TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dėmesingumo lavinimas įkrečia blaivaus proto

2014 01 25 6:00
J.Neverauskas įsitikinęs, kad galima išmokti nekentėti, net ir jaučiant daug psichologinio ar fizinio skausmo. neverauskas.jpg LŽ archyvo nuotrauka

"Metai prabėgo, o nė nepastebėjau." Pasak psichoterapeuto, dr. Juliaus Neverausko, toks dažno mūsų posakis galėtų reikšti, jog šį laiką gyvenome tarsi autopilotu, nesąmoningai, o gal iš tiesų dorai nė negyvenome. Ką daryti, kad taip neatsitiktų ir šiemet?

J.Neverauskas moko pasaulyje vis labiau populiarėjančio vadinamojo dėmesingo įsisąmoninimo (angl. "mindfulness") metodo, kurio esmė – valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą, suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra.

Kaip budistinių religinių praktikų sudedamoji dalis šis metodas žinomas jau kelis tūkstančius metų, o dabar jis jau moksliškai pagrįstas ir sėkmingai taikomas psichologijoje, siekiant susidoroti su stresu, gydant depresiją, nerimo bei valgymo sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, padeda esant lėtiniam skausmui, net onkologinių ligų atveju. Dėmesingo įsisąmoninimo praktika vis plačiau taikoma ir sveikų žmonių psichologinės gerovės labui.

J.Neverauskas yra šio metodo pradininkas Lietuvoje, žinių jis sėmėsi Airijoje. Su psichoterapeutu kalbėjome apie tai, kaip, padedant dėmesingam įsisąmoninimui, savo gyvenimą pakreipti į gerąją pusę.

– Papasakokite, kaip veikia minėtas metodas?

– Žmonės mokomi klasikinių dėmesingo įsisąmoninimo pratimų. Tarp jų – kūno "skenavimo", t. y. valingo dėmesio nukreipimo ir sutelkimo į vis kitas kūno dalis ir jų pojūčių įsisąmoninimo. Taip pat ir sėdėjimo meditacijos – valingo dėmesio nukreipimo ir sutelkimo į savo mintis, neįsijaučiant, jas suvokiant tik kaip savo proto produktus. Dar viena užduotis – dėmesingas vaikščiojimas, kai stengiamasi suvokti ir įsisąmoninti kiekvieną savo judesį. Šie pratimai dažniausiai derinami su mokymu priimti pasaulį be išankstinių nuostatų, "įjungiant" vadinamąjį naujoko protą. Tai padeda įžvelgti daugiau galimybių nei įprastai.

– Kaip ši įsisąmoninimo praktika veikia mūsų smegenis?

– Žmogaus smegenis santykinai galime padalyti į dvi dalis. Seniau atsiradusios smegenų dalys, panašios į driežų, valdo mūsų emocijas. Šios smegenys labai stipriai reaguoja į tikrą ar tariamą grėsmę, piktai reaguoja į tai, kas mums nepatinka, pasaulį mums rodo nuspalvintą emocijų spalvomis. Naujosios smegenys, kurias turi tik žmonės, užtikrina racionalų mąstymą ir teisingus sprendimus. Deja, apėmus stresui ar esant iššūkių, daugumai žmonių greičiau ir stipriau reaguoja senosios, vadinamosios emocinės, smegenys. Pavyzdžiui, kai kyla grėsmė, arba puolame, arba bėgame, bet mąstymo čia būna mažai. Tai yra blogos savijautos, psichologinių problemų, netinkamų sprendimų, pradedant tarpusavio santykiais, baigiant lošimu akcijomis, priežastis. Dėmesingą sąmoningumą praktikuojantys žmonės automatiškai "įjungia" už racionalų mąstymą atsakingas smegenis. Taip išmokstama nekentėti, net ir jaučiant daug psichologinio ar fizinio skausmo. Kad ir kokios emocijos apimtų, žmonės sugeba matyti neiškreiptą realybę, tad priima išmintingus sprendimus.

Moko matyti realų pasaulį

– Bet juk sakoma, kad juos priimant reikia įsiklausyti į širdį, į tai, ką jauti, ir tai bus tinkamiausias sprendimas.

– Įsiklausydami į širdį ir tai, ką jaučiate, jūs jau mąstote. Bet dauguma žmonių neįsiklauso į nieką, tiesiog automatiškai atsiliepia į kokį nors stimulą.

– Daug kas mano, kad pirmas įspūdis yra teisingas, tad juo ir vadovaujasi priimdami sprendimus. Argi pirmas įspūdis nėra tai, ką praneša vidinis mūsų balsas?

– Dauguma problemų kyla dėl neracionalaus elgesio, kai vadovaujamasi pirmu įspūdžiu. Vidinis balsas neatsiranda iš niekur, tai yra mūsų asmeninės patirties produktas, kuriam turėjo įtakos vaikystės įspūdžiai, tėvai, seneliai, mokytojai. Intuicija yra ne kas kita, o neįsisąmonintas patyrimas. Ji formuojasi nuo vaikystės, bet jeigu šis laikotarpis nebuvo šviesus, augta su problemiškais tėvais, tada ir mūsų vidinis balsas bus iškreiptas.

– Dėmėsingo įsisąmoninimo praktikoje daugiausia dėmesio skiriama meditacijai. Tačiau žmonės dar dažnai mano, kad tai tarsi koks klajojimas dausose.

– Iš tikrųjų yra visai priešingai. Meditacija yra labai stiprus susitelkimas į norimą objektą: savo paties kvėpavimą, kūno dalis, vaizdinius, daiktus, tarkim, žvakę ar pieštuką. Paprastai mums labai sunku išlaikyti sutelktą dėmesį, jis nuplaukia į praeitį, ateitį ir pan. Medituojantis žmogus sąmoningai jį susigrąžina. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 8 savaičių kasdienės praktikos užtenka, kad smegenys išmoktų valdyti dėmesį ir įgytų sąlyginį refleksą. Taip išmokstame matyti pasaulį tokį, koks jis yra, pernelyg neįsijausdami į savo mintis, nes tokiu atveju jas iškreipiame ir padarome aibę mąstymo klaidų. Tada, net ir esant stresui, smegenys blaiviai vertina pasaulį, priimami racionalūs sprendimai.

Gyvenimas ne autopilotu

– Kaip gali padėti sąmoningas valgymas?

– Jei valgytume sąmoningai, t. y. gerai sukramtytume maistą, bandytume suvokti jo skonį, pajusti kvapą, pamatyti vaizdą, išnyktų ir nutukimas, ir valgymo sutrikimai. Valgant sąmoningai maistas geriau pasisavinimas, juntamas didesnis malonumas, ateina pasisotinimas. Kai valgydami kalbame, nukreipiame dėmesį nuo maisto. Tada blogai virškiname, maisto įsidedame daugiau nei reikia, nejaučiame malonumo iš valgymo, tik iš pilno skrandžio pojūčio.

– O ką duoda sąmoningas ėjimas?

– Jis irgi labai lavina dėmesingumą. Daugeliui žmonių vaikščiojimas, o kai kuriems – net ir gyvenimas yra automatinis veiksmas. Jie sako: praėjo metai (dešimt metų), ir nepajutau. O tai reiškia, kad tuos metus žmogus veikė lyg autopilotu, neįsisąmonindamas savo gyvenimo. Kitaip tariant, jį nugyveno beveik veltui.

Sąmoningai vaikščiodami, stengdamiesi suvokti, kaip keliame kojas, kaip juda sąnariai, pratiname smegenis automatiniuose veiksmuose įžvelgti tai, kas realiai vyksta gyvenime. Atsiranda sąlyginis refleksas, kai automatinis veiksmas suvokiamas kaip neautomatinis arba įsisąmonintas.

– Gal pateiktumėte praktinių dėmesingo įsisąmoninimo pratimų.

– Pavyzdžiui, kai pradeda varginti įkyri neigiama mintis apie ateitį, leiskite sau suprasti, kad tai tik mintis, kuri gali būti ir teisinga, ir neteisinga. Nuspėti tai, kas bus, dažniausiai neįmanoma, tad verčiau nukreipti dėmesį į esamą momentą ir sąmoningai čia veikti, taip kuriant norimą ateitį.

Kai mintys nukrypsta į negatyvią ateitį arba praeitį, ir dėl to jaučiamės blogai, turėtume valingai grąžinti dėmesį į esamą momentą. Kuo dažniau pastebėsite, kad dėmesys nukrypo į šoną, tuo geriau, nes taip treniruojamas dėmesingumas. Tuo net nereikia tikėti. Juk jei kilnojate svarmenį, rankos raumuo auga nepriklausomai nuo jūsų tikėjimo, tik nuo pratimo kartojimo skaičiaus. Atsiradus stipriam susijaudinimui galima sutelkti mintis į kūną, stebėti jo pojūčius ir taip nusiraminti.

Beprasmiai spėjimai

– Sąmoningo dėmesingumo praktika moko gyventi dabar ir čia. Prasidėjus naujiems metams dar neatslūgo susidomėjimo horoskopais banga. Kaip vertinate tikėjimą jų pranašystėmis?

– Blogai, jeigu žmonės, užuot planavę metų darbus, nerimauja, kad ateityje kas nors galbūt atsitiks. Pasikartosiu: nuspėti ateities neįmanoma. Be to, jei žmogus bijo, kad kas nors atsitiks, atsiranda išsipildančios pranašystės fenomenas. Tarkim, žmogus galvoja, kad gero darbo nėra, tinkamo atlyginimo niekas nemoka. Tuomet labai daug šansų, kad toks manymas išsipildys.

Žmonės sako, kad jie, pavyzdžiui, yra Vandenis, Žuvys ar Svarstyklės. Bet man labai sunku patikėti, kad yra tik 12 žmonių tipų. Netikiu horoskopais, nes manau, kad žmonės ir gyvenimas yra kur kas sudėtingesni nei tie keletas tipų. Nors suprantu, kodėl žmonės linkę į misticizmą. Kai juos supo visokios grėsmės ir pavojai, pasitraukimas iš realybės ir pasidavimas kokioms nors aukštesnėms jėgoms padėdavo gyventi. Beje, dabar jau atrasti tam tikri mistikos centrai smegenyse, labai susiję su emocijomis. Užsiimant mistinėmis praktikomis, šie centrai aktyvuojasi. Deja, pasinėrusiems į misticizmą žmonėms labai sunku realiame gyvenime, jie turi daug problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"