TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Duona: žinome, kad sveika, bet nežinome, kodėl

2015 09 03 12:11
10thkitchen.com nuotrauka

Lietuvos gyventojai supranta, kad duoną valgyti sveika, tačiau ne visai žino, kodėl – tokią tendenciją atskleidė bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa.

Tamsią ruginę duoną kaip sveikiausią įvardino 41 proc. lietuvių, tačiau beveik kas antras (45 proc.) nurodė, kad duoną vartoti sveika pirmiausia dėl suteikiamo sotumo jausmo, nors specialistai pažymi, kad ji turi ir naudingesnių savybių.

Didžiausios duonos kepyklos Baltijos šalyse „Vilniaus duona“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, tamsią ruginę duoną sveika laiko tris kartus daugiau gyventojų (41 proc.) negu šviesią ruginę (14 proc.). Tamsi ruginė duona šalies gyventojams ne tik atrodo sveikiausia, bet ir yra mėgstamiausia: beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų šią rūšį išskyrė kaip labiausiai patinkančią. Taip pat šeštadalis (17 proc.) lietuvių mano, kad sveika yra kvietinė duona su grūdais.

„Matydami, kokią duoną valgo lietuviai, galime teigti, kad jų pasirinkimą vis daugiau lemia domėjimasis sveiku gyvenimo būdu. Žmonės didelį dėmesį skiria ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir tam, ką valgo“, – sako „Vilniaus duonos“ direktorė Rita Ramanauskienė.

Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės teigimu, duona ir jos gaminiai turi sudėtingų angliavandenių, kurie turėtų sudaryti didžiausią kasdienio raciono dalį. „Nors duoną kiekvienas renkasi individualiai, verta žinoti, kad vartodami tamsią ruginę duoną, ypač praturtintą įvairiomis sėklomis ar grūdais, labiausiai papildome organizmą įvairiomis naudingomis medžiagomis. Džiugu, kad daug lietuvių tai supranta“, – sako ji.

Specialistai rekomenduoja per parą suvalgyti 6–11 grūdinių produktų porcijų. Vieną porciją sudaro viena duonos riekė, pusė stiklinės makaronų arba kruopų košės, taip pat pusė stiklinės dribsnių.

Apklausa taip pat atskleidė, kad tamsią ruginę duoną yra linkę rinktis vyresni negu 50 metų žmonės (38 proc.) ir pensininkai (42 proc.), o jaunimui labiausiai patinka batonas – penktadalis (20 proc.) respondentų iki 30 metų nurodė jį mėgstantys. Tai populiariausia duonos rūšis šios grupės tarpe.

Paprašyti išskirti naudingąsias duonos savybes, beveik pusė (45 proc.) respondentų tvirtino, kad ji suteikia sotumo jausmą. Rečiau respondentai paminėjo, kad duona yra būtina pilnavertiškos mitybos dalis (40 proc.), kad suteikia energijos (34 proc.), sudėtyje turi skaidulinių medžiagų (23 proc.), gerina virškinimą (22 proc.), pasižymi vitaminų ir mineralų gausa (20 proc.).

„Požiūris, kad duoną valgyti reikia dėl sotumo, vis dar įsišaknijęs Lietuvoje, bet tai nėra pagrindinė naudinga savybė – sotumo jausmą suteikia ir kiti maisto produktai. Užtat skaidulinės medžiagos, kurių gausu pilno grūdo duonoje, yra ypač naudingos organizmui. Jos gerina virškinimą, pagreitina žarnyno judesius, sulaiko vandenį ir lengvina maisto judėjimą virškinamuoju kanalu, veikia maisto medžiagų absorbciją. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad žmogus per parą turėtų gauti apie 25–30 g skaidulinių maisto medžiagų“, – sako dietologė.

Pasak jos, duonos sudėtyje taip pat yra organizmui labai svarbių aminorūgščių – metionino ir lizino. Metioninas padeda apsisaugoti nuo riebalų kaupimosi kepenyse, o lizinas dalyvauja kraujodaros procesuose. E. Kliukaitė atkreipia dėmesį, kad šios aminorūgštys yra nepakeičiamos ir jas būtina gauti su maistu. Be to, ji pabrėžia, kad duona pasižymi vitaminų ir mineralų gausa.

„Duonoje esantys vitaminai B1 ir B6 dalyvauja medžiagų apykaitoje, palaiko normalią centrinės nervų sistemos veiklą, o vitaminas E – antioksidantas, padedantis palaikyti ląstelių membranų vientisumą ir dalyvaujantis DNR sintezėje. Ne mažiau naudingi ir duonoje esantys mineralai. Magnis yra nepakeičiama kaulų ir dantų sudedamoji dalis, kalcis taip pat yra svarbus kaulų, dantų formavimuisi bei raumenų ir nervų sistemos funkcionavimui, kalis padeda palaikyti normalią širdies veiklą, o geležis vaidina didelį vaidmenį aprūpinant audinius deguonimi bei gaminant eritrocitus“, – teigia E. Kliukaitė.

Apklausa taip pat atskleidė, kad 20 proc. respondentų mano, jog sveika duona būtinai turi būti be gliuteno. Dietologės teigimu, toks požiūris nėra teisingas. Ji pažymi, kad esama žmonių, kurie serga celiakija ar netoleruoja gliuteno, ir pritaria, kad jie būtinai turi valgyti specialią duoną ir kitus produktus be gliuteno. Tačiau sveikiems žmonėms specialistė nerekomenduoja iš kasdienio raciono išmesti gliuteno turinčių produktų, nes, anot jos, ilgalaikis šio baltymo atsisakymas gali paskatinti svorio didėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"