TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Džiugas Paršonis: ketinate leisti vaikus į internetą? Išmokykite juos meluoti

2013 03 29 18:22
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Gabryte, pasikalbėjome su mama ir nutarėme leisti tau naudotis internetu. Sėsk šalia, nemaskatuok kojom ir įdėmiai klausyk – mokysiu tave meluoti ir apgaudinėti”.

Vis jaunesnio amžiaus vaikai pradeda naudotis kompiuteriais, išmaniaisiais įrenginiais, žaidimais, internetu bei socialiniais tinklais jame. Toks yra progresas. Vos žingsniu atsilikdami nuo jo seka įvairiausi ankstyvojo skaitmeninio starto baubai: į tėvų sąskaitą pripirkti žaidimai ir jų priedai, neaiškios pažintys ir pokalbiai, žaidimų azartas ir ilgos valandos prie ekrano.

Tėvams ne taip paprasta suprasti visas grėsmes ir tinkamai pasiruošti pokalbiui su vaikais. Jei norime laiku ir tinkamai reaguoti į visas grėsmes, turime išmanyti šiuolaikines komunikacijas geriau nei jaunoji karta, tačiau ne visi tai gali, o galintieji ne visada spėja.

Todėl siekdama pagelbėti tėvams ir seneliams spauda ir interneto leidiniai periodiškai paskelbia patarimų. Visai neseniai teko skaityti patarimus, kaip vaikams derėtų elgtis socialiniuose tinkluose. Štai jų santrauka:

1) Nenaudokite registracijai tikro vardo ir pavardės. Sugalvokite pseudonimą.

2) Nenurodykite tikslaus adreso. Geriau būtų pasirinkti kurį kitą miestą, o ne tą, kuriame gyvenate.

3) Pateikite fiktyvų amžių. Geriau vyresnį – mažiausiai nuo 20-ies.

4) Bendraudami niekada nekalbėkite apie gimines ir šeimos narius vadindami juos vardais.

5) Nedalinkite informacijos apie mokyklą, laisvalaikio būrelius ir pan.

Visa tai ne tam, kad pasislėptumėte nuo žmonių – juk bendravimo tikslas visiškai priešingas. Aukščiau išvardintu būdu mes slepiamės nuo robotų ir prekybos mūsų duomenimis. Todėl patarimai atrodo logiški.

Pamenu, dar ankstyvojo interneto laikais žaidimų kūrėjai kartais leisdavo parsisiųsti bandomąsias pramogų versijas, bet norintieji jas gauti turėjo registruotis. Taip gimė Zimbabvės lietuvių bendruomenė internete, nes mes su draugais veik visada įrašydavome išgalvotus vardus ir pavardes, o iš šalių sąrašo juokais rinkdavomės paskutinę su sostine Hararėje. Darėme tai nelabai sąmoningai. Mums tiesiog atrodė, kad visa registracijos klausimyno informacija jos prašantiesiems yra visiškai nereikalinga.

Mes buvome teisūs. Tik labai retais atvejais asmeninė informacija yra reikalinga pateikti internete – ir tai nebent finansų institucijoms. Visur kitur išties geriausia jungtis būnant maironiais, če gevaromis, desmondais tutu ir panašiai. Galiausiai taip pataria ir saugumo ekspertai.

Ar tai reiškia, kad turime vis jaunesnius ir jaunesnius vaikus patys mokyti meluoti? Taip išeina… Jei sveika žmonių bendruomenė visada buvo grindžiama garbe, tiesa ir pasitikėjimu (ir tai vaikams būdavo diegiama nuo pirmųjų žingsnių gyvenime), tai dabar mes patys turime pažeisti šiuos principus.

Na, gerai, tarkime, kad skelsime tikrovę į dvi dalis: šiapus ir anapus ekrano. Šiapus negalima meluoti, anapus – reikia. Čia vertinamas atvirumas ir sąžiningumas, ten tai gresia įvairiais pavojais. Bet ar esame tikri, kad skirtį tarp „šiapus“ ir „anapus“ suvokiame lygiai taip, kaip tai mato vaikai? Ir ar toks susidvejinimas vienoje tikrovėje nepaliks pėdsako visam gyvenimui?

Negana to, „Facebook“, „Google“ ir kitų, valdančių socialinius tinklus, taisyklės draudžia meluoti. Šių bendrovių interesas yra suprantamas: fiktyvių duomenų vertė rinkoje yra itin menka, o silpnos sąsajos su realiais vartotojais apsunkina pagalbą specialiosioms tarnyboms, jei jos ima domėtis kuriuo konkrečiu socialinio tinklo nariu. Jei socialinis tinklas yra „tariamoji tikrovė“, tai jį valdanti bendrovė su diplomuotų teisininkų kariuomene yra ta tikroji. Ar norime pažeisti jos taisykles? Ar norėtume rizikuoti mokydami to vaikus?

Yra, žinia, ir trečias kelias. Juo bando eiti kai kurios Europos Sąjungos tarnybos, reikalaudamos anksčiau anonimizuoti internete saugomus vartotojų duomenis ir besistengdamos apriboti prekybą žmonių asmeniniais duomenimis, kuri kol kas išgyvena audringą „laukinių Vakarų“ raidos etapą – kas ką nori, tas tą ir daro. Bet griežtesnis interneto reguliavimas, kaip suprantamas kiekvienas apribojimas informacijos judėjimo apribojimas skaitmeniniame pasaulio tinkle, yra veik tolygus žodžio laisvės suvaržymui. Kas tuomet? Išmainysime laisvę į saugumą?

Taigi sprendimas lieka „paskutinei grandžiai“ – tėvams. Dar vienas rūpestis, dar vienas būtinas įgūdis vaikų auklėjimui. Nes prieš mokydamas kitus pats turi išmokti įtikinamai meluoti. Ypač jei ketini pasakyti: „Tik tiesa, vaikeli, tau paklos tiesų kelią…“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"