TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dėl miego trūkumo gali būti paranoja ir dar blogiau

2015 03 17 14:15
2hmnews.com nuotrauka

Iš visko, kam skiriame laiko, daugiausia atima miegas. Prie 80 metų artėjantis žmogus vidutiniškai pramiega 25-erius. Jei pabandytume nors iš dalies atsikovoti to laiko iš miego ir sapnų dievo Morfėjaus, kiltų klausimas: kiek galima ištverti be miego ir kokios būtų pasekmės?

Sveikas individas, bandantis rasti atsakymą eksperimentuodamas, greitai suprastų, kad uždavinys nėra paprastas. "Miego būtinybė stipresnė net už alkio jausmą, - "BBC Future" teigia Erin Hanlon, Čikagos universiteto Miego, metabolizmo ir sveikatos centro darbuotoja. - Kad ir kiek dėtumėte sąmoningų pastangų išlikti budrūs, protas galiausiai užmiega."

Didėja rizika susirgti

Kodėl trauka miegui tokia stipri, mokslininkai nežino. "Koks tikslus miego vaidmuo, dar teks išsiaiškinti", - sako E. Hanlon. Mokslininkės nuomone, miegas padeda "atstatyti" kūno sistemą. Be to, tyrimai parodė, kad reguliarus ir pakankamas miegas padeda greičiau užgyti žaizdoms, palaiko imuninės sistemos darbą, gerą medžiagų apykaitą ir taip toliau. Tikėtina, jog būtent todėl, kad gerai išsimiegame, jaučiamės puikiai.

Kita vertus, miego trūkumas didina riziką susirgti diabetu, širdies ligomis, nutukimu, depresija, turėti kitokių negalavimų. Siekdamas to išvengti, nemigo naktimis kūnas siunčia nemalonius signalus: mums trūksta jėgų, jaučiame nuovargį, sunkūs vokai leidžiasi ant akių. Jei ir toliau kovojame su miegu, prastėja dėmesio koncentracija, blogiau dirba trumpalaikė atmintis.

Šiuos signalus ignoruojant, ištisomis dienomis būdraujant, galiausiai protas pasiduoda. Prasideda staigūs nuotaikų svyravimai, paranoja, žmogus mato neegzistuojančius dalykus. Tolimų reisų vairuotojai žino būseną, kai galima "pamatyti juodą šunį". Profesionali jų išmintis byloja, kad tokiu atveju būtina sustoti ir pailsėti.

"Kyla haliucinacijos ir žmonės šiek tiek pradeda eiti iš proto", - apie tai, kad darosi be miego, tvirtina Atulas Malhotra, Kalifornijos San Diego universiteto profesorius. Neigiamos nemigos pasekmės organizmui pastebėtos per daugelį tyrimų. Kraujyje daugėja streso hormonų, todėl kyla kraujo spaudimas. Taip pat trinka širdies ritmas, prasideda imuninės sistemos veiklos trikdžiai, pasakojo A. Malhotra. Neišsimiegantys žmonės darosi nervingi ir dažniau serga.

Tačiau problemos, kurias sukelia nemigos priepuolis arba per ilgai užsitęsęs vakarėlis, paprastai baigiasi po gero miego. "Jei ir yra žala, ji pataisoma", - sako Jerome'as Siegelis, Kalifornijos Los Andželo Miego tyrimo centro profesorius.

Atsargiai, akys neužsimerkia

Kas būtų visai nemiegant? Pacientams, sergantiems reta genetine liga, vadinama "fatališka šeimine nemiga", pasekmės būna liūdnos. Pasaulyje yra apie keturias dešimtis tokių šeimų, kenčiančių dėl genetinio defekto. "Dėl neteisingos formos proteinų, tai yra prionų, pacientams kyla didelių problemų", - sako A. Malhotra. Prionai kenkia smegenų daliai, atsakingai už miegą, todėl prasideda nemiga. Pacientas, kuriam sutrinka miegas, pajunta keistus simptomus, tarkime, daugiau prakaituoja, vyzdžiai traukiasi. Po kelių savaičių apima snaudulio būsena. Ligonis vaikšto kaip somnambulas, kartkartėmis trūkčioja panašiai, kaip būna žmonėms prieš užmiegant. Pradeda kristi svoris, prasideda marazmai. Liga gali baigtis mirtimi. Teigiama, kad tokiais atvejais pati nemiga nebūna mirties priežastimi, o rimtą žalą galvos smegenims sukelia liga. "Nemanau, jog žmones nužudo tai, kad jie nemiega", - teigia J. Siegelis. Dėl kankinimų, kai neleidžiama miegoti, nors aukos patiria siaubingas kančias, nebūna mirtinų pasekmių. Eksperimentai su be miego laikomais gyvūnais parodė, kad iki mirties gali privesti ne nemiga, o ją sukeliančios priežastys.

Praėjusio šimtmečio devintame dešimtmetyje Allanas Rechtschaffenas Čikagos universitete atliko bandymą su žiurkėmis. Graužikus jis patalpino ant specialių diskų virš padėklų su vandeniu. Kai žiurkė pradėdavo snausti, o tai parodydavo encefalograma, diskas pasisukdavo, stumdamas ją prie vandens. Todėl žiurkė prabusdavo. Po mėnesio visi graužikai nudvėsė. J. Siegelo nuomone, priežastis greičiausiai buvo nuo prabudimo patiriamas stresas, kurį žiurkės išgyvendavo daug kartų per dieną. Jis galėjo išsekinti organizmą. Buvo pastebėta, kad žiurkių termoreguliacija triko, svoris krito, nors apetitas ir didėjo.

Bandymai nemiegoti

Regis, visa tai žinodami žmonės neturėtų eksperimentuoti, savo noru atsisakydami miego. Tačiau lieka klausimas: kiek laiko įmanoma ištverti nemiegant? Dažniausiai minimas Randy Gardnerio iš San Diego rekordas, pasiektas 1964 metais. Būdamas 17 metų vyresnių klasių moksleivis, vaikinas darė eksperimentą kaip užklasinį mokslinį darbą. R. Gardnerį stebėjusių mokslininkų teigimu, jis nemiegojo 264 valandas, tai yra daugiau kaip 11 parų. Yra ir kitų pretendentų į nemiegojimo čempiono titulą, nors patikrinti duomenis sudėtingiau. Tarp jų - viena britė, 1977 metais laimėjusi nepertraukiamo supimosi krėsle varžybas. Teigiama, kad ji suposi 18 parų.

Nėra tiksliai žinoma, kiek ilgiausiai žmogus gali ištverti be miego. Galbūt ir gerai, turint galvoje, kad tokiais bandymais galima labai pakenkti sveikatai. Dar praėjusiame dešimtmetyje Guinnesso rekordų knygos sudarinėtojai nusprendė tokių rekordų nebefiksuoti.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"