TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Diagnozę tikrins kompiuteris

2012 04 03 8:33

Kompiuteris galės aptikti ligą dar prieš tai, kai pacientas ims kuo nors skųstis. Be to, padės gydytojui pasitikrinti, ar jo diagnozė buvo teisinga, galbūt pasiūlys kitą variantą, apie kurį medikas nė nepagalvojo.

Tokias galimybes siūlantį nacionalinį e. sveikatos projektą žada įgyvendinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VUL SK). Specialistai sutaria, jog svarbu ne tik sukurti įvairių galimybių turinčią sistemą, bet ir pasiekti, kad ja būtų naudojamasi.

Ligos sekliai

Kaip veiktų tokia sistema, kol kas primenanti sumanymą iš fantastikos srities? - teiravomės VUL SK Informatikos ir plėtros centro direktoriaus Romualdo Kizlaičio.

"Štai, pavyzdžiui, žmogui padaroma rentgenograma ar kitas radiologinis tyrimas. Ir tokių tyrimų būna daug, tūkstančiai, jie atliekami įvairiausiais atvejais. Pačios kompiuterių sistemos tarp tų nuotraukų ieškos ligų ir sugebės jas rasti labai ankstyvų stadijų, pacientui nė neįtariant apie jas, nes į gydytoją jis kreipėsi visai dėl kitos priežasties", - dėstė R.Kizlaitis.

Kompiuterių specialisto teigimu, tokia sistema pasufleruos, kad, tarkim, dešimtyje atrinktų nuotraukų yra 90 proc. tikimybė, jog žmogus serga tam tikra liga. Šimtuose nuotraukų bus gal 50 proc. tos ligos tikimybė, o nuotraukų, rodančių 10 proc. tikimybę, bus tūkstančiai. Gydytojas galės peržiūrėti nuotraukas, rodančias didelę ligos tikimybę, atkreipti dėmesį į konkrečius pacientus ir laiku imtis gydymo. "Tai labai svarbu, juk kai žmogus pasijunta blogai ir kreipiasi į gydytoją, paprastai liga jau būna įsisenėjusi", - teigė R.Kizlaitis.

Siūlys ir savą versiją

Kitas dalykas - darbas su signalais. Modernūs kardiografai, elektroencefalografijos aparatai neretai turi galimybę atlikti kompiuterinę analizę ir tada pateikti radinius, išvadas, preliminarias diagnozes. Paprastai ši informacija pateikiama anglų kalba aparato ekrane arba popieriuje.

Lietuvoje numatoma įdiegti modelį, kai iš bet kokio kardiografijos aparato bus galima pasiųsti signalus į informacinę sistemą. Ji, remdamasi pasauliniais algoritmais, juos išanalizuos ir išvadas apie radinius bei diagnozes pateiks lietuvių kalba. Informaciją bus galima iš karto įsegti į dokumentus. Tada gydytojams nebereikės ranka perrašinėti diagnozių, nebent jas pakoreguoti.

Lygiai taip pat sistema parinks tinkamiausią diagnozę po įprasto paciento apsilankymo pas šeimos gydytoją ar kitą specialistą. Išklausinėjęs žmogų medikas galės perduoti sistemai jo simptomus ir nusiskundimus, o sistema automatiškai parinks labiausiai tikėtiną ligą. Ir vėlgi - galbūt parinks tokią, kurios šeimos gydytojas ar specialistas net neįtarė.

Dar vienas privalumų - popierinių algoritmų, kuriais remiasi gydytojai, nustatydami ligas, kompiuterizavimas. Medikai galės paprastai pasitikrinti, ar jų sprendimai atitinka kitų ekspertų nuomonę.

Naudosis visi

Projekto metu bus naudojamasi Vilniaus universiteto superkompiuteriu. Informacija analizuoti atkeliaus nuasmeninta. Jos siuntėjas tiesiog gaus atsakymą, kad reikia atkreipti dėmesį į kokį nors konkretų momentą. Naujovės bus integruotos į e. sveikatos sistemą. Kadangi tai bus nacionalinė sistema, įrankiai, kurie bus joje įdiegti, taps prieinami visiems Lietuvos gydytojams ir visoms gydymo įstaigų informacinėms sistemoms.

"Jei specialistas norės gauti kokio nors tyrimo interpretaciją, galės iš bet kokioje Lietuvos vietoje esančio elektrokardiografo pasiųsti mums duomenis ir sistema automatiškai duos atsakymus", - pasakojo R.Kizlaitis.

Pavienei įstaigai būtų per brangu sukurti ir įgyvendinti tokias naujoves, o Santariškių produktu jos galės naudotis už dyką.

Reikia pribręsti

R.Kizlaičio teigimu, minėtų paslaugų poreikis yra labai didelis. Jau šiandien kai kuriomis jų naudotųsi Santariškių klinikų ir kitų didesnių gydymo įstaigų medikai. Kitos būtų naudojamos mažesnėse klinikose, kur nėra visų ligų specialistų. Vis dėlto platesnis naudojimasis sistema - iš tiesų labai didelis uždavinys. Anot R.Kizlaičio, prie to turės "pribręsti" ir gydytojai, ir sveikatos priežiūros įstaigos. Tam reikės ir mentaliteto pokyčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"