TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Du implantai – geresnė klausa

2014 05 31 6:00
Kochleariniai implantai suteikia vaikams galimybę gyventi visavertį gyvenimą.  hearing.com.au nuotrauka

Nuo šių metų gegužės sunkią kurtumo negalią turintiems vaikams kompensuojami abiem ausims skirti kochleariniai implantai. Tokių abipusių operacijų, padedančių išsiveržti iš tylos pasaulio, kasmet prireikia 10-15 mažųjų Lietuvos pacientų.

Kochleariniai implantai yra skirti visiškai kurtiems asmenims. Jie padeda, kai įprastos gydymo priemonės jau nieko negali. Šie implantai nestiprina garsų – jie patys juos generuoja.

Kochlearinio implanto sistema susideda iš dviejų dalių: išorinio, už ausies užkabinamo procesoriaus ir vidinio, chirurginės operacijos metu po galvos oda įsodinamo implanto.

Į procesoriaus mikrofoną patekę garsai bevieliu būdu perduodami į poodinį implantą. Sistema konvertuoja šiuos garsus į užkoduotus elektrinius impulsus. Jie stimuliuoja klausos nervą, o smegenys interpretuoja šiuos signalus kaip garsus.

Sumoka už gerą aparatą

Lietuvoje kochlearinė implantacija atliekama jau keliolika metų. Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro direktorius prof. dr. Eugenijus Lesinskas pasakojo, jog iš pradžių buvo kompensuojamas tik vienos ausies implantas. Tačiau tik 20-80 proc. jo kainos, o priemokos už brangų aparatą pacientams buvo ne pagal kišenę.

Tik bene prieš 4-5 metus pradėta kompensuoti visą implanto kainą. Tuomet atsirado realių galimybių padėti kurtumo negalią turintiems žmonėms – vaikams ir suaugusiesiems. Be to, valstybė apsiėmė apmokėti išlaidas už kokybišką modernų prietaisą. Ne taip, kaip anksčiau, kai kompensuodavo bazinį, jau senstelėjusį implanto modelį. "Turint omenyje, kad implantavimo operacija žmogui atliekama kartą gyvenime, tokia pozicija – apmokėti prastesnį aparatą, kai yra kur kas geresnių, nebuvo morali", – pažymėjo E. Lesinskas.

Pasak mediko, dabar kompensuojami pažangūs modeliai, kainuojantys apie 80 tūkst. litų.

Eugenijų Lesinską džiugina, kad naujausi technologiniai sprendimai klausos sutrikimų turintiems Lietuvos pacientams tampa vis lengviau prieinami /LŽ archyvo nuotrauka

Kada reikia dviejų?

Kochlearinė implantacija atliekama vaikams, kurie gimė kurti, taip pat tiems, kurie gimė prikurtę, bet jų klausa metams bėgant nyko, prastėjo. Tokios operacijos atliekamos ir suaugusiesiems, kurie anksčiau girdėjo, bet dėl ligų ar traumų apkurto.

E. Lesinsko duomenimis, Lietuvoje konchlearinė implantacija jau atlikta 275 asmenims, iš jų 217 – vaikai. Kasmet operuojami maždaug 25-45 pacientai, 10-15 jų reikia abiejų ausų implantų.

Viena vertus, operuojami visiškai sveiki, tačiau kurti gimę vaikai. Ši negalia atsiranda ne vien dėl genetinių priežasčių. Pavyzdžiui, taip gali nutikti dėl stiprių medikamentų, tarkim, jeigu nėščia moteris vartojo antibiotikus. Kita vertus, kurtumą gali sukelti jau gimusio vaikelio gydymas stipriais antibiotikais arba traumos, meningitas.

Pasak E. Lesinsko, iš esmės sveikiems, bet kurtiems vaikams reikia abiejų ausų implantų. Įrodyta, kad tokiu atveju klausos pagerėjimas yra didesnis nei implantavus vieną aparatėlį. Po abipusės operacijos vaikas ima girdėti taip, kaip aplinkiniai, jo gebėjimai visai nesiskiria nuo kitų.

"Klausą po implantavimo operacijos palyginčiau su radiju. Esant tik vienam implantui, vaikas girdi tarsi nesureguliuotą radiją. Su dviem implantais kur kas pagerėja garsų raiška, girdima daug aiškiau", – sakė E. Lesinskas.

Lig šiol abiejų ausų implantai buvo kompensuojami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikai apkursdavo dėl meningito. Nuo šių metų gegužės valstybė kompensuoja abu implantus visiems vaikams, kuriems šie reikalingi. Tokiu pasiekimu Lietuva prilygo turtingoms Vakarų Europos šalimis.

Kita vertus, daugelį įgimtų raidos trūkumų (tarp jų – ir kurtumą) turintiems vaikams toliau bus kompensuojamas tik vienas aparatas. Laikomasi požiūrio, jog net įsodinus abiejų ausų implantus negalima tikėtis, kad šie vaikai turės tokius pat gebėjimus kaip sveikieji.

Atlikti kuo anksčiau

Kad implantacija duotų geriausių rezultatų, svarbu ją atlikti vaikams bent iki 1,5-2 metų.

Šiemet Lietuvoje pradėta visuotinė naujagimių klausos patikra turi garantuoti, kad vaikų klausos bėdos bus aptiktos vos jiems gimus.

"Jau matome šios programos naudą, nors labai didelių pokyčių nepastebėjome. Mat ši patikra didžiosiose Vilniaus ir Kauno ligoninėse vykdyta ir anksčiau. Manyčiau, būdavo patikrinama apie 80 proc. naujagimių klausa. Dabar tai daroma visuotinai, nesvarbu, maža ar didelė ta ligoninė", – pažymėjo E. Lesinskas.

Kokybė vis gerėja

Kurtumas gali ištikti ir suaugusiuosius. Tai įvyksta dėl meningito, galvos kraujagyslių problemų arba patyrus traumą. Pasak E. Lesinsko, Lietuvoje pasitaiko 3-4 tokie atvejai per metus.

Anksčiau girdėjusiems suaugusiesiems atkurti klausą paprasčiau. Tad jiems paprastai neprireikia abiejų ausų implantų, pakanka vieno. Tiesa, šis implantas kompensuojamas tik darbingo amžiaus žmonėms.

"Šių operacijų rezultatai taip pat geri", – tikino medikas.

Suaugusiesiems naudojami tokie pat implantai kaip vaikams. Šie aparatai nuolat tobulėja: gerėja garso atkūrimo technologijos, didėja išorinės prietaiso dalies atsparumas vandeniui. Ji jau atspari lietui, bet nardyti ar plaukioti baseine dar nerekomenduojama. Kitų apribojimų implantų nešiotojams, pasak E. Lesinsko, nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"