TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Emocinės paramos prireikia vis dažniau

2013 10 19 6:00
Emocinės paramos linijose į skambučius atsiliepia atrankas ir specialius mokymus perėjusios savanorės bei savanoriai. M.Bernotės asmeninio archyvo nuotraukos

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos naujoji vadovė Martina Bernotė apgailestauja, jog kol kas šioms tarnyboms pavyksta atsiliepti tik į 30 proc. pagalbos prašančiųjų skambučių, o kreipimųsi vis daugėja. Todėl bus siekiama gerinti paslaugų prieinamumą, plėsti konsultacijas internetu.

– Jūsų vadovaujama asociacija anksčiau vadinta Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija. Kodėl prireikė keisti pavadinimą?

– Atsižvelgėme į tai, kad rengiamasi priimti naują psichologų veiklą reglamentuojantį įstatymą. Pagal jį psichologines konsultacijas galės teikti tik tam teisę turintys asmenys. Dauguma mūsų tarnybose dirbančių žmonių nėra profesionalūs psichologai, bet atranką perėję ir specialius mokymus baigę savanoriai. Be to, šiuo metu paramą teikiame ne tik telefonu, bet ir internetu.

Efektyvi pagalba

– Greičiausiai pasitaikydavo ir žmonių nusivylimo, kai paskambinę į pagalbos liniją, jie negaudavo pageidaujamų psichologų konsultacijų, patarimų, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.

– Lietuvoje labai populiari nuomonė, kad psichologai arba savanoriai, budintys emocinės paramos linijose, patars žmogui, kaip jam geriausia pasielgti. Tačiau joks kitas asmuo negali to žinoti, tai nujaučia tik pats žmogus. Geriausia, ką gali padaryti mūsų savanoriai – išklausyti, suprasti, palaikyti skambinantįjį sunkioje situacijoje. Emocinės paramos pagrindas ir yra nuoširdus bendravimas, kalbėjimasis apie dalykus, dėl kurių tuo metu labai reikia palaikymo. Kai žmogus išpasakoja savo sunkumus, problemas, kai jo jausmai būna suprasti, jis pats natūraliai randa sprendimą.

Manau, kad skambinantieji nenusivilia jiems suteikta pagalba, nes kreipimųsi į mūsų tarnybas vis daugėja. Be to, nemažai atvejų, kai žmonės skambina pakartotinai.

Lietuvoje neseniai viešėjęs prof. Brianas Mishara iš Kanados teigė, kad vadovaujantis tyrimų duomenimis telefoninių pagalbos tarnybų savanoriai gali suteikti tokią pat ar net efektyvesnę pagalbą negu profesionalai. Su sąlyga, kad savanoriai bus labai gerai parengti.

Kodėl jų pagalba gali būti efektyvesnė? Nes į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą kreipęsi žmonės dažnai jaučiasi nesmagiai, kad jiems prireikė specialisto pagalbos. Todėl jie gali užgniaužti savo jausmus, tam tikras problemas.

Emocinės paramos linijų savanorių teikiama pagalba yra anoniminė, tad žmogui paprasčiau atsiverti. Be to, vyrauja nuomonė, kad patekti pas specialistą yra labai sunku, reikia laukti eilėje, o mūsų pagalba suteikiama nedelsiant.

– Ar pakanka savanorių? Teko girdėti nusiskundimų, kad jų mokymai būna labai ilgi, kai kurie savanoriai nebesulaukia, kol jiems bus leista teikti pagalbą, ir "nubyra".

– Mūsų tarnyboms nuolat reikia savanorių, todėl du kartus per metus rengiame jų atranką ir organizuojame mokymus. Savanorių mokymai išties yra netrumpi, bet jeigu žmogus nesulaukia pabaigos, klausimas, ar iš tiesų jis buvo pakankamai motyvuotas teikti emocinę paramą. Kita vertus, sutinku, kad mokymai yra kiek ilgesni, nei norėtųsi. Todėl svarstome, kad savanorių mokymo programa būtų suskirstyta į atskiras dalis. Žmogus ne tik galėtų anksčiau pradėti budėjimą prie telefono, bet ir toliau mokytųsi, kaip teikti emocinę paramą.

M.Bernotė – Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos naujoji vadovė.

Trūksta finansavimo

– Jūsų asociacijos siekis, kad paslaugos taptų dar kokybiškesnės ir prieinamesnės. Kaip numatote tai įgyvendinti?

– Norėdami kokybiškesnių paslaugų, be pakankamo finansavimo neišsiversime. Pagalbos linijų poreikis labai didelis, todėl tikimės gauti daugiau lėšų savo veiklai plėtoti. Juk labai skaudu žinoti, kad tik 30 proc. besikreipiančiųjų pavyksta mums prisiskambinti. Norint padidinti šias galimybes reikėtų ilginti kai kurių linijų darbo laiką, o jeigu tarnyba veikia viena arba dviem linijomis, suteikti dar vieną papildomą. Kaip minėjau, visa tai priklauso nuo finansų.

– Ar sulaukiate daug melagingų skambučių, dėl kurių pagalbos negali gauti tie, kam iš tiesų jos reikia?

– Tokie skambučiai iš tiesų sudaro nemažą dalį kreipimųsi, todėl kai kurios linijos svarsto skambučių blokavimo galimybę. Jei žmogus skambins nebe pirmą kartą, norėdamas tik pasišaipyti ar įžeidinėti, jis bus perspėjamas, kad dar kartą taip pasielgus jo skambučiai tam tikrą laiką bus užblokuoti. Tačiau taip bus elgiamasi tik su ypač dažnai "žaidžiančiais" asmenimis.

– Galbūt Lietuvai reikėtų papildomų emocinės paramos linijų? Jau veikiančios yra skirtos vaikams, jaunimui, moterims, o vyresni žmonės, regis, lieka nuskriausti. Štai, pavyzdžiui, Čekijoje, nemokamos pagalbos linija, įkurta senjorus vienijančios organizacijos, veikia jau senokai.

– Tyrimo, ar reikėtų atskiros pagalbos linijos senjorams, Lietuvoje nebuvo atlikta. Manyčiau, kad šiuo metu Lietuvoje esančios tarnybos suteikia visavertę emocinę paramą visų amžiaus tarpsnių žmonėms. Tarkime, į pagalbos moterims liniją skambina įvairaus amžiaus moterys. Tas pats pasakytina ir apie Vilties liniją.

Atsako į elektroninius laiškus

– Kiek svarbi internetu teikiama pagalba? Kokios jūsų tarnybos šiandien ją jau teikia ir kaip tai daro?

– Labai džiugu, kad sunkią minutę jau galime padėti ir tiems žmonėms, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių sunku prisiskambinti. Gyvenantiesiems ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dabar jie gali rašyti elektroninius laiškus. Šiuo metu į elektroninius laiškus atsako Vaikų linija, tai ji padaro per 2 dienas. Jaunimo linija į laiškus atsako per 2 dienas, Pagalbos moterims linija – per 3 dienas, Vilties linija – per 3 darbo dienas. Remiantis 2013-ųjų pirmojo pusmečio duomenimis, mūsų tarnybos atsakė į 1592 elektroninius laiškus, ir tai yra tikrai daug.

– Kaip ketinate plėsti internetu teikiamą pagalbą?

– Turime tikslą padėti žmonėms naudojantis "Skype" programa. Taip pat norime sudaryti galimybes teikti pagalbą bendraujant paramos linijų pokalbių svetainėse. Tai yra artimiausi mūsų planai, bet jų įgyvendinimas priklauso nuo finansavimo.

Reikalinga pagalba

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija šiuo metu vienija 10 organizacijų, kurios organizuoja 5 linijų darbą: Jaunimo linijos, Vaikų linijos, Pagalbos moterims linijos, Vilties linijos ir "Linija Doverija" (pagalba teikiama rusų kalba).

Per pirmąjį 2013 metų pusmetį visos asociacijos vienijamos tarnybos atsiliepė į 178 778 skambučius ir atsakė į 1592 laiškus. Pernai tuo pat laikotarpiu atsiliepta į 150 634 skambučius ir 1332 laiškus.

Pusmečio pabaigoje visose asociacijai priklausančiose tarnybose emocinę paramą teikė 386 savanoriai, beveik keturiomis dešimtimis daugiau nei prieš metus, ir 21 psichikos sveikatos profesionalas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"