TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Depresiją, nerimą ir pyktį degina judėjimas

2011 03 15 0:00
Psichologės G.Žalytės teigimu, kuo žmogus fiziškai aktyvesnis, tuo mažiau pažeidžiamas streso.
Petro Malūko nuotrauka

Kuo daugiau judėsime, tuo labiau tikėtina, kad neužklups depresija. Fizinis krūvis kaip gydymo būdas skiriamas ir jau sergant šia liga.

Teigiamą judėjimo poveikį psichinei sveikatai įrodo vis nauji tyrimai. Vienas pastarųjų, kurį atliko Kalifornijos (JAV) universiteto mokslininkai, skelbia, kad papildomas fizinis krūvis, ilgesnis buvimas gryname ore ir dalyvavimas socialiniame gyvenime gali būti toks pat efektyvūs gydant psichikos sutrikimus, kaip ir vaistai ar psichiatro konsultacijos. Tačiau Lietuvoje apie tai dar mažai kalbama.

Pasyvesnis - depresyvesnis

Pacientų fizinio aktyvumo skatinimas yra svarbi pažinimo kognityvinės ir elgesio terapijos dalis. Šios srities specialistė psichologė Giedrė Žalytė pasakojo apie tyrimus, įrodžiusius, kad depresija dažniau serga tie, kurių gyvenimo būdas pasyvesnis. Kuo žmogus mažiau juda, tuo ligos tikimybė didesnė.

Pakankamas fizinis aktyvumas - kai judama 30 minučių per dieną, o kvėpavimas tuo metu yra pagreitėjęs. Nebūtina mankštintis sporto klube, plaukioti baseine ar važiuoti dviračiu, - toks darbas kaip lapų grėbimas irgi įskaitomas. Jei daugumą dienų nėra fizinio krūvio, žmogaus būsena jau gali būti siejama su depresija. Tad ne veltui daugelyje kraštų fizinis aktyvumas propaguojamas ne tik kaip būdas gydytis nuo depresijos, bet ir kaip priemonė jos išvengti.

"Kiekvienam žmogui tenka susidurti su iššūkiais, situacijomis, kurios reikalauja ir dvasinių, ir fizinių jėgų. Aktyvesnis žmogus ne toks pažeidžiamas streso, didesnė jo savivertė. Situacija, kuri anksčiau būtų sukėlusi labai daug neigiamų emocijų ir galbūt nuvedusi iki depresijos ar panašios būklės, dabar nekelia tiek rūpesčių, žmogus geriau susitvarko su problemomis. Tad judėjimas - tikrai gera investicija į ateitį", - pabrėžė psichologė.

Beje, vienas tyrimų parodė, kad sportuojantieji 2-3 kartus per savaitę psichologiškai yra sveikiausi. O štai sportuojančiųjų kiekvieną dieną depresyvumo laipsnis gali būti net didesnis nei tai darančiųjų rečiau. Kas tai lemia? "Viena prielaidų: tie, kurie sportuoja labai intensyviai, nori būti "super", labai gerai atrodyti, nuolat jaučia, kad nėra taip, kaip norėtų, jog yra už juos geresnių. Taip jie susikuria papildomų stresų. Tad persistengti irgi nėra gerai", - sakė G.Žalytė.

Skatina laimėjimai

Kodėl fizinis krūvis toks veiksmingas? Ar iš tiesų tuomet kas nors vyksta smegenyse? "To priežastys iki galo nežinomos, kaip galutinai neaiškus ir antidepresantų poveikis. Tačiau nustatyta, kad sportuojant smegenys išskiria daugiau serotonino ir dopamino. Ištyrus nusižudžiusiųjų smegenis paaiškėjo, kad šių dviejų medžiagų kiekis buvo labai labai mažas, palyginti su normaliu.

Be to, fizinis aktyvumas gerina socializaciją, - mat labai dažnai išsijudinama dėl kitų žmonių. Net siūloma rinktis tokį judėjimo būdą, kad būtų dalyvaujama kokios nors grupės veikloje. Čia labai tinka šokiai, aerobika ir panašiai. Labai padeda, kai sportuoti susitaria draugės ar draugai - ne tik sportuojama, bet ir nuolat bendraujama. Tai labai svarbu: juk įrodyta, kad kuo didesnė izoliacija, tuo blogesnė situacija.

G.Žalytė priminė, kad apimtas depresijos žmogus labai nuvertina save: esą jis nieko nesugeba, yra niekam tikęs. Tačiau matydamas, kad darosi aktyvesnis, sugeba didinti fizinį krūvį, pradeda geriau save vertinti. Sportuojant dar mažėja ir antsvoris, o tai irgi gali tapti pliusu žmogui. Kita vertus, patį faktą, kad sportuoja, dauguma laiko vertu didžiuotis ir pasigirti.

"Jei pavyksta pagauti sportavimo ritmą ir įsitikinti, kad ką nors sugeba, gali rastis noras išmėginti savo jėgas ir kitose srityse - gal ir čia žmogus sugebės daugiau nei manė. O tai - kelias į geresnį savęs vertinimą", - pabrėžė G.Žalytė.

Dažna depresijos palydovė yra nemiga ar per didelis mieguistumas. Įrodyta, kad pakankamas fizinis krūvis gerina miegą, o šiam pagerėjus pasikeičia ir savijauta dieną. Tačiau nereikėtų sportuoti prieš pat miegą. Tai daryti galima likus bent keletui valandų iki jo.

Sunku išjudinti

Fizinio krūvio efektyvumas labai priklauso nuo depresijos laipsnio. Jis labiau padeda esant lengvai ar vidutinio sunkumo ligai. Praktika rodo, kad sergant vidutine depresija, kai žmogus nėra labai nusilpęs ir gali didinti fizinį krūvį, jam reikia bent dviejų savaičių intensyvesnio aktyvumo, kad pajustų antidepresinį jo poveikį.

Kai liga sunki, fizinis krūvis paprastai derinamas su antidepresantais. Kas žmogus serga sunkia depresija, jį labai sunku išjudinti, jis nė nesikelia iš lovos ir žiūri tik į lubas. Tokiu atveju veikiama mažais etapėliais. Pirmoji užduotis, kurią toks žmogus mėgins įveikti, gal bus atsikelti ir nueiti į dušą ar, pavyzdžiui, suplauti indus. Su psichologu tariamasi dėl labai konkrečių dalykų. Pavyzdžiui, kokiu laiku žmogus išeis pasivaikščioti su šuniuku ir kokiomis dienomis. Stiprios depresijos apimtas žmogus iš pradžių neturi jėgų ir motyvacijos fiziniam krūviui išmėginti, tad tuo metu jam labai svarbus specialisto ar artimo asmens palaikymas.

Jo reikia ir todėl, kad sergančiajam gali kilti sunkumų dėl "juoda ar balta, viskas arba nieko" mąstymo. Pavyzdžiui, jis prisimena, kad kažkada galėjo nubėgti 5 kilometrus, bet mano, kad dabar niekaip nepavyktų. Atsiranda lyginimas, kad anksčiau jis buvo "super", o dabar nieko nesugeba. Specialistas ar artimasis gali patikinti, kad žmogui pavyks grįžti prie ankstesnės būsenos, jos siekiant po truputį, laipsniškai.

Turi pajusti sėkmę

Depresija sergantis žmogus nesidžiaugia tuo, kas anksčiau jam buvo malonu. Pavyzdžiui, pamėginęs bėgioti teigia dabar nejaučiantis jokio malonumo. "Tas pojūtis pradeda grįžti ne iš karto. Tai galima palyginti su variklio paleidimu. Per nenorą ir nejausdamas malonumo žmogus išsijudina, po truputį gerėja ir savijauta", - pabrėžė psichologė.

Anot jos, apimtajam depresijos labai pravartu judėti rytais, nes prabudęs jis sako sau: jaučiuosi blogai, nieko nenoriu. Bet taręs: žinau, kad man lįs tokios mintys, bet bus geriau, jei atsikelsiu ir nueisiu į dušą, jis susikurs postūmį nuveikti daugiau. Matant, kad tai pavyksta, padaugėja ir jėgų. Labai svarbu, kad žmogus jaustų, jog ką nors pasiekė, o ne vėl jį ištiko nesėkmė. Todėl užduotys turi būti įveikiamos. Specialisto tikslas - siekti, kad pacientas įsipareigotų atlikti užduotį, kuri tuo metu jam atrodo sunki, net neįmanoma.

Nerimo nebelieka

Fizinis krūvis padeda įveikti ir nerimą. Konkrečių baimių turi nemažai žmonių. Dažnai bijoma socialinių situacijų. Į jas pakliuvus, kyla labai stiprus nerimas, organizme išsiskiria medžiagų, kurios sukelia nemalonių pojūčių. Vienas būdų jas neutralizuoti - gerai pasportuoti. Bet reikia rimto krūvio - ramus pasivaikščiojimas nepadės. Bent pusvalandis sportavimo, kai stipriai padažnėja pulsas, sudegina blogąsias medžiagas, kartu sunaikindamas ir nerimą. Lieka tik gana malonus fizinio nuovargio jausmas.

"Reikėtų atsisakyti savotiško mito, esą jei kas nors suerzino, kilusį pyktį reikia išlieti. Tokie veiksmai dažnai prikuria naujų problemų. Juk jei žmogus ištisai reiškia savo pyktį, dėl to jo nemažėja. O štai fizinis krūvis galėtų tapti nekenksmingu būdu, padedančiu susitvarkyti su emocijomis ir neužkrauti jų kitam", - sakė G.Žalytė.

Svarbu, kad patinka

Kokia veikla ar sporto rūšys naudingiausios, kai kyla psichikos problemų? G.Žalytės teigimu, labai svarbu atsižvelgti į tai, kas žmogui priimtina. Jei bėgiojimas siejasi su nemaloniais išgyvenimais, neliepsi, kad jis bėgiotų. Tegu žmogus randa ar prisimena tą sritį, kuri kada nors patiko. Gali tikti užsiėmimai sporto klube, šokiai, plaukiojimas, greitas vaikščiojimas, joga. Praktiškai bet koks fizinis aktyvumas, suteikiantis krūvį, kuris greitina kvėpavimą ir aktyvina širdies darbą.

"Tas krūvis turi būti reguliarus. Jei žmogus tik kartą per dvi savaites kur nors nueis, nelabai tikėtina, kad pajus poveikį. Optimalu, jei šalia įprasto kasdienio 30 minučių krūvio būtų dar 3 kartai per savaitę papildomų užsiėmimų", - patarė psichologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"