TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

E. Šimkūnaitės gimtadieniui – atminimo dovana

2015 03 21 6:00
Pasak E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkės Birutės Karnickienės (dešinėje), dabartinėje farmacijoje ne visada yra taip, kaip kad E. Šimkūnaitė būtų norėjusi. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Minint garsios vaistininkės ir žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės 95-ąjį gimtadienį, pasaulį išvydo knyga "Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys" ir surengtas atminimo vakaras.

Nors E. Šimkūnaitės tarp mūsų nebėra jau 19 metų, į jos gimtadieniui paminėti skirtą renginį Lietuvos mokslų akademijos salėje netilpo visi atėjusieji.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

"Sako, žmogus gyvena tol, kol jį prisimena. Dabar tiek daug garsių žmonių išeina, o po keleto metų jei paklaustum, kas jis buvo, ką darė, nedažnas pasakytų. Gausybė čia susirinkusiųjų pagerbti daktarės E. Šimkūnaitės atminimo rodo, kokia išskirtinė asmenybė ji buvo", – pabrėžė Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Tauras Mekas.

Žolininkystė – ne juokai

Muziejaus direktoriaus teigimu, žmones galima palyginti su vienais ar kitais paukščiais. "Daug yra žvirblių, varnų ar kranklių, na, o mokslininkus galima lyginti arba su pilkaisiais karvelėliais, kurie ramiai sau burkuoja, nenorėdami niekam kristi į akis, arba sakalais, kurie dėl savo teisybės drąsiai šoka net prieš erelį. Tai štai daktarė E. Šimkūnaitė buvo tas sakalas. Ji niekada nebijojo pasakyti žodžio, apginti savo tiesos, ir jeigu krisdavo, tai krisdavo narsiai, visiškai to nesigėdydama. O juk daug kas baiminasi suklysti, ne tą, nemoksliškai pasakyti. Kai kurių mokslininkų, norinčių labai protingai pakalbėti, be tarptautinių žodžių žodyno nelabai ir suprasi. Užtat aš labai gerai atsimenu gražią lietuvišką E. Šimkūnaitės šneką", – lygino T. Mekas.

Jis pabrėžė itin atsakingą E.Šimkūnaitės požiūrį į savo profesiją, kurią buvo iškėlusi į labai aukštą lygį ir kurią labai atkakliai gynė, neprileisdama neatsidavusiųjų.

"Gal prisimenate, 1973 metais pasirodė knyga "Vaistingieji augalai", kur juodame fone puikavosi raktažolė. Daug kas, įsigiję tą knygą, ėmė pagal ją gydytis. Ir tada spaudoje pasirodė E. Šimkūnaitės straipsnis "Negalima pasikliauti "Vaistingaisiais augalais". Mano mama nusistebėjo: juk E. Šimkūnaitė buvo šios knygos redakcinėje komisijoje, ją sudarinėjo, o dabar tarsi save puola. O ji teisingai puolė, nes žmonės pradėjo užsiiminėti savigyda neturėdami anei suvokimo apie vaistinguosius augalus, anei patirties. Juk neišmanantiesiems atrodo, kad žolių vartojimas – tai juokai", – pridūrė muziejaus direktorius.

Eugenija Šimkūnaitė niekada nebijojo pasakyti žodžio, apginti savo tiesos, ir jeigu krisdavo, tai krisdavo narsiai./Jono Danausko nuotrauka

Anksčiau ir dabar

T. Mekas prisiminė nutikimą, apie kurį papasakojo vienas pažįstamas. Kartą prie Merkio jis kasė vaistingąją žolę. Sako, priėjo kažkokia boba ir apšaukė – ką tamsta čia veiki, juk žinai, kad ši žolė nuodinga. Ogi žiūri – čia E. Šimkūnaitė.

"O dabar visokių nuodingųjų augalų net per televiziją siūloma vartoti. Atsirado daugybė žmonių, kurie neturi jokio supratimo apie gydymą arba tik vos ne vos šį tą išmano, bet reiškia nuomonę per televiziją, spaudą. Pilna dabar visokių raganų, žiniuonių, steigiasi žolininkų akademijos, ministerijos. Jei būtų gyva šviesaus atminimo Gesė (E. Šimkūnaitė), to nebūtų. Tikiuosi, kad naktį Gesė jiems pasivaidens", – teigė T. Mekas ir pridūrė, kad prie E. Šimkūnaitės nė kalbos nebūdavo apie atlygį už gydymą žolėmis, nes viena svarbiausių tautinės vaistininkystės tradicijų – neimti pinigų. Esą tai mirtina nuodėmė, už kurią Dievas gali atimti gebėjimą gydyti. O dabar žolininkystė virto daugelio tariamų žiniuonių pasipelnymo šaltiniu.

Pagarbos duoklė

Per atminimo vakarą E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkė Birutė Karnickienė sakė: "Kitąmet bus jau 20 metų, kai E. Šimkūnaitė išėjo už Saulės, – man labai patinka šis etnologės Gražinos Kadžytės pasakymas. Ir iš ten ji turbūt stebi mūsų darbus. Manau, dabartinėje mūsų farmacijoje ne viskas yra taip, kaip kad E. Šimkūnaitė būtų norėjusi."

B. Karnickienė pasakojo, jog jos vadovaujamo fondo nariai neseniai apsilankė E. Šimkūnaitės vaikystės miestelyje Tauragnuose. Ten irgi susirinko pilna salė žmonių. Taigi, domėjimasis garsiąja kraštiete ir čia išliko labai gyvas. Fondo žmonės apžiūrėjo ir E. Šimkūnaitės garbei pasodintą vyšnaičių sodelį, įsitikino, kad jis gražiai peržiemojo. Šiuo metu sodelyje pasodinta per 80 vyšnaičių, netrukus jų atsiras dar daugiau.

B. Karnickienė priminė, jog pernai E.Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pastangomis žolininkės gyvenamajame rajone sostinės Lazdynuose buvo pastatytas paminklinis akmuo. O štai šiemet pasirodė ir E. Šimkūnaitės receptų knyga.

"Mums visada rūpėjo sukaupti jos rankraštinį palikimą, jį kaip galima geriau sutvarkyti ir tinkamiausia forma grąžinti žmonėms. Suvieniję jėgas tai padarėme ir šiandien turime gražiausią dovaną E. Šimkūnaitės gimtadieniui", – džiaugėsi B. Karnickienė.

Gyvenimo vingiai suvedė habil.dr.Eugeniją Šimkūnaitę ir habil.dr.profesorę Mariją Ivanauskienę.Abi mokslininkės ilgus metus gražiai bendravo ir viena kitai pagelbėdavo.

Receptų ypatybės

"Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys" parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus darbuotojais, kurie prieš spausdinant peržiūrėjo ir atrinko receptus, suteikė vertingų konsultacijų. Mat E.Šimkūnaitė ne visur buvo pažymėjusi, kokiai ligai ar negalavimui gydyti šie receptai skirti.

Pasak B. Karnickienės, E. Šimkūnaitė paliko apie kelis tūkstančius receptų, dauguma jų saugomi Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje. Jie išliko, nes išrašiusi receptą E.Šimkūnaitė visada pasilikdavo kopiją. Tiksliau – žolininkė ne rašydavo, o per kalkę spausdindavo rašomąja mašinėle. Pacientui juos pateikdavo su įrašu "recipe", išdėsčiusi sudedamąsias medžiagas, jų proporcijas ir kt. Diplomuota vaistininkė žinojo receptams keliamus reikalavimus, tik tiek, kad rašė juos ne specialios formos blankuose. Receptai buvo išrašyti lotynų kalba. Beje, knygoje "Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys" pateikta ir ranka rašytų daktarės receptų pavyzdžių. Ne kiekvienas gebėjo perskaityti jos raštą, bet vaistininkės jau buvo prie jo įpratusios ir mokėjo iššifruoti.

"Sergantiems žmonėms skirti receptai niekada nesikartodavo. Būdavo išrašomas tik tam asmeniui skirtas žolelių kursas. Beje, E.Šimkūnaitė konsultavo ne šiaip sau į dangų žiūrėdama. Pacientas privalėjo atnešti visus jos pareikalautus medicininius tyrimus. Kraujo tyrimai buvo kaip "Tėve mūsų". Žmogų E.Šimkūnaitė išklausinėdavo taip, kaip dabar ne kiekvienas gydytojas daro. Įdomu, kad liga ji domėdavosi ir genetiškai, teiraudavosi, kuo sirgo paciento šeimos nariai ir artimiausi giminaičiai. E.Šimkūnaitei tai buvo tarsi veidrodis, atspindintis galimą ligos paveldimumą", – pasakojo E. Karnickienė.

Skirta specialistams

E. Karnickienė pabrėžė, kad knyga "Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys" yra skirta specialistams – gydytojams ir vaistininkams. Tikimasi, kad šis sąvadas taps gera pagalbos priemone medikų rankose: minėto receptų rinkinio nebus knygynuose, mat jo rengėjai laikėsi E. Šimkūnaitės nuostatos, kad žmonės neturėtų užsiimti savigyda, nemokšiškai taikydami receptus jie gali pakenkti savo sveikatai. Tačiau knygą bus galima rasti bibliotekose, ją gaus besidomintys medikai.

Vakaro Mokslų akademijoje metu pirmąjį receptų rinkinio egzempliorių E. Karnickienė įteikė fitoterapeutui Juozui Ruoliai, kaip geriausiai puoselėjančiam E. Šimkūnaitės tradicijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"