TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dešimtmetis su mobiliuoju telefonu

2010 04 06 0:00
Mobiliųjų telefonų žalos detektyvu pakrikštytą filmą sostinėje pristatė pats režisierius T.Jabari.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Lietuvai pirmaujant Europoje pagal mobiliųjų telefonų skaičių šimtui gyventojų, visuomenė vis labiau sunerimsta dėl prieštaringų žinių apie Ėio ryĖio tyrimus.

Mobili visuomenė jau viršijo du milijardus pasaulyje. Į mūsų gyvenimą įėjusios naujosios technologijos jau vargiai atsisakysime, tačiau, specialistų raginimu, jos vartojimo kultūros reikia mokytis iš naujo. Svarbiausia - naudotis saikingai.

Diskusijų banga

Ką tik pasibaigusiame tarptautiniame Vilniaus kino festivalyje "Kino pavasaris" Lietuva pirmiausia iš Europos šalių pamatė dokumentinį BBC režisieriaus Talal Jabari filmą "Grėsmingas signalas" - apie mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai.

Atrodo, kad "Grėsmingo signalo" kūrėjas amerikietis televizijos ir kino industrijos atstovas, BBC reporteris T.Jabari, pats Vilniuje pristatęs filmą, pataikė tiesiai į palankiausią auditoriją. Prieš pusmetį VšĮ "Ekoinstitutas" kartu su Europos Sąjungos organizacija "Powerwatch" užsakė tyrimų bendrovės "AC Nielsen Baltics", reprezentatyvų tyrimą "Lietuvos gyventojų požiūris į galimą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai". Tyrimo rezultatai parodė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog sklisdamos elektromagnetinės bangos kenkia jų sveikatai. Daugiau nei pusė respondentų šios spinduliuotės šaltiniais įvardijo mobiliuosius telefonus. Beveik pusė lietuvių šiuo ryšiu naudojasi ilgiau nei dešimt metų.

Spalį britų dienraštis "The Telegraph" pranešė, kad dešimtmetį trukęs autoritetingos Pasaulio sveikatos organizacijos organizuotas pasaulinio masto nepriklausomų mokslininkų tyrimas parodė, jog ilgiau nei dešimt metų naudojantis mobiliuoju telefonu padidėja rizika tapti potencialia smegenų vėžio auka. Beveik keturiasdešimčia procentų ši rizika išauga ilgai ir dažnai kalbant telefonu, o kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mobiliuoju telefonu šneka ilgiau nei penkiolika minučių per dieną.

Visuomenės nenuramino nei mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tema rodytas dokumentinis filmas, nei politikų susirūpinimas higienos normomis, reglamentuojančiomis bazinių ryšio stočių įrengimus, nei fizikų ir telekomunikacijų bendrovių atsišaukimai.

Ekspertų išvados

Nors filmas daugelį suintrigavo, tačiau naiviai viskuo netikintiems žiūrovams paliko daug neatsakytų klausimų, kai kuri informacija pasirodė ganėtinai subjektyvi. Filme kalba aštuoniolika ekspertų iš dešimties pasaulio šalių, jie pateikia biofizikų rengtų tyrimų įrodymų apie mobiliųjų telefonų poveikį elektromagnetiniams spinduliams hiperjautriems žmonėms. Vis daugiau žmonių tampa alergiški šiai spinduliuotei. Kol kas ši liga pripažįstama tik Švedijoje, tačiau, anot ekspertų, aukų likimas gresia kiekvienam, į technologiją nežiūrinčiam atsakingai. Smegenų vėžio prognozių taip pat neatsisakyta.

Meninė interpretacija?

Pasak VšĮ "Ekoinstitutas" direktorės Silvinijos Simonaitytės, labai mažai Lietuvoje daryto tyrimo medžiagos paskleista visuomeniniam svarstymui. Tyrimų šioje srityje valstybė iki šiol nefinansavo.

"Grėsmingame signale" pateikiama informacija nėra palankiausia telekomunikacijų bendrovėms, tačiau tik viena iš jų - UAB "Omnitel" - savo poziciją apie filmą išreiškė viešai: "Mes filmą vertiname kaip meninę interpretaciją." Ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė LŽ išdėstė argumentus: "Palyginti su kitais radiotechnikos objektais, mobiliojo ryšio bazinių stočių galia yra labai maža - 20 W, tai prilygsta kai kurių buityje naudojamų prietaisų galiai. Pavyzdžiui, radijo stočių siųstuvų galia yra nuo 500 iki 50 000 W. Visų Lietuvoje veikiančių bazinių stočių galingumas net 5 kartus mažesnis nei radijo ir televizijos siųstuvų, kurie veikia Lietuvoje kelias dešimtis metų."

Puslaidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas doc. dr. Jonas Gradauskas taip pat nemato pagrindo baimintis: "Elektromagnetinių laukų aplink mus šimtai tūkstančių milijonų. Vienas papildomas spinduliukas - nieko baisaus, svarbiausia naudotis reikia saikingai ir protingai."

Galutinių išvadų ir svarių įrodymų dėl mobiliųjų telefonų ir bazinių stočių keliamo pavojaus žmogaus sveikatai nėra, tačiau šimtu procentų dėl sveiko naudojimosi taip pat niekas neužtikrino. Po filmo premjeros Seime surengtoje spaudos konferencijoje "Mobilusis telefonas - draugas ar priešas" dalyvavusiam Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesoriui Jonui Grigui dabar pasaulinio susidomėjimo susilaukęs galimas neigiamas mobiliojo telefono poveikis kėlė juoką. "Visi šitie dalykai žinomi nuo tų laikų, kai karo ir pokario metais buvo pradėti kurti radarai. Maždaug prieš dešimt metų elektromagnetinė tarša atėjo į mūsų kišenę, - sakė jis. - Mikrobangos, kurios sklinda kalbant telefonu iš telefono antenos, įsiskverbia 2-3 centimetrus į smegenis ir veikia ląsteles, jas tarsi prakiurdina, pagadina."

Higienos paso nereikia

Higienos normos, reglamentuojančios bazinių ryšio stočių įrengimą, Lietuvoje yra vienos griežčiausių Europoje ir pasaulyje. Lietuvoje leidžiamas elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis yra 10 mikrovatų kvadratiniam centimetrui. Kinijoje jis šimtą kartų didesnis. Nepaisant to, J.Grigo teigimu, tai nereiškia, jog tai visiškai nekenksminga leistina norma. Seimo narė Dangutė Mikutienė higienos normas vadina juokingomis. "Su visuomene nėra derinami bazinių stočių projektai dar prieš statant pastatus. Žmonės paima kreditus, įsigyja būstus saugioje aplinkoje, paskui miegamuosiuose rajonuose išvysta už trijų keturių metrų nuo jų langų išdygusias bazinio ryšio stotis. Visame pasaulyje tokius dalykus stengiamasi reglamentuoti, Lietuvoje nueita liberalesniu keliu", - pasakojo politikė. Pasak jos, liepą Sveikatos reikalų komitetui susidomėjus mobiliojo ryšio antenomis, buvo nustatyta, jog Lietuvoje yra 3789 judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys. Tačiau situacija pakrypo į blogąją pusę. "Komitetas priėmė sprendimą, kad reikia sugriežtinti kontrolę, tačiau jau po kelių dienų Sveikatos apsaugos ministerija panaikino reikalavimą privalomai turėti higienos pasą statant būtent tokias stotis, - pasakojo D.Mikutienė. - Praėjusių metų gale bazinių stočių skaičius padidėjo šešiais šimtais, iš jų 4000 veikė be higienos paso." Pasak jos, vienas iš keistų nuostatų, jog higienos normos draudžia antenas montuoti gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų balkonuose, terasose, bet nedraudžia jų bazuoti ant namų stogų.

Gyventojų skundai

Veiksmai statant ir eksploatuojant bazines stotis derinami su Visuomenės sveikatos centrais (VSC) ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Visoms įrengtoms bazinėms stotims atliekami poveikio matavimai pagal VSC parengtą ir patvirtintą metodiką. Bazinės stoties tinkamas eksploatavimas visą laiką yra stebimas.

VSC specialistai kviečia bazinių stočių operatorius pažiūrėti atsakingiau, nes dažnai įstaiga tik gavusi gyventojų skundą sužino apie naujos bazinės stoties eksploatavimą. Kad klausimas visuomenei opus, rodo ir per praėjusius metus Vilniaus VSC keturiasdešimt gautų skundų dėl šalia jų esančių elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančių įrengimų poveikio. Leistinų normų viršijimas nebuvo užfiksuotas, tik keturios antenos buvo sumontuotos neteisėtai.

Modernesnis - pavojingesnis

"Kodėl mums meluoja? Kodėl nepaaiškina? Ar mobilieji telefonai - antra tabako istorija?" - užsienio internetinių portalų diskusijų klubai lūžta nuo komentarų. Visuomenės nuraminti kol kas nesugebėjo niekas. Tačiau dar nebuvo nė vieno, norinčio mobiliuosius telefonus išbraukti iš mūsų gyvenimo, daugelis tyrėjų tiesiog skatina technika naudotis protingai.

Fizikas J.Grigas sako nekovojantis su gyvenimo kokybę gerinančiu telefonu, tačiau piktinasi, kad šis naudojamas netinkamais tikslais. "Jis skirtas informacijai perduoti, bet daugelis žmonių perduoda jausmus. Tada telefonas ir pasidaro kenksmingas, - pasakojo fizikas. - Aš mėgstu sakyti studentams - plaktukas yra geras įnagis, vinį gali įkalt, bet gali ir į kaktą kaukštelt. Kuo modernesnis prietaisas, tuo pavojingesnis."

Vyras tikina, kad neatsakingai naudotis telefonu pratinamas jaunimas, vaikai - jie šiuo požiūriu priklauso didesnei rizikos grupei. Kol kas telekomunikacijų bendrovės neskuba teikti patarimų, kaip saugiai ir atsakingai naudotis ryšiais.

Kaip mažinti poveikį

"Powerwatch" ir "Ekoinstituto" rekomendacijos, kaip sumažinti galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai:

1. Kalbėdamiesi naudokitės telefono garsiakalbiu, jei tai neįmanoma, nelaikykite telefono prie pat ausies, ypač tuo metu, kai ryšys dar tik mezgasi.

2. Laikykite mobilųjį telefoną atokiau nuo kūno (jokiu būdu ne kelnių ar marškinių kišenėse) arba naudokitės prie diržo tvirtinamu laikikliu, kuris saugo kūną nuo mobiliojo telefono spinduliuotės juo nesinaudojant (esant laukimo režimui).

3. Venkite mobiliuoju telefonu naudotis važiuodami automobiliu, traukiniu ar autobusu, taip pat kaimo vietovėse, nutolusiose nuo mobiliojo ryšio bokšto ar bazinės stoties, kadangi tai padidina mobiliojo telefono galią.

4. Naudokitės telefonu kaip autoatsakikliu. Laikykite jį nuošaliai, tol, kol neprireikia pažiūrėti, kas skambino. Tada, jei būtina, perskambinkite naudodamiesi 5 ir 1 patarimais.

5. Kai tik yra galimybė, naudokitės laidiniu telefonu, užuot skambinę mobiliuoju.

6. Venkite mobiliaisiais telefonais naudotis pastatuose, ypač turinčiuose metalinių konstrukcijų.

7. Neleiskite vaikams miegoti pasidėjus telefoną po pagalve ar šalia lovos.

8. Neleiskite vaikams iki 18 metų naudotis mobiliuoju telefonu, išskyrus nelaimės atvejus.

9. Nekalbėkite telefonu ilgiau nei 5 min., didinkite tarpus tarp pokalbių, maždaug iki 15 min.

10. Nerekomenduojama mobiliaisiais telefonais naudotis tiems, kurie turi dirbtinius klausos aparatus, širdies vožtuvus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"