TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Daugiau vaikų iš mėgintuvėlio

2007 12 18 0:00
Kasmet vis daugiau šeimų bando susilaukti kūdikio per dirbtinio apvaisinimo procedūrą.
LŽ archyvo nuotrauka

Besikreipiančiųjų dėl dirbtinio apvaisinimo kasmet Lietuvoje padaugėja 20-30 proc., tačiau šia galimybe susilaukti kūdikio pasinaudoja tik penktadalis tų, kuriems jos reikėtų. Atitinkamo įstatymo nepavyksta priimti jau keliolika metų, o kol jo nėra, nekompensuojamas ir itin brangus gydymas.

Medikų prognozės verčia suklusti. Anot jų, kūdikio šiandien negali susilaukti kas šešta pora, o po 15 metų nevaisinga bus net kas trečia. Iš Europos Sąjungos šalių tik Lietuva ir Latvija visiškai neapmoka dirbtinio apvaisinimo išlaidų. Kitur šis klausimas sprendžiamas skirtingai, - kompensuojami arba vaistai, arba gydymas. Jungtiniai Arabų Emyratai, Suomija, Izraelis visiškai kompensuoja visus gydymo ciklus, procedūras ir medikamentus. Izraelyje net manoma, kad biudžeto lėšomis moterį reikia gydyti tol, kol ji taps dviejų vaikų mama arba kol sulauks 43 metų. Danija kompensuoja tris gydymo ciklus pacientams iki 40 metų, jei jie gyvendami santuokoje ar poroje neturi vaikų. Anglija kompensuoja dalį gydymo ciklų atsižvelgdama į tai, kiek pinigų tuo metu yra biudžete. Pastaruoju metu apie ketinimus didinti valstybės paramą dirbtinio apvaisinimo procedūroms vis garsiau prabylama ir į rytus nuo Lietuvos esančiose valstybėse.

Daugiau pinigų

Ukrainos parlamentas neseniai patvirtino moterų nukreipimo pirmam nevaisingumo gydymo kursui už biudžeto lėšas tvarką. Regioninės komisijos siųs gydytis 19-35 metų moteris, kurioms nustatytas gimdos takų nepraeinamumas ar nebuvimas. Valstybės lėšomis bus apmokamas ir pirmasis bandymas įsodinti embrioną pacientėms, kurios sutinka išnešioti svetimą kūdikį. Būtina tokios surogatinės motinystės sąlyga - vaiką turi išnešioti kraujo ryšį turinti giminė: pacientės, kurios nevaisingumas atsirado dėl neišgydomų reprodukcinės sistemos anomalijų, sesuo arba motina.

Apie dirbtinio apvaisinimo problemas televizijos laidoje neseniai prakalbo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis teigė, kad finansavimą dirbtinio apvaisinimo operacijoms reikėtų padidinti net tris kartus. Šiuo metu tokioms paslaugoms apmokėti skiriama 200 mln. rublių per metus, kasmet atliekama apie 1,7 tūkst. ekstrakorporalinių apvaisinimų. Procedūros atliekamos keturiuose valstybiniuose centruose, tačiau tokių įstaigų skaičių, V.Putino nuomone, galima padidinti net iki 50. Nevaisingumo gydymo klausimai įtraukti ir į ekspertų tarybos, sukurtos prioritetinių nacionalinių projektų realizacijos ir demografinės politikos problemoms spręsti, darbotvarkę.

Nors nuo 2007 sausio iki spalio Rusijoje gimė milijonas 332 tūkst. vaikų, t. y. 8 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų periodą, per 8 šių metų mėnesius gyventojų šalyje sumažėjo net 200 tūkstančių.

Dauguma nesikreipia

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius mūsų šalyje bendras gyventojų skaičius sumažėjo 9 tūkst. 617. Šių procesų negali kompensuoti ir didėjantis gimstamumas. Per 2007 metų sausį-rugsėjį Lietuvoje gimė 24 tūkst. 293 naujagimiai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu - 23 tūkst. 710.

Didėjant pajamoms vis daugiau šeimų išgali kreiptis į privačias klinikas dėl dirbtinio apvaisinimo procedūrų (valstybinėse įstaigose jos neatliekamos). Pasak vienos nevaisingumo gydymo pradininkių Lietuvoje, akušerės ginekologės Gražinos Bogdanskienės, nevaisingumo klinikų klientų mūsų šalyje kasmet padaugėja net po 20-30 procentų. Per metus Lietuvoje atliekama iki 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Tačiau tai sudaro vos 20 proc. poreikio, - remiantis statistika, jų reikėtų atlikti net 2 tūkst. per metus. Pasak G.Bogdanskienės, vienos šeimos tokiam gydymui neturi pinigų, kitos jo atsisako dėl religinių nuostatų. Dirbtinis apvaisinimas, įskaitant procedūras ir medikamentus, šiuo metu Lietuvoje kainuoja 14-18 tūkst. litų. Negalėjimas susilaukti vaikų dažnai tampa įtampos šeimoje, o neretai - ir skyrybų priežastimi.

Įstatymas - iki vasario pirmos

Tačiau kol nepriimtas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, nėra ir finansavimo. "Keista situacija: endometriozei gydyti skiriami medikamentai yra vieni iš tų, kurie naudojami ir ruošiant moterį dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tačiau esant endometriozei jie kompensuojami, o atliekant dirbtinį apvaisinimą - ne. Jeigu nereikia įstatymo kitoms ligoms, kodėl reikia šiai", - stebėjosi G.Bogdanskienė.

Šiuo metu medikai vadovaujasi dar 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reglamentuojančiu dirbtinio apvaisinimo tvarką. Apie atitinkamą įstatymą kalbama dar nuo 1993-ųjų. Pasak G.Bogdanskienės, pagal Anglijos pavyzdį parengtas projektas jau tris metus dėliojamas iš stalčiaus į stalčių sakant, kad jį reikia dar tobulinti. Mat jame numatoma spermos, kiaušialąsčių bei embrionų donorystė, taip pat - ir embrionų šaldymas. Būtent šie momentai ir užkliūva politikams ir Bažnyčiai. Po pastarojo įstatymo projekto svarstymo nurodyta atsižvelgti ir į Europos audinių direktyvą. SAM sudaryta darbo grupė įstatymo projekto tobulinimo darbus turi baigti iki ateinančių metų vasario 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"