TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Duetas, atgrasinęs mieloleukemiją

2014 09 20 6:00
Medicinos biologas Mindaugas Stoškus: "Tik molekuliniais tyrimais galima itin tiksliai įvertinti atsaką į gydymą." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Itin jautriais molekuliniais tyrimais galima identifikuoti vieną vienintelę vėžio ląstelę iš 100 tūkstančių. Šių tyrimų derinimas su pažangiais gydymo metodais padėjo įveikti anksčiau buvusią mirtiną kraujo ligą – lėtinę mieloleukemiją.

Molekuliniams hematologiniams tyrimams imamas paciento venos kraujo arba kaulų čiulpų mėginys. Tačiau šiuo atveju tiriami ne organai ar audiniai, o ląstelėse esančios molekulės. Taip diagnozuojamos ligos, vertinamas jų pavojingumas, stebima ir prognozuojama gydymo eiga. Sukaupus informacijos apie ligą ląstelių lygmeniu, gydymą ir jo perspektyvas galima vertinti gerokai tiksliau.

Individualus gydymas

"Tačiau svarbiausia, kad padedant molekuliniams tyrimams galima nuspręsti, koks gydymas bus efektyviausias konkrečiam pacientui. Nustatoma ir ligonio tolerancija tam tikriems vaistams - ją lemia žmogaus medžiagų apykaita. Todėl, remiantis šių tyrimų rezultatais, gydymą galima individualizuoti. Juk vienam pacientui reikia labai agresyvios terapijos, o kitam tokia nebūtina", – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos laboratorijos vadovas medicinos biologas Mindaugas Stoškus.

Labai svarbus šių tyrimų vaidmuo diagnozuojant ir gydant lėtinę mieloleukemiją. Molekuliniais metodais galima tiksliai diagnozuoti šią ligą ir sekti jos eigą. Pagal tai, kaip vėžys reaguoja į gydymą, sprendžiama apie terapijos efektyvumą.

Molekuliniai tyrimai itin jautrūs, todėl tik jais įmanoma taip tiksliai įvertinti atsaką į gydymą. Pasak M. Stoškaus, šiais tyrimais galima identifikuoti vieną vėžio ląstelę (molekulę) iš 100 tūkstančių. Taigi ypač tiksliai nustatoma, kiek žmogaus organizme dar liko ligos.

"Vertinant molekuliniais metodais galima labai anksti pastebėti ligos atsinaujinimą, dar tuo metu, kai vėžio ląstelių yra nedaug. Tada suvaldyti situaciją kur kas lengviau", – pažymėjo M. Stoškus.

Laimonas Griškevičius džiaugiasi laimėjimais diagnozuojant ir gydant lėtinę mieloleukemiją, limfomas, dauginę mielomą./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ištyrę nutraukė gydymą

Molekulinių tyrimų rezultatai leido medikams nutraukti gydymą lėtine mieloleukemija sirgusiai vilnietei Viktorijai Ancutaitei. Šiandien moteris džiaugiasi sveikata ir net nevartoja vaistų.

Onkologinė kraujo liga V. Ancutaitei buvo diagnozuota 2006-aisiais. Ji pasakojo prieš tai nejautusi kokių nors ryškių simptomų, nebent nuovargį, galvos svaigimą. Atvykusi profilaktiškai pasitikrinti pas terapeutę, Viktorija buvo nusiųsta išsitirti kraują, o tada – hematologo konsultacijos Santariškių klinikose. Atlikus molekulinius tyrimus moters kraujyje aptiktas pakitęs bcr-abl genas, sukeliantis vieną iš kraujo vėžio rūšių – lėtinę mieloleukemiją.

Reikėjo ieškoti išeities. Kaulų čiulpų transplantacija atkrito, nes tinkamo donoro nebuvo nei tarp giminaičių, nei Pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre, ir jokios tikimybės, kad jis galėtų greitai atsirasti. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo kompensuojamas kitose Europos Sąjungos šalyse prieinamas šiuolaikiškas lėtinės mieloleukemijos gydymas. Teko įdėti daug pastangų, kad Viktorijai būtų skirtas gydymas moderniais taikinių terapijos vaistais. "Jie turėjo tam tikrą šalutinį poveikį, bet organizmas taip reagavo gal tik 3-4 mėnesius. Labai gerai prisitaikiau prie vaistų", – prisiminė moteris.

Taikant šį gydymą pacientei kas mėnesį buvo atliekami molekuliniai tyrimai. Jais stebėta, ar ligą sukėlusio geno kiekis kraujyje mažėja. Pasak V. Ancutaitės, atsakymai kaskart patvirtindavo, kad būklė neblogėja. Negana to, šie rezultatai būdavo vis geresni.

Paskirtus vaistus V. Ancutaitė vartojo ketverius metus ir visąlaik jautėsi gerai. Moteris nuolat klausinėjo savo gydytojos, VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro hematologės Ilmos Tavorienės, kada galės nutraukti šią terapiją. Tačiau iš medikės vis išgirsdavo: "Dar ne laikas." Galiausiai gydytojai apsisprendė nutraukti vaistų vartojimą.

"Žinoma, tai buvo labai didelis išbandymas. Juk sąmoningai nutraukdami gydymą rizikavome. Bet labai džiaugiuosi, kad ryžomės šiam sprendimui. Jei kas nors ir būtų pablogėję, nebūčiau gailėjusis. Turėjau pabandyti, įsitikinti, kaip organizmas reaguoja, ar aš, visokiais būdais kovodama su liga, padėjau sau", – pasakojo V. Ancutaitė.

Dabar moters sveikata molekuliniais tyrimais vertinama kas tris mėnesius. Visi atsakymai - džiuginantys, t. y. neigiami. Vaistų ji nebevartoja jau bene trejus metus ir jaučiasi gerai. Tuo metu kiti pacientai, kurie tais pačiais medikamentais pradėjo gydytis kartu su Viktorija ar dar anksčiau, juos tebegeria.

„Jau net pamiršau, kad buvo užklupusi liga. Tai prisimenu tik tada, kai reikia vėl važiuoti į Santariškes išsitirti", – džiaugėsi vilnietė.

Sėkmės istorija

Kaip komentavo M. Stoškus, būtent molekuliniais tyrimais pavyko nustatyti mieloleukemijos priežastį. O tada buvo sukurti specifiniai vaistai, neutralizuojantys vėžio molekules. Kol tokio gydymo nebuvo, mieloleukemija susirgusių žmonių laukė niūrios prognozės - pasveikdavo retas jų. Šiuo metu išgyja dauguma pacientų arba liga sėkmingai kontroliuojama. Tikėtina, jog ateityje molekuliniai tyrimai padės kurti vaistus beveik nuo visų ligų.

Pasak VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, be molekulinių tyrimų moderni kraujo vėžio diagnostika šiandien neįmanoma. Minėti tyrimai daromi kiekvienam hematologų pacientui, jei to reikia diagnozei nustatyti ir individualiam gydymui parinkti. Šie tyrimai periodiškai atliekami ir gydant ligą. Jais remdamiesi medikai vertina terapijos efektyvumą, sprendžia, ar būtinas kitas gydymas, pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantacija.

L. Griškevičius pabrėžė, kad pasitelkus molekulinius tyrimus ir jais grįstus pažangius gydymo metodus, kraujo vėžiu sergančių žmonių išgyvenamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį padidėjo dvigubai. Ypač daug pasiekta diagnozuojant ir gydant lėtinę mieloleukemiją, limfomas, dauginę mielomą. "Tai – didžiulis laimėjimas, juolab kad dėl nepakankamo finansavimo molekuliniais tyrimais grįsti pažangūs gydymo metodai tik iš dalies prieinami Lietuvos gyventojams", – pažymėjo L. Griškevičius.

Ragina būti aktyvius

Kraujo vėžiu sergančius pacientus vienijančios bendrijos "Kraujas" vadovė Ieva Drėgvienė patvirtino, jog piktybinių kraujo ligų gydymas neįmanomas be naujausių medicinos technologijų diegimo ir taikymo.

"Medicinos mokslo pažanga labai sparti, bet dėl sveikatos politikos vangumo, ekonominių kliūčių ir neparankių įstatymų mūsų žmonėms naujausi medicinos laimėjimai sunkiai prieinami. Molekuliniai tyrimai Lietuvoje atliekami visiems, kam jie būtini. Šiuo metu lėtine mieloleukemija sergantys ligoniai iš esmės gauna reikiamą gydymą. Bet tai pasiekti buvo itin sunku ir ilgai užtruko. Noriu paskatinti pacientus ir jų artimuosius domėtis medicinos naujovėmis, aktyviai reikšti savo nuomonę dėl gydymo kokybės ir vaistų prieinamumo, kaip tai daroma visame pasaulyje. Kiekvieno sergančio asmens istorija atskleidžia, koks sudėtingas ir individualus yra kraujo vėžio gydymas. Taip, vaistai labai brangūs, bet nieko nėra brangesnio už žmogų, jo gyvybę", – kalbėjo I. Drėgvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"