TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dažnas žvilgčiojimas į telefono ekraną gresia rimta liga

2016 05 04 10:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Technologijų progresas ir skverbimasis į mūsų kasdienybę ne visada turi džiugių padarinių: pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, nenuostabu, kad sausos, perštinčios akys vargina bene kas antrą pacientą, apsilankantį pas akių gydytoją, tačiau kai kuriems išmaniųjų technologijų akims padaryta žala būna kur kas rimtesnė – išsivysto sausų akių liga.

„Cisco Connected World Technology“ 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. taip vadinamos Y kartos atstovų savo išmanųjį telefoną, elektroninį paštą bei trumpąsias žinutes tikrina ir statusą socialiniuose tinkluose atnaujina ryte net nepakilę iš lovos, rašoma pranešime spaudai. 75 proc. respondentų yra naudojęsi išmaniuoju telefonu lovoje, daugiau nei trečdalis – tualete, beveik pusė – 46 proc. – valgydami su šeima ar draugais, o keturi iš penkių prisipažįsta rašantys žinutes, kai vairuoja. Taip intensyviai „vartojant“ technologijas savo kasdienybėje, nenuostabu, kad sergamumas regėjimo ligomis auga. Medikų teigimu, žmonės, dirbantys ir pramogaujantys kompiuteriu ar kita įranga, daug dažniau skundžiasi suprastėjusia rega dėl akių nuovargio ir sausų akių sindromo.

„Pagrindinė sausų akių ligos (SAL) atsiradimo priežastis yra nepilnavertės ašaros arba nepakankamas jų kiekis: įvairiais tyrimais nustatyta, kad šiuolaikinė jaunų žmonių karta į išmaniųjų telefonu ekranus vidutiniškai per dieną žiūri 150 kartų. Ilgas darbo laikas prie kompiuterio ir nuolatinis išmaniųjų telefonų naudojimas sutrikdo akių darbą, todėl imama mirksėti rečiau, tinklainės paviršius ima garuoti, todėl akys greičiau džiūsta. Be to, žiūrint įtemptai vienodu atstumu ir tik tiesiai į kompiuterio ekraną, vystosi akių nuovargis, imama matyti neryškiai, – paaiškino oftalmologė. – Dauguma nuo vaikystės ilgai sėdi prie kompiuterių, todėl padaugėjo trumparegysčių, o jų išsivystymo laipsnis dažnai būna didesnis nei tėvų. Be to, kompiuteris išryškina ir kitas refrakcijos ydas, tokias, kaip toliaregystė ir astigmatizmas, kurios, jei ne akių nuovargis, galbūt, nebūtų pasireiškusios.“

Kaip gydytis?

Gydytojai SAL gali diagnozuoti atlikdami Širmerio testą, kuris parodo, ar pakankama ašarų gamyba, tačiau ir pats žmogus gali pajusti atsirandančius ligos požymius: akys pasidaro jautrios šviesai, matymas – neryškus, atsiranda svetimkūnio akyje pojūtis, ašarojimas, akių perštėjimas, deginimas.

„Norint apsisaugoti nuo šios ligos, pirmiausia reikėtų mažinti prie kompiuterio ir kitų išmaniųjų ekranų praleidžiamą laiką, jei to padaryti nepavyksta, arba jei simptomai išlieka, – ieškoti medicininių priemonių. 2015 m. Lietuvoje atlikta gydytojų oftalmologų apklausa parodė, kad net 99 proc. jų SAL vertina kaip rimtą susirgimą, tačiau nemaža dalis sergančiųjų vis dar gydomi lašais, kurių sudėtyje – tik druska ir vanduo, – pasakoja oftalmologė E. Grikienienė. – Efektyviausiai sausoms akims padeda natūralūs akių lašai su osmoprotektoriais – neutraliomis organinėmis dalelėmis, kurios, įsiskverbusios į akies paviršiaus ląsteles, sulaiko drėgmę ir neleidžia joms žūti.“

Gydymas osmoprotektoriais iš esmės skiriasi nuo simptominio gydymo įprastais vandeniniais lašais, mat gydant šiuo būdu, slopinami ne ligos simptomai, bet stabdomas pats ligos mechanizmas ir užkertamas kelias uždegimo vystymuisi: osmoprotektoriai kaupiasi ląstelėse, jose išlaiko reikalingą vandens koncentraciją, taip ląsteles apsaugodami nuo sunaikinimo. 2013 m. moksliniame leidinyje „Ocular Surface“ paskelbta, kad pagrindinė sausų akių ligos priežastis yra padidėjęs druskų kiekis ašarose (hiperosmoliariškumas), kurio neįmanoma koreguoti įprastais lašais. Įrodyta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina uždegimą, padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose. Veikiant osmoprotekcijai, įsijungia atstatomieji akies paviršiaus ir ašarų aparato procesai: ašara vėl turi visus ašarai privalomus komponentus – subalansuotą vandens ir druskų kiekį, gleivinį audinį, lipidus ir imuninę ašaros sistemą sudarančius baltymus. Nuolat papildant osmoprotektorių atsargas, slopinamas uždegimas, užtikrinama nuolatinė ragenos apsauga, o nemalonūs sausų akių simptomai palaipsniui išnyksta.

Yra dar vienas simptomas, signalizuojantis apie akių ligas – galvos skausmas. Retai šį erzinantį nemalonų reiškinį pacientai susieja su regėjimu – dažniau manoma, kad tai nuovargio, persidirbimo ar kitų bendrinių organizmo negalavimų pasekmė. Yra daugybė su akimis susijusių sveikatos sutrikimų, galinčių lemti galvos skausmus, svarbu žinoti, kad šie skausmai gali būti netiesioginiu ženklu, jog turite regėjimo problemų.

9 būdai norintiems tausoti akis dirbant biure

1. Išsamiai išsitirkite akis. Reguliarūs regos patikrinimai gali užkirsti kelią įvairių akių ligų vystymuisi. Kiekvienas žmogus, prieš pradėdamas dirbti biure, turėtų pasitikrinti regėjimą ir vėliau tai daryti kasmet. Tikrinimo metu praneškite gydytojui, kiek laiko praleidžiate dirbdami kompiuteriu darbe ir namuose, kiek laiko žiūrite televiziją ar naudojatės kitais ekraną turinčiais įrenginiais. Taip pat išmatuokite atstumą nuo akių iki monitoriaus darbo vietoje – taip gydytojas galės patikrinti jūsų regą būtent šiuo atstumu.

2. Sureguliuokite apšvietimą. Akies įsitempimą dažnai skatina per didelis apšvietimas biure dėl daugybės įjungtų šviestuvų arba tiesioginių saulės spindulių. Užtraukite užuolaidas ar žaliuzes, išjunkite perteklinius šviestuvus, monitorių pakreipkite šonu į šviesos šaltinį. Regėjimui kenkia virš darbo stalo kabančios fluorescencinės lempos, tad stenkitės jų atsisakyti.

3. Parinkite tinkamus ekrano nustatymus monitoriaus valdymo skydelyje arba kompiuterio nustatymuose:

a. Šviesumas: monitorius turi būti panašaus ryškumo kaip ir aplinka. Jei jis spinduliuoja – šviesumą sumažinkite, jei pilkas ir tamsus – padidinkite.

b. Teksto dydis ir kontrastas: sureguliuokite teksto dydį ir kontrastą, kad būtų patogu naudoti, ypač – skaityti ir rašyti ilgus tekstus. Akims geriausias derinys – juodos raidės baltame fone.

c. Spalvų ryškumas: mėlyna spalva sklinda trumpomis bangomis, kurios didina akis įsitempimą labiau, nei ilgosios bangos (oranžinė, raudona). Sumažinus ryškumą („temperatūrą“), sumažėja mėlynos spalvos bangų kiekis, tad akims ekrano vaizdas tampa mažiau pavojingas.

4. Dažniau mirksėkite. Mirksėdami sudrėkiname akis ir apsaugome jas nuo išdžiūvimo ir dirglumo, tačiau dirbdami kompiuteriu, tai darome gerokai rečiau, todėl natūralus akies dangalas išgaruoja – akys išsausėja. Apsaugokite akis atlikdami pratimus: kas dvidešimt minučių po 10 kartų lėtai užmerkite akis, – tai sudrėkins jūsų akis. Jei mirksėjimas nepašalina sausų akių jausmo, drėkinkite jas akių lašais, tačiau įsitikinkite, kad jų sudėtyje nėra vien tik druska ir vanduo, o yra osmoprotektorių.

5. Treniruokite akis. Kita dažna akių įsitempimo priežastis – fokusavimo išsekimas. Nuolatinis vaizdo fokusavimas į vienu atstumu nutolusį monitorių vargina akis, tad kas 15 minučių nusukite akis nuo ekrano ir žiūrėkite pro langą. Kitas pratimas – reguliarus židinio nuotolio keitimas, paeiliui stebint į skirtingu atstumu nutolusius objektus, taip mankštinant akies gebėjimą fokusuoti žvilgsnį.

6. Darykite dažnas pertraukėles. Dauguma dirbančiųjų per dieną įprastai padaro porą ilgesnių pertraukėlių, kuomet atsitraukia nuo darbo stalo, tuo tarpu tyrimai parodė, kad papildomos keturios 5 min pertraukėlės sumažino akių įsitempimą, kaklo ir pečių skausmus. Per papildomas pertraukėles atsistokite, pajudėkite, atlikite rankų ir kojų tempimo pratimus, pasukiokite galvą. Neišsigąskite dėl papildomų pertraukėlių metu nenudirbamų darbų – įrodyta, kad pailsėjęs žmogus dirba produktyviau.

7. Pakoreguokite darbo vietą. Nuolatinis žvilgsnio permetimas nuo spausdinto teksto į ekraną taip pat silpnina akis, stenkitės popierių laikyti greta monitoriaus vienodu atstumu ir gerai apšviestą. Taip pat sureguliuokite monitoriaus aukštį – žvilgsnis į jį turėtų leistis 10–15 laipsnių žemyn, šitaip sumažinant akių patiriamą nuovargį. Kėdė taip pat turi būti tinkamo aukščio sėdėti prie darbo stalo.

8. Drėkinkite darbo ir gyvenamąsias patalpas, nes išsausėjęs patalpų oras taip pat gali prisidėti prie SAL vystymosi.

Susirūpinti akimis reikėtų ne tik pajutus ligų simptomus – teisingas naudojimasis išmaniosiomis technologijomis ir vadovavimasis pateiktais patarimais gali padėti apsisaugoti nuo sausų akių ligos ir prastėjančio regėjimo. Juk akys vadinamos vartais į pasaulį, – tausokime jas!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"