TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Duonos be cukraus nerasi ir su žiburiu

Prekyboje beveik nebeliko juodos duonos, kurios sudėtyje nebūtų cukraus. O juk jo perteklius organizme virsta riebalais.

Ką jau ką, bet pirkdami juodą lietuvišką duoną tikrai nemanome, kad gausime cukraus turintį produktą.

"Cukraus perteklius yra sveikatos priešas, tad jo reikia vartoti pagal normą. Jis neturi sudaryti daugiau nei 15 proc. visų suvartojamų angliavandenių bendro kaloringumo - kiekio, kurį žmogus turi gauti per parą. Antraip cukraus perteklius virsta riebalais", - sako biochemikė, prof. Domicelė Mikalauskaitė.           

Mokslininkei antrina maisto technologė Liucija Zlatkuvienė, daug metų dirbusi duonos kepimo pramonėje. "Duona juk yra kasdienio vartojimo produktas. Nepageidautina, kad joje būtų dalykų, kenkiančių sveikatai", - primena ji.

Kaip duona pasaldėjo

D.Mikalauskaitę stebina, kad užsukusi į parduotuvę ji neberanda becukrės juodos duonos. "Paprašius man atsako, kad dabar tokios jau nėra", - tvirtina biochemikė. 

Anot L.Zlatkuvienės, nuo seniausių laikų, kai tik atsirado ruginė duona, joje nebuvo nieko kita, kaip tik miltai, vanduo ir druska, o iš pradžių nė jos nebuvo.

Geriausia duona būdavo kepama iš rupesnio malimo ruginių miltų. Visą juodos duonos struktūrą sukurdavo raugas ir plikinys - jis ir duodavo saldumo. Dalis miltų būdavo užplikoma, grūdų krakmolas savaime virsdavo natūraliu cukrumi, išeidavo geras skonis. Bet plikinių gaminimas - daug darbo reikalaujantis, ilgas procesas, pastaruoju metu šis būdas užleidžia vietą kitiems. 

Norint paįvairinti asortimentą, pradėta naudoti smulkiau maltus ruginius miltus, papildomai dėti 20-30 proc. kvietinių miltų. Tada jau reikėjo ir mielių, o kad šios aktyvuotųsi - trupučio cukraus.  

Dar tarybiniais laikais duonos gamybai imta naudoti invertuotą kukurūzų sirupą. Tačiau cukrų naudoti paprasčiau, tad jis ir pakeitė sirupą, nors kai kur ir šis dar naudojamas.

Sutrumpino procesus  

Anksčiau kepyklose duona būdavo gaminama beveik parą. Įmonės turėdavo daug raugo, nes duoną kepdavo dideliais kiekiais, kasdien maždaug po tiek pat. Dabar kepykloms tapo sudėtingiau bendradarbiauti su prekybininkais, - nežinia, kiek produkcijos paims, kiek parduos. Tad gamintojai pradėjo smarkiai trumpinti technologinius procesus. O tam yra įvairių būdų - į duoną pridedama sauso raugo arba, tarkim, fermentų. Tada procesas sutrumpėja iki kelių valandų. Tačiau atsiranda kitokių bėdų. Pavyzdžiui, dėl kažkokio fermento ar kito pagalbinio priedo duona greičiau pelija.

Prieš kiek laiko beveik visa duona būdavo padinė, ne forminė, o kepaliukai lipdomi. Dabar imta maišyti skystą tešlą, ji pilama į formas. Taip padidėja drėgmė, palanki pelijimui.

Vienu metu buvo mada vietoj vandens tešloje naudoti išrūgas. Gal tai ir gerai, bet taip į tešlą patenka medžiagų, galinčių sukelti pelijimą. Anot L.Zlatkuvienės, duonos pelijimo priežastis gali būti ir į ją dedamas džemas.

Rinktųsi pagal sudėtį 

"Juodos, su raugu gaminamos duonos rūgštingumas yra didesnis, apie 11 proc., o baltos duonos - tik 2-4 procentai. Su juodos duonos rūgštimi vieni dalykai derinasi, kiti - ne. O į baltą duoną įmanoma pridėti visokių priedų, tačiau taip ji gali pavirsti konditerijos gaminiu", - pažymi L.Zlatkuvienė.

Rinkdamasi duoną, specialistė žiūrėtų, iš kokių ji miltų (ruginių šveistinių, ruginių sijotų), kokių priedų yra. Geriausia, kad nebūtų nieko daugiau, kaip tik druska ir vanduo, o cukraus - nebent labai mažai. "Duona, už kurią mus giria užsieniečiai, - tai ruginė be cukraus, naudojant plikinį ar be jo, pagaminta vien iš miltų ir salyklo", - sako L.Zlatkuvienė. 

Tačiau ji mano, kad prekyboje turėtų būti visokios duonos. Taip pat salsvos - nebijantiems cukraus. Bet būtinai - ir natūralios ruginės. 

"Man duonoje nereikia nei saldumo, nei ypatingo minkštumo, svarbiausia, kad duona gerai pjautųsi. Dabar kai kurie gaminiai tiek "pripūsti" oro, kad atpjauti tapo neįmanoma", - sako L.Zlatkuvienė.

Anot specialistės, kuo didesnis kepalas, tuo geresnis viduje aromatas, o riekė kur kas skanesnė nei atpjauta nuo puskilograminio ar kilograminio kepaliuko.

Naminė - nebe ta

D.Mikalauskaitė svarsto, kad neberasdami geros duonos žmonės galbūt dažniau imsis kūrybos, - juk ir dabar neretai bandoma kepti šį produktą namie. Vis dėlto, anot L.Zlatkuvienės, tikros juodos duonos namų sąlygomis nebeiškepsi. Tai įstengtų nebent kaimo žmonės, turintys duonkepes krosnis, medinius kubilus, kažkiek patirties.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"