TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Elžbieta Latėnaitė mėsos nepasigenda

2016 09 07 11:00
Elžbieta Latėnaitė prekės ženklo „Darna“ drabužių fotosesijoje „Trys paršeliai“ sodyboje.  Aleksandos Balinskajos nuotrauka

Elžbieta neslepia optimizmo: „Veganizmo laukia labai šviesi ateitis, galima ramiai teigti, kad pagaliau šioje planetoje atėjo laikas gyvūnų teisėms“.

Vegetaras – tai žmogus nevalgantis mėsos, veganas – paprasčiausias keistuolis. Su tokia žodyno interpretacija pasirinkusiesiems alternatyvų gyvenimo būdą tenka susidurti nuolat. Vis dėlto veganų bendruomenė išlieka pozityvi – ji auga itin sparčiai. Kas tie veganai, kaip jie gyvena ir kodėl renkasi būtent tokį gyvenimo stilių, pasakoja teatro ir kino aktorė Elžbieta Latėnaitė, rugsėjo 30-ąją pasirodysiančiame režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ sukūrusi vieną pagrindinių vaidmenų ir įkūnijusi televizijos laidos vedėją Astą.

Informacijos gausu ir lietuviškai

Įvairūs virusai plinta įvairiais būdais, bet pats grėsmingiausias šiais laikais – informacijos virusas, plintantis eksponentiškai ir nuolat besikėsinantis išjudinti status quo. Informacija prieinama visiems jos nebijantiems, todėl ir susipažinti su veganizmo principais pakanka vien noro. Internete gausu portalų, diskusijų forumų ir tinklaraščių, apimančių visas aktualias veganams ir tokiu gyvenimo būdu besidomintiems temas: kaip nepritrūkti baltymų, nenusilpti, numesti svorio, išsigydyti ligas, veganiškai apsirengti, produktyviai kovoti už gyvūnų teises – tai tik kelios jų.

„Tuščių narvų“ organizacijos išleistas nemokamas „Augalinės mitybos gidas“ internete (bei kai kuriose kavinėse – popierinio lankstinuko forma) gali būti puikiausia paskata ir įkvėpėjas tapti vegetaru ar veganu“, – sako Elžbieta. Galybę informacijos lietuvių kalba galima rasti ir prisijungus prie socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Lietuvos veganai“, o žinias mėgstantys gauti senu ir patikrintu „iš lūpų į lūpas“ metodu, laukiami jau šį rugsėjį Vilniaus „Panoramoje“ rengiamoje „Vegfest LT“ mugėje, kur vyks ne tik prekyba, bet ir įvairūs užsiėmimai, paskaitos, diskusijų sesijos.

Elžbieta Latėnaitė prekės ženklo „Darna“ drabužių fotosesijos „Trys paršeliai“ sodyboje. Aleksandos Balinskajos nuotrauka

Etika – veganizmo pagrindas

Visavalgiai dažnai nesupranta, kas paskatina žmones savanoriškai apsisunkinti buitį atsisakant patogių ir lengvai paruošiamų gyvūninės kilmės produktų. Absoliutaus atsakymo, deja, nėra. Vieni tokį gyvenimo būdą atranda sušlubavus sveikatai, išblėsus grožiui ar net susidūrę su psichologinėmis problemomis, kitus į veganizmą pakreipia ezoterika, mistika ir rytų religijos, o treti atsisako išnaudoti gyvūnus, todėl neišvengiamai pereina prie augalinės mitybos.

Elžbieta teigia prieš porą metų suvokusi, jog gyvūnų produktų valgymas kertasi su augančiu sąmoningumu, vidine harmonija ir sąžine, todėl antrą kartą išmėgino vegetarinę mitybą. Pirmasis bandymas po apsilankymo jogos stovykloje truko dvejus metus, tačiau pritrūkusi informacinio pagrindo, ji sugrįžo prie įprasto gyvenimo būdo. Vis dėlto šįkart viskas kitaip, moteris ne tik atsisakė mėsos, bet priėmusi draugės pasiūlymą dėl odos problemų kuriam laikui atsisakyti ir pieno produktų tapo vegane.

„Laikui bėgant radau informacijos apie augalinės mitybos naudą ir gyvūninių produktų sukeliamas širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžį, gyvūnų kančias gyvulininkystės pramonėje, gyvulininkystės žalą planetos klimatui, vandens ir miškų naikinimą, – abejonių dėl savo pasirinkimo Elžbieta neturi, maža to, toks gyvenimo būdas tiko ir aktorės dukrai. – Ji žino, kad gyvūnai yra mūsų draugai, o draugų mes nevalgome. Auklėjimas „netempk kačiukui už uodegos, bet valgyk užmuštos vištos sparną“ man atrodo nenuoseklus. Aš įsitikinusi – jeigu norime mažiau patyčių ir neapykantos matyti savo vaikuose, turime paklausti savęs: kas mūsų lėkštėse ir ar patys nerodome pavyzdžio, kaip skriausti silpnesnius ir beginklius? Juolab kad kraujo tyrimai puikūs, kelią į polikliniką prisimename tik tuomet, kai reikia kokių „lapų“ darželiui, vaikas auga kupinas energijos ir laimingas. Jai patinka žaisti su ožiukais, vištomis, karve ir avinėliais saugiuose fermos gyvūnams namuose „Trys paršeliai“, taip ji mato kitokį elgesį su gyvūnais – ne kaip su batu, kailiniais ar mėsos gabalu, o kaip su draugu.“

Daiva Rudokaitė, Elžbieta Latėnaitė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė. Kadras iš filmo Senekos diena filmavimo aikštelės. Modesto Ežerskio nuotrauka

Veganizmas – daugiau nei dieta

Visi prabylantieji apie veganizmą pirmiausia mini mitybą, tačiau iš tiesų šis terminas apibūdina kur kas daugiau nei lėkštės turinį. Tokį gyvenimo būdą pasirinkusieji iš savo vartojamų ir naudojamų dalykų sąrašo išbraukia ne tik gyvūninės kilmės maisto produktus, bet ir buitinę chemiją, vaistus, su gyvūnais išbandytą ir gyvūninės kilmės medžiagų turinčią kosmetiką, parfumeriją ir kt.

Veganų boikoto sąraše atsiduria ir kailiai bei odos gaminiai, natūralus šilkas, perlai. Visos linksmybės gyvūnų sąskaita (cirkai, zoologijos sodai, rodeo, važnyčiojimas karietomis ir pan.) taip pat yra ignoruojamos ir jas siekiama nutraukti.

Prie veganiškų vertybių puoselėjimo Elžbieta aktyviai prisideda ne tik kalbomis – mergina savanoriauja ne pelno siekiančiose organizacijoje „Tušti narvai“, fermos gyvūnų prieglaudoje „Trys paršeliai“, rašo straipsnius. „Jei įsigilini, tai taikus ir racionalus būdas gyventi šioje planetoje, jei galvoji bent kiek plačiau nei vien apie save“, – taip apie veganizmą kalba aktorė, o abejojančiuosius savo pasirinkimų reikšmingumu patikina: „Visko iškart gyvenime nepakeisi ir neįmanoma į viską atsižvelgti, bet prisiminus, kad daugiausia gyvūnų nužudoma būtent dėl mūsų maisto, geriausia pradėti nuo savo lėkštės ir tiesiog stengtis vietoje mėsos ir žuvies dažniau valgyti vegetariško maisto.“

Emilija Latėnaitė-Beliauskienė (kairėje) ir Elžbieta Latėnaitė, Kadras iš filmo Senekos diena filmavimo aikštelės. Modesto Ežerskio nuotrauka

Nepatogumų nejaučia

Stebint iš šalies susidaro klaidingas įspūdis, jog veganai dienas leidžia sukišę nosis į produktų etiketes, ieškodami raktinių, gyvūninės kilmės medžiagas reiškiančių žodžių ar interneto ringe besipliekdami su jų filosofijos nesuprantančiais visavalgiais. Šitokio gyvenimo būdo prisijaukinimas neva atima dešimtis ir taip jau perpildytos savaitės valandų taip pat atriboja nuo bet kokių linksmybių – juk triukšmingame koncerte klausti, iš ko pagamintas padažas bulvytėms, ar atsisakyti svetingo draugo siūlomų salotų su parmezano sūriu taip nepatogu.

Vis dėlto Elžbieta mano, jog, svarbiausia susirasti motyvaciją, tuomet kliūtys nebeatrodys tokios nepagrįstai didelės: „Gal atsibodo alergijos ar ligos, nebenori sukelti gyvūnams siaubingų ir nereikalingų kančių, myli gamtą ir nenori remti jos beatodairiško niokojimo, ieškai geresnės savijautos – reikia tik pasirinkti.“

Veganizmas – kova už silpnesniuosius

Visavalgiai pajuokauja, kad King Kongas buvo toks piktas tik dėl veganinės mitybos ir jos pasekmės – nuolatinio alkio. Neretai tenka išgirsti nuomonių, jog veganai – aršūs ir netolerantiški visavalgių atžvilgiu, tačiau su tokiu požiūriu Elžbieta nesutinka, o ir pati priešiškumo sako toli gražu nejaučianti.

„Žmogaus pažiūros – tai jo individualumas, privalumas. Jei tos pažiūros neperžengia kito teisių, manau, reikia jas gerbti. Man nekyla problemų su gyvūnus valgančiais žmonėmis, nors kai kuriose situacijose liūdesio neišvengsi: sakykime, kai giminės šventėje ant Velykų stalo atnešamas ėriuko kumpis (be eufemizmo – jo pasturgalis), o tuo metu kalbama apie meilę šunims ar taiką pasaulyje“, – pasakojo moteris.

Vis dėlto aktorė tiki, jog bendra kalba anksčiau ar vėliau vis tiek bus rasta. „Juk ir antisemitizmas kažkada laikytas viso labo nemaloniomis pažiūromis, o tik vėliau pripažintas visuotine tragedija ir nusikaltimu prieš žmoniją“, – daugelis tokį palyginimą laiko kraštutiniu, tačiau paralelė logiška ir akivaizdi.

Gausėjant informacijai ir visuomenei tampant pažangesne standartai keičiasi, gyvūnų teisių klausimas išskirtinis ir jautrus, visų pirma todėl, kad engiama toli gražu ne mažuma, visų antra – jie bebalsiai. Džiugu, kad pagaliau atsiranda norinčių už juos prabilti.

Elžbieta Latėnaitė prekės ženklo „Darna“ drabužių fotosesijos „Trys paršeliai“ sodyboje. Aleksandos Balinskajos nuotrauka

Veganų gretos auga itin sparčiai

Išgirdus ką nors atsisakant gyvūninės kilmės produktų, tebesuklūstama, tačiau vis rečiau. Veganiškų maisto produktų jau paragauja ir užkietėję be kumpio nė dienos neįsivaizdavusieji bei bijantieji pritrūkti baltymų. Sportininkai, menininkai, eksperimentatoriai ir namų šeimininkės – augalinis maistas lėtai bet užtikrintai skinasi kelią į kiekvienus namus. Billas Gatesas tokį maistą pavadino maisto ateitimi, sakydamas, jog būtina rasti būdą maitintis eikvojant mažiau. Verslo magnato nuomonę, kad augalinė mityba yra idealus sprendimas aplinkosaugos problemoms patvirtina ir šių metų pavasarį publikuotas Oxfordo Universiteto Mitybos pakeitimų naudos sveikatai ir klimato atšilimui analizė ir įvertinimas („Analysis and valuation of the health and climate change cobenefits of dietary change“1) , kuriame teigiama, jog pakeitus įprastinę mitybą augaline iki studijai pasirinktų 2050-ųjų metų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėtų 29–70 proc., mirtingumas – 6–10 proc., maža to, tokie rezultatai gerokai sumažintų išlaidas sveikatos apsaugai bei šiltnamio efekto padarinių likvidavimui.

Tai ne tik mano troškimas, taip rodo faktai: kaip sparčiai (ypač jaunimo tarpe) daugėja vegetarų ir veganų, kaip dygsta pasaulyje naujos kompanijos, gaminančios laboratorinę mėsą ir mėsą iš augalų, kasdien atsiranda nauji ir vis geresnės kokybės taikūs gyvūnams batai, kailiniai, maisto produktai.

Vienas iš tokių ženklų Lietuvoje – jau visai netrukus vyksianti pirmoji veganų mugė „Vegfest LT“, kur bus galima iš arčiau susipažinti su šiuo sąmoningu ir smagiu gyvenimo būdu, išragauti skaniausių patiekalų, praturtėti aktualiomis vertingomis žiniomis bei užduoti klausimų ir, na, tiesiog šauniai praleisti laiką. Pati ten tikrai būsiu“. Pašnekovė džiaugiasi, gyvūnų teises ir veganizmą vadindama didžiausiu pasaulyje socialiniu perversmu ir kviečia į veganų gretas jungtis jau dabar. „Veganų gyvenimas yra toks, kaip visų žmonių – įvairus ir visoks. Kad galėtum būti laimingas, turi išmokti įsiklausyti ir pamilti save. Nes tik tas, kas myli save, gali mylėti ir kitus“, – mergina sako, jog tai – jos didžiausias atradimas.

„Vegfest LT“ mugė vyks rugsėjo 10 dieną Vilniaus viešbutyje „Panorama“, o filmo „Senekos diena“ premjera – rugsėjo 30 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"