TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dažnas fotografavimas silpnina atmintį

2015 09 24 15:00
Asmenukė vėl atidarytame Tbilisio zoologijos sode, jis buvo nuniokotas per potvynį vasaros pradžioje. AFP/Scanpix  nuotrauka

Pernelyg didelė aistra fotografuoti gali pabloginti atmintį, tada sunkiau prisimenami reikšmingi gyvenimo įvykiai. O kitų darytos nuotraukos gali tapti nebūtais prisiminimais. Tačiau gal fotoaparatas galėtų pagelbėti, tapti savotišku išoriniu įsiminimo prietaisu?

Dabar daug kas taip daro - išsitraukia išmanųjį telefoną nufotografuoti vaizdingą saulėlydį ar gerai atrodantį patiekalą restorane. Taip bandomas dokumentuoti gyvenimas, kad praeities įvykiai neišsitrintų iš atminties, rašo "BBC Future". Tačiau ar ne per daug telefonų su fotoaparatais ir kitais prietaisais, panašiais į "pačią mobiliausią kamerą", atsirado pastaruoju metu? Ar ne per dažnai fotografuojama viskas, kas yra aplinkui?

Įsimenama prasčiau

Pagal tyrimą, kurį neseniai atliko JAV Feirfildo universiteto psichologė Linda Henkel, galima daryti išvadą, kad dabartinis fotografijos pomėgis peržengia visas proto ribas. Mokslininkė teigia, jog nuolatinis fotografavimas gali susilpninti gebėjimą prisiminti praėjusių įvykių detales, nors daug laiko paskiriama jų "protokolavimui" fotoaparatu, o greičiausiai būtent dėl to, kad tai daroma.

2014 metais L. Henkel atliko eksperimentą. Žemesnių kursų universiteto studentus vedė į ekskursiją po meno muziejų ir prašė vienus kūrinius fotografuoti, kitus - tik apžiūrėti. Kitą dieną buvo tikrinama, kiek ir ko pavyko įsiminti. Paaiškėjo, kad studentai geriau įsiminė tuos meno darbus, kuriuos apžiūrėjo, ir blogiau - tuos, kuriuos fotografavo. Šį fenomeną L. Henkel pavadino "atminties sutrikimo efektu fotografuojant".

„Turbūt fotoaparatą laikome savotišku išoriniu įsiminimo prietaisu, - mano psichologė. - Tikimės, kad vietoj mūsų objektą įsimins kamera, todėl nededame pastangų apdoroti informaciją ir įsiminti.“

Dvasininkai fotografuojasi, kad prisimintų popiežiaus Pranciškaus vizitą JAV. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kita vertus, pažymi L. Henkel, jei fotografuojant trumpalaikė atmintis nustoja tinkamai veikti, ateityje pačios nuotraukos padeda prisiminti vieną ar kitą įvykį. Įdomu, kad šis sutrikimas buvo ne toks ryškus, kai studentų prašė nufotografuoti kūrinio fragmentą. Turbūt todėl, kad tokiam dalykui reikalinga dėmesio koncentracija padeda įsiminti visumą. Kitas galimas paaiškinimas: į "eksternalizaciją" esame labiau linkę tada, kai fotografuojame bendrus planus. "Tai logiška, nes tyrimai kaskart įrodo, kad dėmesio išskirstymas silpnina galimybę įsiminti informaciją", - teigia psichologė.

Keičiasi tikslai ir būdai

Fotografijos trauka atsirado ne vakar. Nuo praėjusio amžiaus kiekvienuose Vakarų Europos ir Amerikos namuose yra bent po vieną fotoaparatą. Kai atsirado skaitmeninės kameros, pasikeitė ir tikslai, dėl kurių įamžinami vaizdai, ir vėlesni jų panaudojimo būdai.

Neseniai atlikti tyrimai patvirtino tai, ką daugelis intuityviai numanė: iš priemonės, padedančios prisiminti svarbius mūsų ir artimųjų gyvenimo įvykius, fotografija tapo bendravimo su draugais ir pažįstamaisiais būdu, formuojančiu tapatybę, stiprinančiu socialinius ryšius. Jei vyresnioji karta, perėjusi prie skaitmeninių fotoaparatų, ir naujas technologijas toliau naudoja kaip įvykių protokolavimą ateičiai, jaunimui fotografija tapo bendravimo priemone.

Automatizuotu režimu veikiantis "SenseCam" iš pradžių buvo sumanytas kaip savotiška asmeninė "juodoji dėžė" arba fotoregistratorius. / actant.com nuotrauka

Gyvenimo dokumentavimas

Anot L. Henkel, dabar nuotraukos dažnai reikalingos ne todėl, kad ateityje padėtų prisiminti vienus ar kitus įvykius, bet tam, kad visam pasauliui galima būtų paskelbti: štai aš - čia ir dabar, štai kur esu, ką jaučiu. "Tarkime, yra mobilioji programėlė "Snapchat", suteikianti galimybę keistis pranešimais su nuotraukomis, - tęsė psichologė. - Dauguma jos naudotojų kažką fotografuoja dėl momentinio pranešimo, o ne todėl, kad ilgam prisimintų."

Fotografinio dokumentavimo galimybės buvo praplėstos, kai rinkoje pasirodė "SenceCam", išleista "Microsoft". Tai skaitmeninis prietaisas su plačiakampiu objektyvu ir vadinamuoju gyvenimo sekėju - automatiniu kasdienio gyvenimo fiksavimu. Ši skaitmeninė kamera pradėta gaminti 2003 metais. Iš pradžių prietaisas buvo sumanytas kaip savotiška asmeninė "juodoji dėžė" arba fotoregistratorius. "SenseCam" veikia automatizuotu režimu. Fotografuojama tada, kai sensoriai užfiksuoja apšvietimo, temperatūros pokyčius ar judesius – tai yra kaskart, kai pasikeičia aplinka. Be to, galima nustatyti, kad būtų fotografuojama kas 30 sekundžių.

Tyrėjas Evangelosas Niforatosas iš Šveicarijos Lugano universiteto analizuoja naujųjų technologijų įtaką įsiminimui. Be to, pastaruosius trejus metus jis yra aktyvus "gyvenimo sekėjas". Nors tyrimas atskleidė, kad "pasyvių" kamerų naudojimas gali pagerinti gyvenimo kokybę žmonių, sergančių sunkiomis atminties sutrikimo formomis, mokslininkas pažymi, kad didžiausia "gyvenimo sekėjų" problema susijusi su tuo, kaip panaudoti didelę kaupiamų duomenų masę. "Kai dokumentuojami svarbūs įvykiai, tokie prietaisai, be abejo, naudingi, bet kasdieniam gyvenimui jie nelabai tinka", - teigia E. Niforatosas. Jis norėtų, kad technologijas pavyktų padaryti kuo panašesnes į žmogaus smegenų mechanizmą, sukuriant lyg išorinį įsiminimo prietaisą, pasakinėjantį naudotojui apie įvykius, kuriuos reikia prisiminti.

Aktorius Ricky Gervaisas daro asmenukę per "Emmy" apdovanojimus Los Andžele. / AFP/Scanpix nuotrauka

Fotografija ir melagingi prisiminimai

Skaitmeniniai fotoaparatai iš tiesų pakeitė vaizdų fiksavimo tikslus ir metodus. Dėl socialinių tinklų įtakos gali keistis ir įvykių, kuriuos žmonės fotografuoja, įsiminimo mechanizmas.

„Mums žinoma, kad kiekvieną kartą, kai grįžtame prie prisiminimų, jie rekonstruojami. Gali būti, jog rekonstruojame taip, kad jie labiau atitiktų mūsų ar kitų darytų nuotraukų turinį“, - sako psichologė Kimberley Wade iš Britanijos universiteto. Ji tyrinėja melagingus prisiminimus.

„Jeigu jums parodys kieno nors kito darytą nuotrauką, užfiksavusią kokį nors įvykį, kuriame ir jūs dalyvavote, bet tokio epizodo neatsimenate, per fotografiją perduodama informacija gali tapti dalimi jūsų prisiminimų, - pažymi K. Wade. - Gali būti, kad laikui bėgant nebegalėsite savų prisiminimų atskirti nuo tų, kuriuos rekonstravo svetimos nuotraukos.“ Tokių melagingų prisiminimų trūkumai: įsimenamas įvykis, matytas kito žmogaus akimis, o emocinis ryšys su tokiu prisiminimu silpnesnis negu tada, kai patys fotografuojame.

Tačiau E. Niforatosas tvirtina, kad įvykius, kuriuose dalyvauta, įamžinančių svetimų nuotraukų žiūrėjimas ne tik iškreipia savus prisiminimus, bet gali padaryti juos ryškesnius. "Viskas priklauso nuo to, ką suprantate kaip savus išgyvenimus, - sako jis. - Gali būti taip, kad praeities įspūdžiai, kuriais dalijasi kiti, tampa jūsų."

Per svarbias rungtynes įsiamžina Prancūzijos sporto sirgaliai. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Geriau mažiau, bet kokybiškiau

Kaip redaguojama įamžinta medžiaga, taip redaguojama ir sava atmintis. Nebūtinai tai yra blogai.

„Daugumos melagingos atminties tyrinėtojų nuomone, atminties netikslumai yra gerai dėl daugelio priežasčių, - kalba K. Wade. - Tarkime, jei jūsų politinės pažiūrės pasikeistų, pasikapstę po atmintį manytumėte, kad tokios ar panašios pozicijos laikėtės ir anksčiau.“

Kaip teigia psichologė, žmonės nori save laikyti stabiliais. Todėl ryškesni lieka pozityvūs prisiminimai apie savo poelgius, gyvenimą. K. Wade pabrėžia, kad tai yra naudinga mūsų emocinei būsenai.

Tad kaip dažnai derėtų fotografuoti? L. Henkel nuomone, jei žmogus nėra profesionalus fotografas, derėtų riboti nuotraukų skaičių ir atidžiau rinktis, ką fotografuoti.

„Jei per atostogas matote gražų peizažą, galite padaryti keletą kadrų, bet po to kamerą padėkite į šalį ir tiesiog mėgaukitės vaizdu, - pataria psichologė. - Vėliau atrinkite, atspausdinkite ir žiūrėkite nuotraukas su tais, kurie palaikė jums kompaniją, kad atgamintumėte išgyvenimus. Tada prisiminimai liks gyvi ir ryškūs.“

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"