TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Daugės istorijų su laiminga pabaiga

2011 10 11 0:00
Prie bendro stalo (iš kairės) - pacientė J.Skersytė, pacientų bendrijos "Kraujas" vadovė D.Bielskytė, VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas L.Griškevičius, sveikatos apsaugos viceministrė N.Ribokienė.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Susirgus kraujo vėžiu ir pasiteiravus gydytojo, kas laukia, pacientui nebetenka stebėti, kaip medikas nusuka žvilgsnį, ar išvysti baimę jo akyse, kad niekuo padėti nebeįmanoma.

Nors sergamumas kraujo vėžiu ir didėjo, ligonių galimybės įveikti mirtį taip pat gerokai išaugo. Tai liudija praėjusią savaitę paskelbti tyrimo, kurį 15 metų vykdė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) hematologai, duomenys.

Medikai sukaupė net 28 tūkst. įrašų apie įvairias piktybines kraujo ligas. VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus teigimu, bendra pacientų visų šių ligų įveikimo kreivė kyla aukštyn, nors spręstinų problemų vis dar lieka, o ir padėti kol kas pasiseka ne visiems.

Išlieka gyvi vis ilgiau

Ypač akivaizdūs keleto ligų - ne Hodžkino limfomos (NHL) ir lėtinės mieloleukemijos gydymo laimėjimai.

"Susirgimo šia liga atvejų kasmet vis daugėja tiek pas mus, tiek visame pasaulyje. Jei prieš dešimtmetį pasitaikydavo maždaug 7 atvejai 100 tūkst. gyventojų, dabar tenka maždaug 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tačiau mirties nuo šios ligos atvejų kasmet smarkiai mažėja. Anksčiau mirdavo kone kas trečias žmogus, dabar tai nutinka kas dešimtam", - pasakojo L.Griškevičius.

Duomenys rodo, kad iš pacientų, kuriems minėta liga buvo diagnozuota 1995-1999 metais, praėjus 12 mėnesių gyvi likdavo vos 60 procentų. Tų, kuriems liga buvo nustatyta 2000-2004 metais, situacija pagerėjo. Kadangi naujų medikamentų ar kitokių naujovių šiuo laikotarpiu neatrasta, laimėjimai aiškinami medicinos priežiūros pokyčiais. Mat NHL gydymas palengva perėjo į hematologų rankas - kraujo ligų specialistų, tad dabar gydymas pritaikomas greičiau ir griežčiau prižiūrimas.

Susirgusiųjų 2005-2009 metais galimybės likti gyviems dar padidėjo. L.Griškevičius tai sieja su pažangaus gydymo - imunoterapijos atėjimu į Lietuvą. Tiesa, tuo metu dar ne visi pacientai ją gaudavo. Dabar standartinis NHL gydymas, į kurį įeina chemoterapija ir imunoterapija, prieinamas visiems, tad ligonių mirštamumas turėtų dar labiau sumažėti.

Itin didelių pokyčių kovojant su mirtimi pastebėta pacientų nuo 18 iki 60 metų grupėje. Vyresnio amžiaus ligonių situacijos pagerėjimas nėra toks akivaizdus, mat modernų gydymą iš pradžių dažniau gaudavo jauni žmonės. Kadangi dabar jis prieinamas visiems, tad ir vyresnių žmonių galimybės likti gyviems turėtų didėti, - vylėsi L.Griškevičius.

Santariškių klinikose gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį - difuzinę didelių B ląstelių limfomą, net ir sergančių išplitusia III-IV stadijos liga pacientų (amžiaus grupė - iki 60 metų) pasveikimo tikimybė jau viršija 80 procentų. Anksčiau ji nesiekė nė 50 procentų.

"Kai pacientas teiraujasi, kokia tikimybė pasveikti, kokie galimi gydymo rezultatai, vis dažniau galime pranešti vilties teikiančią žinią", - džiaugėsi L.Griškevičius.

Naujų medikamentų galia

Pastaruoju metu daug kalbėta apie dar vieną kraujo vėžio rūšį - lėtinę mieloleukemiją (LML). Sergamumas ja jau daugelį metų nekinta. Prieš devynerius metus šia pavojinga liga Lietuvoje susirgdavo vienas gyventojas iš 100 tūkst., tas pats ir dabar. Pasaulyje tokios pačios tendencijos. Tačiau mirties atvejų nuo šios ligos akivaizdžiai mažėja, visų amžiaus grupių pacientams vis dažniau pavyksta jos išvengti.

"Anksčiau kasmet mirdavo kas trečias ar ketvirtas, dabar - tik kas dešimtas LML pacientas. Manau, ateityje šie rezultatai bus dar geresni", - sakė L.Griškevičius.

Hematologas pabrėžė modernių gydymo technologijų poveikį šiems pokyčiams. 1995-1999 ir 2000-2004 metų laikotarpiais pacientai gaudavo identišką gydymą, juos visąlaik gydė hematologai, tačiau didelių ligos įveikimo pokyčių nebuvo. Nebent jaunų pacientų grupėje, pradedant nuo 2004-ųjų. Anot L.Griškevičiaus, greičiausiai tai lėmė kaulų čiulpų transplantacijos.

"Tačiau pastaruoju - 2005-2009 metų - periodu galimybės likti gyviems jau buvo kur kas didesnės. Tai siejama su modernaus gydymo - tirozinkinazės inhibitoriais - taikymu. Mirštamumo sumažėjimo kreivės akivaizdžiai rodo, ką geba nauji medikamentai. Taikant modernius diagnostikos ir gydymo metodus LML pacientų pasveikimo tikimybė dabar siekia 80 proc.", - pabrėžė L.Griškevičius.

Įveikiamas tik surėmus pečius

Sergančiųjų kraujo vėžiu situacijos pagerėjimą lėmė ir daugelio kitų veiksnių visuma. Tai ir pacientų priežiūros koncentracija hematologijos centruose, visuotinis bazinio chemoterapinio gydymo prieinamumas, gydymo protokolų diegimas, gerėjanti komplikacijų prevencija ir modernus gydymas VUL SK Kraujo centre gaminamais kraujo komponentais. Taip pat - kaulų čiulpų transplantacijos, moderni molekulinė diagnostika, jau minėto modernaus gydymo (imunoterapijos, taikinių terapijos) prieinamumo gerinimas, sergančiųjų kraujo vėžiu gydymo rezultatų stebėsena bei analizė, informacijos sklaida ir kita.

Pacientų netenka rūšiuoti

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė patikino, kad kraujo vėžiui gydyti ir ateityje bus skiriama ne ką mažiau dėmesio. "Manome, kad 2012 metais turėsime galimybę į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti ir naujų vaistų, ir naujų indikacijų", - tvirtino ji.

"Kas šiuo metu pasiekta mūsų valstybėje, yra labai gerai", - antrino ir pacientų bendrijos "Kraujas" vadovė Dalia Bielskytė. - Bet kelias iki šiandienos, kai galime pasakyti, jog gydymą gauna kiekvienas pacientas, mirštamumas mažėja, buvo ilgas ir sunkus. Turime suvokti skirtumą, kai gydymą gaudavo kas penktas žmogus ir kai jį gauna kiekvienas. Dabar gydytojams nebereikia rinktis, kam skirti modernių vaistų. Tad pacientai jaučiasi saugūs, nes jų galimybės lygios, jų neriboja nei amžius, nei socialinė padėtis, nei gydymosi vieta", - sakė D.Bielskytė.

Pasitinka kaip savus

"Save vadinu dinozauru, nes buvau gydyta jau senokai, dar prieš prasidedant minėtajam tyrimui. Ir tai, kad likau gyva, tuo metu buvo stebuklas. Naujai susirgusiuosius mes, bendrijos "Kraujas" nariai, pasitinkame turbūt antri po gydytojo. Tuos žmones priimame kaip ilgalaikius bendražygius, nes žinome, kad tik drauge esame stiprūs. Ir aš tikiu, kad pacientų istorijų su laiminga pabaiga bus vis daugiau", - sakė D.Bielskytė.

Su viltim į ateitį žvelgė ir Jūratė Skersytė, 73 metų vilnietė, VUL SK gydoma dėl ne Hodžkino limfomos. "Smagu, kad dabar yra ir priemonių, ir galimybių šiai ligai gydyti. Bet labai svarbu ir tai, į kieno rankas jos patenka", - pabrėžė moteris.

Ji džiaugėsi medikų operatyvumu: šių metų liepos 17-ąją tyrimams buvo paimta biopsija, o rugpjūčio 20-ąją J.Skersytė jau gavo pirmąją chemoterapijos dozę. "Kelias nuo ligos nustatymo iki jos gydymo labai trumpas, o tai suteikia pacientui daugiau šansų", - įsitikinusi moteris.

"Kitas man svarbus dalykas - skyriuje, kur gydausi, jaučiu medikų rūpestingumą, niekas nerodo nepasitenkinimo, nėra formalaus požiūrio į žmogų, paradinių vizitacijų. Toks betarpiškas kontaktas kelia nepaprastą pasitikėjimą. Ligonių bendruomenėje visi tarpusavyje pažįstami, vadina vienas kitą vardais - pirmąkart tai pamačius man buvo tikras šokas. Toks bendravimas, tokia atmosfera - vienas didžiausių pliusų", - teigė moteris, jau ištvėrusi keturias chemoterapijos kursus ir laukianti dar dviejų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"