TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Diabetas: rytojus prasideda šiandien

2014 10 18 6:00
Kiekvienas žmogus turėtų gerai žinoti diabeto rizikos priežastis ir tirtis, pasitikrinti cukraus kiekį savo kraujyje, tinkamai maitintis, pakankamai judėti.  www.medicalxpress.com nuotrauka

Šią savaitę visuomenei pristatytas naujas visuomeninis diabeto prevencijos judėjimas DIA BE TO, kurio tikslas – mažinti susirgimų diabetu riziką Lietuvoje, padėti atitolinti ligą ir skatinti ankstyvą jos diagnostiką bei šiuolaikišką gydymą, susirgusius asmenis išmokyti valdyti ligą, kad būtų išvengta jos komplikacijų.

Pasak Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Antano Norkaus, pasaulyje cukrinis diabetas pasiekė pandemijos lygį. Per pastaruosius 50 metų diabeto ligonių pasaulyje padaugėjo 25 kartus. Šiuo metu serga per 366 mln. žmonių. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. žmonių, sergančių II tipo cukriniu diabetu. Vadinasi, ši klastinga liga kamuoja kas dvidešimtą mūsų šalies gyventoją. Tačiau šie skaičiai dar neatskleidžia tikrosios padėties, kuri yra kur kas blogesnė. Vakarų šalyse tik pusei, o Lietuvoje vos trečdaliui ligonių II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas pradinėmis stadijomis. Kiti apie šią ligą nežino iki tol, kol nepasireiškia jos komplikacijos: regėjimo, inkstų sutrikimai, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligos ir pan.

Sirgs kas dešimtas

„Užsienio ekspertai prognozuoja, kad maždaug po 20 metų diabetu sirgs kas dešimtas gyventojas, - teigė profesorius. - Diabetas – sunki ir klastinga viso organizmo liga, nes sergantys žmonės dažniausiai niekuo nesiskundžia tol, kol liga nepažeidžia visų organų. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Diabetą lemia paveldėtas polinkis, dažnas persivalgymas ir nutukimas. Moterims šios ligos riziką didina angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu, vadinamasis nėščiųjų diabetas, kuris pagimdžius dažniausiai praeina, tačiau rizika lieka. Pirmosios priežasties iš esmės pakeisti negalime, tačiau galime sąmoningai vengti kitų veiksnių. Nustatyta, jog beveik visi žmonės, kurie turi 30 proc. kūno antsvorio, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Taigi, kiekvienas žmogus turėtų gerai žinoti diabeto rizikos priežastis ir tirtis, pasitikrinti cukraus kiekį savo kraujyje, tinkamai maitintis, pakankamai judėti, o paaiškėjus, kad esama rizikos susirgti, gydytis. Liga klastinga, tačiau valdoma. Laikantis gydytojų rekomendacijų ir pasirinkus sveiką gyvenimo būdą įmanoma išvengti sunkių komplikacijų, kurių gydymas brangiai kainuoja ir neretai baigiasi neįgalumu. Šiuo metu komplikacijoms išleidžiama 75 proc. visų diabetui gydyti skiriamų lėšų. Užsienyje ligoniams prieinamas individualizuotas gydymas moderniais vaistais. Lietuvoje taip pat jų yra, tačiau dėl šalies ekonominės padėties tebetaikomas pakopinis gydymas, t. y. pradedama nuo vieno vaisto ir pakopomis jie keičiami kitais, jei nepadeda.“

Organizmas - vientisa sistema

Diabetas pirmiausia pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, ligoniui gali pašlyti regėjimas, išsivystyti neuropatija, sutrikti inkstų veikla, o dėl to prireikia dializės arba inkstų transplantacijos. Ilgalaikio negydomo diabeto pasekmė - galūnių gangrena. Tokiems ligoniams greičiau vystosi aterosklerozė, didėja insulto ar infarkto rizika. Tuos teiginius patvirtino konferencijoje dalyvavusi Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė: „Žmogaus organizmas – vientisa sistema, todėl negalima išskirti kurios nors jo dalies. Pasaulyje jau vartojamas toks terminas – kardiometabolinė rizika. Gliukozės apykaitos sutrikimai yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Reikia pažymėti, kad infarkto, insulto ir diabeto rizikos veiksniai labai panašūs. Žmonės turėtų įsisąmoninti, jog norint sumažinti šių sunkių ligų grėsmę užtenka tik palaikyti normalų kūno svorį, tris keturis kartus per savaitę užsiimti patinkama fizine veikla, nepersivalgyti ir vengti streso.“

Neramu dėl vaikų sveikatos

Medikams didžiausią nerimą kelia tai, jog ši liga kaskart labiau kėsinasi į vaikus. Tiesa, jie dažniausiai serga I tipo diabetu. Lietuvoje registruota 750 tokių vaikų. Tačiau atsiranda ir sergančių II tipo diabetu, to prieš 20 metų nepasitaikydavo. Ar verta džiaugtis, kad mūsų krašte situacija dar ne tokia grėsminga kaip JAV, kur fiksuojama vaikų II tipo diabeto epidemija? Mūsų šalies vaikų sveikata vis prastėja. Akivaizdžios priežastys - netinkama mityba, nutukimas bei menkas fizinis aktyvumas. Jos kloja kelią ne tik diabetui, bet ir kitoms sunkioms lėtinėms ligoms. Seimo Sveikatos reikalų komitetas visu rimtumu kalba apie tai, jog būtina jungti visų – pedagogų, politikų ir tėvų - pastangas, kad situacija keistųsi. „Kaip vaikas išmoks maitintis, kokius sveikos gyvensenos principus šeima ir mokykla jam įdiegs, taip ir gyvens, - teigė komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. - Todėl būtina investuoti į savo vaikus, į jų fizinio aktyvumo didinimą, nutukimo profilaktiką, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymą. Tai – investicija į visą žmogaus gyvenimą. Sveikata turėtų būti visų politikų dėmesio centre.“

Lietuva – priešpaskutinė

Pasak Kauno klinikų Endokrinologijos instituto direktorės prof. Rasos Verkauskienės, diabeto plitimo mastai pasaulyje tiesiog bauginantys. Naujausio, 2014 metų rugsėjo mėnesį paskelbto, Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių. Kodėl tokie prasti rezultatai? „Ekspertai vertino diabeto gydymo prieinamumą, savikontrolės veiksmingumą, diabeto registrą. Lietuvoje tokio registro nėra, - apgailestavo prof. R. Verkauskienė. - Dalyvaudami įvairiose programose buvome pradėję rengti tokį registrą, tačiau be paramos ši veikla užgeso. Diabeto rizikos veiksniai tokie patys kaip ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų, nuo kurių miršta daugiausia žmonių. Juos kontroliuodami, labai pagerintume visuomenės sveikatą. Būtina kurti Nacionalinę diabeto programą, atitinkančią Tarptautinės diabeto federacijos rekomenduojamas gaires, iš kurių pagrindinės yra šios: pirminės prevencijos rizikos veiksnių mažinimas, poveikio priemonės turintiems diabeto riziką, individualizuotas gydymas ir labai griežta paciento stebėsenos sistema. Lietuvoje turime visus šiuolaikinius vaistus individualizuotam diabeto gydymui, tačiau jų prieinamumas labai ribotas. Dėl to didelė dalis pacientų – net per 50 proc. – dekompensuoti, jų glikemijos rodiklis viršija rekomenduojamas normas, o tai gresia komplikacijomis. Tikimės, kad prie Nacionalinės diabeto programos kūrimo ir įgyvendinimo, taigi, ir prie diabeto kontrolės gerinimo, prisidės ne tik Sveikatos, bet ir Finansų, Ūkio ministerijos. Juk vien mokslininkų, medikų entuziazmo nepakanka. Esame įsitikinę, kad norint keisti situaciją reikia politinės valios ir bendrų pastangų.“

Rūpintis savo sveikata

„Dar 2006 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pasirašė rezoliuciją, kuria pripažino diabetą „lėtine, sunkiai ir brangiai kainuojančia liga, sukeliančia sunkias komplikacijas, darančias žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui“. O kai reikia paskatinti brangiai kainuojančia ir sunkiai gydoma liga sergančių žmonių gyvenimo pokyčius, visuomet teigiu, kad tai galima padaryti tik ankstyva diagnostika, adekvačia kontrole, laiku pradėtu ir tinkamu gydymu. Kuo plačiau visuomenė į tai įsitrauks, bus motyvuota, tuo geresnių rezultatų turėsime. Ne veltui judėjimui DIA BE TO pasirinktas šūkis „Rytojus prasideda šiandien“. Vienintelis būdas išlikti aktyviam ir darbingam iki senatvės – rūpintis savo sveikata bet kuriame savo amžiaus tarpsnyje,“ - sako šio judėjimo globėja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"