TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Didelius pokyčius gali lemti užpildyta anketa

2014 04 21 6:00
Pasak prof. A.Verygos, kasmet vykdant tyrimą galima stebėti žmonių įpročių kaitą ir analizuoti, kokią įtaką jiems padaro valstybės politika. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Keturis tūkstančius atsitiktine tvarka atrinktų lietuvių jau turėjo pasiekti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjų parengtos anketos, kurių tikslas - nustatyti mūsų šalies piliečių gyvensenos pokyčius.

Jau du dešimtmečius kasmet gyventojų apklausas rengiantys mokslininkai tikina, kad jie ne šiaip smalsauja, bet atlieka svarbų darbą. Gauti duomenys naudojami ne tik įstatymams ir norminiams aktams kurti bei keisti, bet ir valstybės sprendimams finansuoti vieną ar kitą visuomenei naudingą programą.

Anketas, skirtas sužinoti kuo įvairesnės informacijos apie Lietuvos žmonių gyvenimo būdą, mokslininkai rengia itin atidžiai. Jose yra klausimų apie išsilavinimą, amžių, pomėgius, alkoholio vartojimą, rūkymą, mitybą, fizinį aktyvumą, kelių eismo taisykles. „Stengiamės išsiaiškinti tai, kas tuo metu aktualu. Tarkim, svarbu žinoti, ar lietuviai vairuodami prisisega saugos diržus. Apie tai jų ir klausiame“, - paaiškino LSMU Sveikatos tyrimų instituto direktorius prof. Aurelijus Veryga.

Anot mokslininko, vykdant tyrimą kasmet, galima stebėti įpročių kaitą ir analizuoti, kokią įtaką jiems padaro valstybės politika. „Juk įpročiai kinta pamažu, tikrai ne iškart. Bet per ketverius penkerius metus galime aiškiai įsitikinti, kokie pokyčiai vyksta“, - teigia A.Veryga.

Kviečia dalyvauti apklausoje

Anketos, kuriose pateikta dešimtys su gyvensena susijusių klausimų, tyrimo dalyvius pasiekia paštu. Jie gauna ir voką, į kurį tereikia įdėti užpildytą dokumentą ir išsiųsti. „Atgal grįžta apie pusė užpildytų anketų. Jei žmonės suprastų, kaip tai yra svarbu, galbūt tuomet noriau dalyvautų tyrime”, - sakė LSMU Sveikatos tyrimų instituto Lėtinių ligų profilaktikos laboratorijos vedėja prof. Jūratė Klumbienė. Dėl visuomenės nenoro pildyti popierius pastaruosius trejus metus anketos išsiunčiamos nebe 3 tūkst., o 4 tūkst. žmonių. Daugiausia užpildytų anketų – net 74 proc. – tyrėjams grįžo 2000 metais. Su kuo buvo susijęs toks žmonių geranoriškumas, mokslininkams liko nežinoma.

Pasak prof. J.Klumbienės, svarstyta galimybė anketas įteikti savanoriams, tačiau įvertinta tai, jog taip gauti duomenis būtų netikslūs. „Savanoriai – entuziastai, paprastai aktyviai dalyvaujantys visuomeniniame gyvenime ir besirūpinantys savo sveikata. Gauti duomenys būtų neobjektyvūs ir neatspindėtų didžiosios dalies piliečių gyvensenos“, - įsitikinusi profesorė.

Vienais metais apklausos dalyviams siūlyta paskambinti į LSMU ir paprašyti atsiųsti dokumentus elektroniniu paštu. Deja, tokia aplinkybė nepadėjo užtikrinti, kad daugiau žmonių pateiktų mokslininkams svarbius duomenis. „Latvijoje situacija gerokai blogesnė. Nuo 2008 metų tyrimas tokiu metodu, kokiu vykdome mes, visai neberengiamas, mat užpildoma per mažai anketų, o iš gautųjų neįmanoma atlikti objektyvių tyrimų“, - kalbėjo prof. A.Veryga.

Daugiau vaisių ir tiek pat alkoholio

LSMU atstovai neslėpė, jog išanalizavus gyventojų įpročius galima priimti svarbius sprendimus valstybės lygiu. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį lietuviai nepakankamai vartojo vaisių ir daržovių. Pastaraisiais metais jų kiekis maisto krepšelyje augo, ir 2012-ųjų duomenimis, tautiečiai vaisių ir daržovių suvalgė septynis kartus daugiau nei 2000-2002 metais.

„Tačiau tai nepakeitė kito rodiklio – nutukusių žmonių Lietuvoje vis daugėja. Vadinasi, valstybinėje sveikatinimo strategijoje turėtų atsirasti daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui“, - sakė prof. J.Klumbienė. Anot mokslininkės, judėjimo įpročius lietuviai keičia sunkiai. Nors daugėja sportuojančių žmonių, daugelis fiziniu aktyvumu nesidomi.

Mažai kinta ir alkoholio vartojimo įpročiai. Kartą per savaitę stiprius alkoholinius gėrimus vartoja 30 proc. vyrų ir 10 proc. moterų. Tuo metu alų gurkšnoja net 60 proc. apklaustų stipriosios lyties atstovų. Net 46 proc. tyrime dalyvavusių vyrų pripažino turintys problemų dėl dažnu stiklelio ar bokalo kilnojimo.

Tyrėjus džiugina rūkymo statistika. 2000-aisiais rūkė 52 proc. respondentų vyrų, o 2012 metais jų buvo jau tik 33 proc. „Manome, kad tai susiję su lietuvių išsilavinimu. Kuo jis aukštesnis, tuo rečiau vyras rūko“, - sakė prof. J.Klumbienė. Jos tvirtinimu, nemenkas yra metusiųjų rūkyti skaičius. „Prieš priimant įstatymus, draudžiančius, kad maitinimo įstaigose nebūtų rūkoma, klausėme tiriamųjų nuomonės. Tuomet dauguma tam pritarė“, - pasakojo pašnekovė.

Tyrimo rengėjai domisi įvairiais dalykais. „Vienais metais buvo pastebėta, kad lietuviai naudoja daug gyvulinės kilmės riebalų. Dėta daug pastangų norint pakeisti situaciją. Na, regis, pavyko, nes dabar didėja būtent augalinės kilmės riebalų vartojimas“, - sakė prof. A.Veryga.

Pasak jo, atsakymai į anketos klausimus yra svarbūs daugeliu aspektų. Tarkim, nežinomas priimamo teisės akto poveikis žmonių gyvenimo įpročiams. „Atlikdami tęstinį tyrimą galime stebėti, ar per kelis metus sulaukiama norimo teigiamo poveikio, ar vis dėlto reikėtų keisti įstatymų bazę“, - pasakoja profesorius. Jo teigimu, atsakiusieji į anketų klausimus tikrai pasitarnautų visuomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"