TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Daugiau laimingų šeimų - mažiau demografinių problemų

2011 11 05 13:55

Šeimos vertė yra tiek asmeninė, tiek ir visuomeninė, nes šeima kuria ateities visuomenę. Todėl ir visuomenės investicija į šeimą yra pelningiausia, užtikrinanti būsimas pensijas, leidžianti taupyti lėšas, skiriamas policijai, kalėjimams ir t. t. Taip teigia Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas J. Heckmanas.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 610,7 tūkst. vaikų. Jų šalyje vis mažėja - maždaug po 3 proc. kasmet. Ar vaikai nebelaikomi vertybe, ar jie nesuteikia laimės tėvams?

Norų statistika

Norintieji ir norinčiosios sutikti gyvenimo draugę(-ą) kartais naudojasi internetinėmis pažinčių tarnybomis. Vienos iš lietuviškų pažinčių tarnybų kartotekoje yra per 60 tūkst. žmonių. Jų norai daug ką pasako apie požiūrį į šiuolaikinę šeimą.

Vardydami patrauklias asmenybės savybes, kuriomis turėtų pasižymėti jiems galinčios patikti merginos, vaikinai mini nuoširdumą, draugiškumą, sąžiningumą, humoro jausmą. Aišku, nepamiršta dailios išvaizdos - simpatiško veido, lieknumo, didesnės krūtinės. Teigiančiųjų, kad mergina turėtų tapti ir gera motina, tėra 1-1,5 procento.

Merginos taip pat tarsi pamiršta, jog renkasi ne tik laisvalaikio draugą, bet ir būsimų vaikų tėvą. Net apklausiami būsimieji sutuoktiniai, vardydami santuokos motyvus, pirmiausia pamini meilę, tada - supratimą, artumą, bendravimo nuoširdumą. Vėliau prisimenamas noras sustiprinti tarpusavio ryšį, siekti ilgalaikių santykių ir tik po to paminimas siekis turėti vaikų.

Tos poros, kurios tuokiasi jau laukdamos vaiko, tarp savo santuokos motyvų irgi pirmiausia pamini meilę, o iškart po to - norą susilaukti vaikų.

Nors įsimylima, o kartais ir tuokiamasi apie bendrus vaikus nepamąsčius, vis dėlto daugelis Lietuvos žmonių norėtų vaikų. Už šeimą, auginančią tik vieną vaiką, pasisako 7 proc. mūsų krašto žmonių, didesnioji dalis norėtų turėti du vaikus, o 24 proc. - tris ar daugiau vaikų.

Be to, vyrai svajoja apie kiek didesnę šeimą nei moterys. Lietuvoje vyras vidutiniškai norėtų auginti 2,35 vaiko, o moteris - 2,28 vaiko. Tačiau, norint įveikti mūsų demografines problemas, net šios svajonės nepakankamos. Tam, kad Lietuvoje gyventojų nemažėtų, o bent jau liktų tiek pat, reikia, kad "statistinė" šeima augintų vidutiniškai 2,5 vaiko.

Vaikai ir šeimos laimė

Vaikų norima turėti dėl įvairių priežasčių. Didžioji dalis - 69 proc. Lietuvos žmonių mano, kad "artimiausias ryšys, kokį su kuo nors galima turėti, yra ryšys su savo vaikais", o daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria nuomonei, jog "neturint vaikų negalima būti tikrai laimingam". Nors čia derėtų pastebėti, kad pastarajam teiginiui jaunesni žmonės pritaria rečiau nei vyresnieji.

Vis dėlto paplitusios nuostatos didesnių abejonių nekelia - manoma, kad asmeninis gyvenimas be vaikų nebus laimingas. Jeigu žmogus ko nors nori, gavęs tai turėtų būti laimingas. Ar tikrai taip yra?

Ar vaikų gimdymas, priežiūra bei auklėjimas tėvams teikia daug džiaugsmo ir laimės? Psichologiniai tyrimai parodė sudėtingą šeiminio gyvenimo laimės ryšį su vaikais, jų gimimu ir brendimu.

Paaiškėjo, kad jaunavedžiai puikiai jaučiasi ir neturėdami vaikų. Tačiau, jei praėjus penkeriems metams po santuokos šeimos vis dar neaplankė gandrai, jausmas, kad gera būti drauge, dažniausiai ima menkėti. Todėl sužinojusi, kad laukiasi, moteris apsidžiaugia ir tampa laimingesnė, nei buvo. Deja, tik 2-3 mėnesius. Vyrų laimės jausmo tyrimai rodo, kad jų džiaugsmai, išgirdus apie būsimą kūdikį, kartais iš viso nepastebimi arba trunka tik kelias savaites.

Tėvų išgyvenamas laimės jausmas pastebimai sustiprėja kūdikiui gimus. Vėliau juos užgriūva kūdikio priežiūros rūpesčiai. Vis dėlto pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais motinos laimingesnės nei iki jo gimimo, o tėvų laimė sumažėja. Vaikui augant, jie jaučiasi vis geriau, bet jos po truputį nusivilia šeimos džiaugsmais. Tyrimai rodo, kad vaikui sulaukus 2-3 metų tėvai tampa vienodai laimingi (ar nelaimingi). Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas vis dar džiugina tėvus, bet vyresnių vaikų, ypač paauglių, auginimas paprastai nesuteikia daug laimės. Tuo metu tėvai jaučiasi blogiausiai. Tačiau šeimos laimės jausmas sustiprėja, kai vaikai užauga.

Taigi vidutinė pora, remiantis laimės jausmui matuoti skirto tyrimo rezultatais, tarsi teigė, kad ne toks jau didelis malonumas užauginti vaikus. Vis dėlto savita šeiminių prisiminimų logika padeda "atsirinkti" iš vaiko ugdymo bei priežiūros metų maloniausias akimirkas ir prisiminti tik jas.

Antai bendravimas su dirgliu paaugliu tėvams daug laimės nesuteikia. Tačiau, apklausus tuos pačius tėvus po kelerių metų, paaiškėja, kad jie prisimena malonesnes savo santykių su dukra ar sūnumi akimirkas ir žvelgdami į praeitį teigia: smagu buvo su tuo/ta neklaužada. Ir dar viena aplinkybė patvirtina, jog vaikai yra svarbūs šeimos laimei. Juk jei nebūtų vaikų, iš kur atsirastų anūkų? Būtent jie beveik be išimčių daro senelių gyvenimą laimingesnį.

Šeimos laimė - valstybės rūpestis?

Šiandien šeimos politika vis dar remiasi tradicine ekonomikos nuostata - daugiau pinigų skatina daugiau vartoti, o didesnis vartojimas daro žmones laimingesnius. Perkėlus šią nuostatą į šeimos politikos sritį, vis dar viliamasi, kad didesnės išmokos už auginamus vaikus paskatins jų susilaukti daugiau, tarsi nupirks šeimoms laimę.

Demografinės problemos apėmusios visas Europos Sąjungos šalis - ir toliau miršta daugiau žmonių nei gimsta. Todėl vis dažniau svarstoma, kad greta tradicinio finansinio rėmimo šeima turėtų sulaukti ir kitokios paramos, kuri padėtų tėvams pasijusti laimingesniems.

Regis, paklausti tėvų, ko jiems trūksta, kad augindami vaikus pasijustų dar laimingesni ir norėtų jų turėti dar daugiau, gana lengva. Anglų ekonomistas R.Layardas, apžvelgęs įvairiose Europos valstybėse atliktus didesnės šeimos laimės prielaidų tyrinėjimus, tvirtina, kad aiškios dvi pageidavimų kryptys. Pirmoji - tai tiesioginių išmokų šeimoms, auginančioms vaikus, didinimas. Antroji - pageidavimai, susiję su draugiškesnės aplinkos šeimai kūrimu. Tai geresnės galimybės derinti profesinę veiklą ir vaikų ugdymą, sąlygos dirbti ne visą darbo dieną, lankstesnis darbo grafikas, palankesnės sąlygos šeimos verslui ir t. t.

Įdomu pažymėti, kad tos šeimos, kurios pageidautų didesnių išmokų už vaikų auginimą, manė, jog tokiu būdu jos taps mažiau nelaimingos, o šeimos, pasisakiusios už antrą rėmimo kryptį, nurodė, kad taps laimingesnės. Regis, skirtumas menkas, bet, manyčiau, tikrai vertas dėmesio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"