TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Elektroninė erdvė - be medicinos žvaigždžių

2008 11 18 0:00
Daugelis didžiųjų gydymo įstaigų pacientus registruoja internete.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pacientams šiandien elektroninė sveikata iš esmės reiškia patogumą internetu registruotis pas gydytoją. Nors kaip parodė ką tik pradėjusios veikti modernios Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas jungiančios sistemos patikra - ne pas kiekvieną: mūsų medicinos padangės žvaigždės paprastam ligoniui nepasiekiamos.

Kol nacionalinės e. sveikatos sistemos (NESS) kūrimas tebėra "vaikystės" stadijos, dar negalime išvengti varginančių vizitų pas mediką vien dėl paprasčiausio recepto ar nedarbingumo lapelio išrašymo. Tačiau registruotis pas gydytoją šiandien tapo išties patogiau. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikoms kartu su partneriais baigus kurti išankstinės pacientų registracijos sistemą, pas 20 pagrindinių visos Lietuvos gydymo įstaigų medikus jau galima užsirašyti internetu. Tokia registracija - ne naujiena, bet dabar, daugelį įstaigų sujungus į bendrą sistemą, atsirado platesnės pasirinkimo galimybės.

Grandai nepasiekiami

Užsiregistruoti paprasta net interneto pradinukui. Tinklalapyje www.sergu.lt bet kurios iš 20 gydymo įstaigų - ligoninių su filialais, poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų -medikų galima ieškoti pagal specialybę, vardą ar pavardę, atskirai užsirašoma pas šeimos gydytojus. Radus norimą specialistą ir peržiūrėjus jo priėmimo laiką, lieka pasirinkti tinkamiausią. Tiesa, kai kurie gydytojai savo priėmimo valandų išvis neteikia arba jos senokai nebegalioja. Pati sistema paaiškina, kad šis specialistas laisvų priėmimo valandų nebeturi ir neaišku, kada jos bus pateiktos. Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro vadybininkės Ievos Lukošaitytės teigimu, taip būna dėl keleto priežasčių: arba specialistas labai populiarus, tad laisvų priėmimo valandų tiesiog nelikę, arba jis priima daug labai skubiai gydytojų vienas kitam siunčiamų pacientų, arba jis tiesiog atostogauja.

Beje, dauguma Santariškių klinikų centrų vadovų savo priėmimo valandų neteikia arba www.sergu.lt tinklalapyje jie net neegzistuoja. Pavyzdžiui, sistemoje nėra širdies chirurgijos žvaigždžių Vytauto Sirvydžio ar Giedriaus Uždavinio, Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo, prezidento asmeninio gydytojo Remigijaus Nargėlos ir daugelio kitų. Nors, pavyzdžiui, Pilvo chirurgijos centro vadovas Kęstutis Strupas arba Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas Eugenijus Lesinskas "peržiūrai" prieinami, bet vizitams, deja, - ne.

Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro vadovas Romualdas Kizlaitis aiškina, kad kiekviena sistemoje dalyvaujanti įstaiga pati renkasi, kokių specialistų duomenis įvesti. "Iš mūsų klinikų savo duomenis skelbia tik oficialiai konsultuojantys medikai. Skelbiasi ir kai kurie nekonsultuojantys, bet norintys būti matomi sistemoje", - pripažino R.Kizlaitis.

Jis taip pat teigė, kad sistemos administratoriai neturi galimybių nei patikrinti konsultantų teikiamų priėmimo valandų, nei priversti juos skelbti, nebent motyvuoti tai daryti.

Todėl sistemos tobulinimas iš dalies yra pačių pacientų rankose - jei tektų tai daryti atsižvelgiant į jų pastabas ir nusiskundimus.

Pranašumai ir trūkumai

Tad jei pacientas įsitikinęs, kad jam gali padėti tik tas vienintelis stebukladaris gydytojas - naujoji e. registracijos sistema gali nuvilti. Deja, pas Santariškių grandus jis nepateks ir įprastu būdu - per registratūrą, nes ten taip pat nebelikę popierinių žurnalų, naudojamasi interneto duomenimis. Lieka vienas kelias - susitarti asmeniškai arba, jei pasiseks, bandyti įsiprašyti per vadinamąjį VIP kabinetą. Šitaip kelionė pas pageidaujamą mediką sutrumpėja. Tik tiek, kad net ir turint siuntimą už paslaugas reikės susimokėti.

Vis dėlto išsirinkus konsultantą iš siūlomųjų tinklalapyje www.sergu.lt, užsiregistravus pas jį internetu ir įvedus savo mobiliojo telefono numerį, jau galima ramiai laukti konsultacijos dienos - žadama, kad apie būsimą vizitą primins SMS žinutė. Ja arba el. paštu turėtų būti informuojama ir dėl apsilankymo atšaukimo. Dar vienas sistemos pranašumas: šeimos gydytojas pats gali kompiuteryje suformuoti ir išspausdinti siuntimą bei iš karto užregistruoti pas tinkamiausią specialistą geriausiu pacientui laiku. Beje, užsienio medikai ne vieną kartą tariasi tarpusavyje, susirašinėja laiškais ir tik tada siunčia pacientus vienas kitam. Tokios praktikos Lietuvoje dar nėra.

Prašo patys pacientai

Įdomu, kad tarp aktyviausiai taikančių naujovišką siuntimo pas specialistus praktiką R.Kizlaitis paminėjo keletą ne sostinės, o atokesnių Šalčininkų ir Eišiškių šeimos gydytojų. Pastarojo miestelio Pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jadvyga Chveduk dalyvauja kitame, taip pat Santariškių klinikų koordinuojame Rytų Lietuvos kardiologijos projekte. J.Chveduk pasakojo, kad internetu užregistruoti pas konsultantą jos prašo patys pacientai. "Tai labai geras būdas. Juk siuntimas galioja tik mėnesį. Kompiuteryje peržiūrėjusi gydytojų grafikus matau, kas atostogauja, kas priims tik po poros mėnesių, todėl savo pacientui randu tinkamiausią laiką ir specialistą. Dar nebuvo atvejo, kad taip užregistruotas pacientas nepatektų į konsultaciją", - teigė gydytoja. Žinoma, siuntimo suformavimas ir specialisto paieška užima papildomai medikės laiko.

Siunčiamiems pas specialistus žmonėms J.Chveduk kompiuterio ekrane net parodo konsultanto veidą. Žmonės atsimena, kad kitados lankėsi pas "labai gerą daktarą", o pamatę jo nuotrauką būna tikri, kad vėl pateks pas specialistą, kuriuo pasitiki.

Reikia mokyti ir kompiuterizuoti

Tam, kad naujai sukurta e. registracijos sistema būtų dar populiaresnė ir naudingesnė, yra planuojami medikų mokymai. Be to, gydytojai turi turėti kuo dirbti. R.Kizlaičio teigimu, bent jau Santariškių klinikų vykdomų projektų partneriai trečdaliu ketvirtadaliu ar net visu šimtu procentų yra apsirūpinę reikiama įranga. "Kai pasiūlomos tikrai naudingos paslaugos, atsiranda stimulas įsigyti kompiuterių", - pažymėjo pašnekovas. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Haroldo Baubino teigimu, šių metų vasarą atliktas tyrimas parodė, kad sveikatos priežiūros įstaigų poreikiams kompiuterinei įrangai patenkinti reikia ne tiek ir daug - 26 mln. litų. Pasak H.Baubino, iš maždaug 2,5 tūkst. šeimos gydytojų kompiuterius šiuo metu turi maždaug trečdalis.

Antroji nuomonė

Įdomu, kad, be jau senokai įvestos pacientų e. registracijos, VUL Santariškių klinikos vienintelės Lietuvoje siūlo pasinaudoti ir internetine paciento kortele. Joje saugomi tyrimų aprašymai, operacijų protokolai, rentgeno ir kiti vaizdai. Pasak R.Kizlaičio, galimybė naudotis tokia paciento kortele yra reta pasaulyje. Medikai dažnai baiminasi viešumo, ne itin noriai sutinka pateikti savo darbo rezultatus kitų peržiūrai, - juk tuomet lengviau juos kritikuoti. Taip pat ir pacientų e. registracija yra tam tikras kontrolės ir didesnio skaidrumo būdas - gydytojai turi aiškiai pateikti savo darbo laiką, o administracija gali vertinti jų populiarumą bei darbo krūvius.

Anot R.Kizlaičio, internetinė paciento kortelė turi bent du pranašumus: žmonėms nereikia specialiai važiuoti atsiimti tyrimų duomenų, jie patys ar jų įgalioti medikai gali "vartyti" ligos istoriją namuose ar toli nuo Santariškių klinikų esančiame gydytojo kabinete. Be to, savo sveikata labai besirūpinantys pacientai tokiu būdu gali sužinoti ir kitą nuomonę. Pavyzdžiui, norėdami galutinai įsitikinti operacijos būtinumu, Santariškėse atliktų tyrimų duomenis jie gali pateikti kitų, net užsienyje dirbančių medikų peržiūrai ir tik po jų vertinimo apsispręsti. Tiesa, internetinės paciento kortelės naudotojų kol kas nėra daug - tik 1188.

E. recepto teks palaukti

Tačiau kitų pacientui naudingų e. sveikatos paslaugų, matyt, teks laukti ne vienus metus. Dar neturime tokios galimybės kaip Didžiojoje Britanijoje, kur naudodamasis kompiuterine sistema farmacininkas išduoda pakartotinius receptus lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Švedijos gydytojai taip pat gali iš anksto parašyti tęstinius receptus ir kompiuterine sistema nusiųsti juos į vaistinę, kur pacientai juos gauna pateikę asmens dokumentą. Lietuvoje e. recepto projektą prieš keletą metų buvo sukūrusi IT bendrovė "Penki kontinentai" ir dar 2005 metais išbandžiusi sostinės Šeškinės poliklinikoje bei šalia esančioje vaistinėje. "Tačiau norint pereiti nuo eksperimentinių projektų prie realiai veikiančios sistemos reikia veiksmų plano šalies mastu. Jei atskiros poliklinikos, ligoninės ar vaistinės ims pavieniui diegti panašias sistemas, po kurio laiko jas reikės integruoti. O tai pareikalaus kur kas daugiau išteklių, nei iš karto kuriant vieningą sistemą", - sakė "Penkių kontinentų" atstovas Martynas Žilionis.

E. recepto funkcijos sukūrimas kaip tik ir numatytas dabar diegiamoje nacionalinėje e. sveikatos sistemoje NESS. Pasak šio projekto koordinatoriaus H.Baubino, šiuo metu kuriama paslaugų infrastruktūra, tad realiai matomų rezultatų, tokių kaip e. receptas, teks palaukti bent keletą metų. Tam turės persitvarkyti ir vaistinės, o tai padaryti joms apsimokės tik tada, kai bus baigta atitinkama NESS dalis. H.Baubinas taip pat teigė, kad atskirose vaistinėse įvedinėti e. recepto neapsimoka, nes vienas pagrindinių šios naujovės pranašumų - kad medikamentus būtų paprasta ir patogu įsigyti bet kurioje iš jų.

Jei realybė atitiks ministerijų kabinetuose gimstančius strateginius planus, iki 2014 metų ne mažiau kaip pusė mūsų vartojamų receptinių vaistų bus išrašoma ir parduodama naudojant e. receptą, ne mažiau kaip 20 proc. gyventojų naudosis tiesioginėmis e. sveikatos priežiūros paslaugomis, o 100 proc. nedarbingumo pažymėjimų bus perduodama per nacionalinę e. sveikatos sistemą. Tiesa, patirtis rodo, kad tokie milžiniški bei itin sudėtingi projektai dažnai stringa ir ne visada skaidriai ir kokybiškai įgyvendinami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"