TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dermatovenerologė: įdegį skatinantys kremai nuo žalingų saulės spindulių neapsaugo

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dažnai galvojama, kad įdegį skatinantys kremai ne tik padeda greičiau įdegti, bet ir apsaugo nuo žalingo saulės spindulių poveikio, pastebi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė. „Deja, taip nėra. Jie kaip tik dar labiau pritraukia ultravioletinius spindulius. Tačiau savaiminio įdegio kremai, suteikiantys bronzinę ar rusvą spalvą, yra vienas iš sprendimų“, – sako ji.

Anot gydytojos dermatovenerologės, dar viena klaida – manyti, kad, kuo ilgiau būsime saulėje, tuo daugiau organizmas pagamins vitamino D. Tačiau, pabrėžia M. Bylaitė-Bučinskienė, vitamino D atsargų mes nesukaupsime – jo pasigamins pakankamai ir per 10 minučių, jei vaikštant plaštakos, veido ir kaklo oda bus atvira.

– Profesore, ar iš viso degintis naudinga?

– Išvengti saulės beveik neįmanoma, bet degintis dermatologai nerekomenduoja.

– Kodėl?

– Deginantis norisi pabūti dar ilgiau, pasimėgauti, atsipalaiduoti, todėl dažnai žmonės tiesiog užsimiršta, o vakare pamato, kad oda yra stipriai nudegusi, ją skauda, netgi gali iškilti pūslių. Visa tai būtų niekis, jei nebūtų ilgalaikių pasekmių. Kokios ilgalaikės pasekmės? Jei žmogus gauna daug saulės spindulių, dažnai deginasi ar dar nueina ir į soliariumą, skatinamas daug ankstesnis, greitesnis odos senėjimas, dar vadinamas fotosenėjimu. Toks žmogus visada atrodo dešimt metų senesnis, jo raukšlės gilesnės, oda storesnė, šiurkštesnė, pigmentacijos daugiau, su laiku atsiranda įvairių šlakų. Reikia nepamiršti, kad po 50 metų pradeda formuotis ir įvairūs negražiai atrodantys odos dariniai. Be to, ultravioletiniai spinduliai – vienas svarbiausių kancerogenų, sukeliančių tiek odos vėžį, tiek melanomą.

– Koks paros metas geriausias saulės vonioms ir kiek laiko galima būti saulėje, kad sau nepakenktume?

– Perdėtos baimės, panikos, kraštutinumų nereikia, tik svarbu nepamiršti, kad pati pavojingiausia saulė yra tarp 12–16 val. (priklauso nuo šalies). O ankstyvą rytą iki 12 val. ar popietę jau pakankamai saugu. Kai saulė stipriausia, geriausia būti šešėlyje, po medžiais ar skėčiu. Ypač daug dėmesio reikia skirti vaikams, nes vaikai iki 3 metų išvis neturėtų būti palikti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Vaikus reikia pridengti marškinėliais, kepuraitėmis ir naudoti kremus. Taip pat reikia nepamiršti akių – turėti kepurę, akinius nuo saulės. Pratintis prie saulės reikėtų palaipsniui – pirmą kartą būti saulėje patartina ne ilgiau kaip pusvalandį ar valandą.

Ilgiau būnant paplūdimyje, rekomenduojami kremai nuo saulės. Juos reikėtų pasitepti 20 min. iki išeinant į saulę ir nuolat teptis kas dvi valandas. Kremo kūnui SPF turi būti ne mažesnis kaip 30, o kremo veidui, plaštakoms, kaklo, ypač moterims, SPF turėtų būti ir 50. Dar labai svarbu kremo užsitepti pakankamai. Tačiau net ir saugodamiesi mes vis tiek gausime saulės spindulių. Taigi reikia išvengti ūmių reakcijų, nenudegti iki pūslių, nes tai sukelia didesnę riziką susirgti odos vėžiu ir melanoma.

– Profesore, ką reikia žinoti žmonėms, kurių oda šviesi arba kurie turi daug apgamų?

– Jie tiesiog turėtų būti budresni. Kuo oda šviesesnė, tuo ji mažiau įdega ir dažnai iškart tampa raudona. Tai reiškia, kad oda sureaguoja daug stipriau ir stipriau ginasi. Taigi rizika šiems žmonėms didesnė. Tie, kurie turi daugiau nei 50 apgamų, kurių artimieji ar jie patys sirgo odos vėžiu, melanoma, turėtų labiau saugotis, nenuvarginti odos. Prieš vasaros atostogas ir rudenį, jau įdegiui nuslūgus, apsižiūrėti, ar nėra naujų darinių, pakitimų. Jei žmonės patenka į didesnės rizikos grupę ar vyresni nei 35 metų asmenys kartą per metus turėtų kreiptis ir į gydytoją.

– O ką manote apie įdegį skatinančius kremus?

– Labai dažnai žmonės galvoja, kad įdegį skatinantys kremai ir apsaugo. Deja, taip nėra. Jie kaip tik dar labiau pritraukia ultravioletinius spindulius. Tačiau savaiminio įdegio kremai, suteikiantys bronzinį ar rusvą spalvą, yra vienas iš sprendimų, jei žmonės nori pagerinti savo išvaizdą.

– Mūsų laidos klausytoja Janina klausia, ką daryti žmogui, sergančiam psoriaze? Nes sakoma, kad saulėje būtina būti.

– Žvynelinė (psoriazė) yra uždegiminė odos liga, labai jautri ultravioletiniams spinduliams. Būtent ultravioletiniai spinduliai (saulė, sūri jūra) dar nuo Hipokrato laikų buvo vienas pagrindinių gydymo būdų. O dabar kiekviena pažangi klinika turi ultravioletinių spindulių terapijos kabinas, kuriose gydomi pacientai, sergantys žvyneline. Jei pacientas nori daugiau būti saulėje, jis turi nepamiršti, kad perteklinis deginimasis gali išprovokuoti ir žvynelinės paūmėjimą. Bet taip, ultravioletiniai spinduliai labai pagerina žvynelinės būklę, oda pagražėja, mažėja uždegimas ir per vasarą dauguma pacientų visiškai išsigydo bėrimus, žvynelinė beveik atsitraukia.

– Būnant saulėje gaminasi vitaminas D. Per kiek laiko jis pasigamina?

– Vitaminas D labai svarbus ir mums reikalingas. Bet dažnai žmonės klaidingai mano, kad, kuo ilgiau bus saulėje, tuo daugiau vitamino D prisigamins. Taip nėra. Yra riba, kiek oda gali pagaminti vitamino D. Jei plaštakos, veido, kaklo oda bus atvira, per 10 minučių, kol vaikščiosite, vitamino D pasigamins pakankamai. O jeigu jo trūksta, mes pacientams rekomenduojame vartoti papildus.

– Teko girdėti teiginį, kad oda įsimena viską. O ką įsimena apie nudegimą saulėje?

– Ultravioletiniai spinduliai, saulė ne tik pakeičia odos spalvą, bet paveikia ir genetinę ląstelių medžiagą – branduolių medžiagą. Kuo pažeidimai dažnesni, tuo sunkiau ląstelės grįžta į normalią būseną. Kai būsena normali, DNR medžiagos pažeidimus naikina tam tikros sveikos odos funkcijos. Ilgainiui tos funkcijos silpnėja, todėl pažeidimai kaupiasi ir ima vystytis įvairūs gerybiniai ar piktybiniai odos dariniai.

Be abejo, visko medikai ir mokslininkai nežino, bet pastebėta, kad elgsena iki vėžio atsiradimo, odos fototipas, laikas saulėje, gyvenimas atogrąžų šalyse, lankymasis soliariumuose – viskas turi be galo didžiulę įtaką. O žmonės, kurių odos fototipas pirmas arba antras (t. y. oda labai šviesi) ir kurie ilgai būna, dirba, sportuoja tiesioginiuose saulės spinduliuose, turi gerokai didesnę riziką susirgti odos vėžiu arba melanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"