 metais šis gydymo būdas pritaikytas daugiau nei 30 pacientų.

Gerų pokyčių gydant insultą įžvelgia ir VUL SK specialistai.

"Insulto klasterių sukūrimas tikrai duoda naudos. Visų pirma, į insultą vis daugiau dėmesio atkreipia visuomenė ir medikai. Be to, įdiegta ar pradėta aktyviau naudoti naujausia ligos gydymo metodika – trombolizė ir trombektomija, šių procedūrų padaugėjo keleriopai. Trečia, vyksta reguliari minėtų procedūrų apskaita šalies mastu, o tai skatina pasitempti visus centrus. Gerėja ir šių procedūrų atlikimo organizacija insulto centruose, o kartu ir insulto gydymas", – vardijo D. Jatužis.

Santariškių klinikose 2013 metais buvo atliktos 27 trombolizės procedūros, o 2014 metais – jau 41. Praeitais metais itin padaugėjo VUL SK atliekamų trombektomijos procedūrų: pavyzdžiui, 2012 metais buvo atlikta tik viena procedūra, 2013 metais – 3, o pernai – jau 21.

Bus naujas skyrius

Nuo 2014-ųjų trombektomija VUL SK jau gali būti atliekama bet kurią dieną ir visą parą, nes visą parą dirba šias sudėtingas procedūras atliekančių intervencinių kardiologų tarnyba.

"Santariškių klinikose tai ypač svarbu, nes čia gydoma daug kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių, kuriems negalima taikyti trombolizės dėl jų gydymo antikoaguliantais arba neseniai atliktos chirurginės operacijos. Tad mechaninė trombektomija lieka vienintelis būdas pašalinti trombą iš užsikimšusios kraujagyslės ir atkurti galvos smegenų kraujotaką", – pasakojo D. Jatužis.

VUL SK medikus džiugina, jog nuo 2014 metų pabaigos visiems pacientams, kuriems klinikose atliekama trombolizė, taikomas pažangus kompiuterinės tomografijos tyrimas su perfuzijos programa.

Be to, pagaliau pavyksta "tilpti į auksinę valandą", o tai būtina taikant modernų insulto gydymą. Tam turėjo įtakos ligoninės medikų mokymai ir diskusijos, bendravimas su greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojais.

"Sutrumpinome laiką, per kurį į priėmimo skyrių patekusiam ligoniui atliekami tyrimai, priimamas sprendimas dėl jo gydymo taktikos ir pradedama taikyti trombolizė. Laiką nuo ligonio atvykimo į priėmimo skyrių iki trombolizės bus galima dar labiau sutrumpinti šiais metais pradėjus veikti naujajam VUL SK priėmimo skyriui. Jame visos ūminio insulto specializuotam gydymui reikalingos tarnybos bei diagnostika bus sutelkti vienoje vietoje, nebeliks didelių atstumų tarp priėmimo skyriaus ir kompiuterinės tomografijos kabineto, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių", – vardijo D. Jatužis.

Problema išlieka

Tačiau medikai pripažįsta, jog dar ne viskas klostosi taip, kaip norėtųsi. Nemaža dalis ūminį insultą patyrusių žmonių į ligonines pakliūva per vėlai – praėjus daugiau nei 3-4,5 val. nuo susirgimo pradžios. D. Jatužio teigimu, reikia nuolat priminti žmonėms, dirbti su greitosios medicinos pagalbos tarnybomis, kad būtų laiku atpažinti pirmieji insulto požymiai ir pacientai kuo skubiau atsidurtų specializuotuose insulto centruose. Norint pagerinti insulto gydymo rezultatus reikia tobulinti ir ankstyvąją ligonių reabilitaciją bei slaugą, taip pat ligos profilaktiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"