TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Energijos geriausia semtis iš gamtos

2012 03 20 8:32

Gydytojas Vitalijus Naumavičius geros savijautos pavasarį komponentais laiko nuosaikius fizinius krūvius, lengvesnį, nedaug kaitintą, švelniai rūgštų maistą ir gebėjimą pasinaudoti tuo, ką duoda bundanti gamta.

Prasidėjus pavasariui vėl susimąstome apie pokyčius, trokštame būti gražesni, tad noro užsukti į sporto salę ar pabėgioti lauke daugėja. "Tačiau svarbu nepersistengti. Juk daugelis esame tingios kompiuterių žiurkės. Jei atpratusiam judėti kūnui duosime per didelį krūvį, organizmas kaip tik gali išsekti. Arba pradės šokinėti kraujo spaudimas, ims skaudėti sąnarius, puls kiti negalavimai. Todėl pirmąsias sportavimo dienas, nesvarbu, gryname ore ar klube, nereikėtų stengtis 100-200 procentų. Mažiausiai porą savaičių reikia leisti kūnui įprasti. Tik sureguliavę fizinio krūvio intensyvumą ir mitybą atėjus vasarai sulauksime tinkamo rezultato. Antraip vėl teks eiti pas gydytojus ir saujomis ryti tabletes", - perspėja V.Naumavičius.

Kūnas pasako pats

Daugelis įsitikinę, kad atėjus pavasariui organizmui tiesiog privalo trūkti įvairių medžiagų ir norint tą stygių įveikti būtina įsigyti vitaminų ar maisto papildų. Tačiau, anot V.Naumavičiaus, šiuos produktus verta pirkti tik tada, kai atlikęs tyrimus juos skiria gydytojas. Baigus vartojimo kursą, visa, kas reikalinga, vėl privalu gauti iš maisto.   

Kūnas pats moka atsirinkti, ko jam stinga. Šaldytuvo varstymas, kai jame kaskart ko nors ieškoma ir nerandama, parodo, kad organizmui ko nors trūksta.

"Jei labai norisi tam tikro maisto, tai ir galima jo valgyti, nesvarbu, ar tai būtų šokolado plytelė, ar bulvės su šonkauliukais. Tik, žinoma, nedera kimšti to paties diena iš dienos ar pernelyg dideliais kiekiais. O jei randi kokio nors maisto, bet juo nepasisotini, vadinasi, reikalingų mineralų arba mikroelementų jame yra labai nedaug", - aiškina V.Naumavičius.

Kitas būdas sužinoti, kokio konkrečiai maisto mums reikia, - valgyti lėtai. Neskubriai kramsnodami sąmoningai suvokiame, ko iš tikrųjų norime, kas skanu. Jei koks nors maistas buvo gardus, o vėliau - nebe, vadinasi, jau pasiėmėme iš jo tai, ko reikėjo.

Detoksikantai ir antioksidantai

Gauti daugiau jėgų padės ir pavasario gamta. V.Naumavičius pataria paskanauti vitamino C turtingų rūgštynių, iš jų pagamintų salotų. Anksčiau teigta, esą šiame augale per daug rūgščių, o tai kenkia inkstams. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad rūgštynės nėra toksiškos inkstams, juolab kad tai sezoninis, ne nuolat valgomas augalas.

Vertėtų pasiskinti beržų pumpurų ir netrukus pasirodysiančių pirmųjų lapelių. Gydytojo teigimu, tai vienas geriausių lietuviškų detoksikantų ir antioksidantų. Iš jų derėtų pasidaryti organizmą valančios arbatos. Pumpurai yra aktyvesni, o lapeliai veikia švelniau. 

Netrukus galėsime prisirinkti ir dar vieno detoksikanto - dilgėlių. Jos, pasak V.Naumavičiaus, yra tikras džiaugsmas kepenims. Kai kas mano, kad dilgėlės neigiamai veikia kraujo krešėjimą. Tačiau ne per daug koncentruotas ir malonus skoniui dilgėlių antpilas kraujo nesutirštins, bet organizmą išvalys tikrai gerai. Dilgėlės tinka ir tuo atveju, jei žmogus jaučia sąnarių negalavimą.

Natūralūs tonikai

Štai pušų pumpurai, kurie netrukus irgi išlįs, veikia tonizuojamai. Prisiskabius pumpurėlių, dalį galime suvartoti dabar, dalį - sudžiovinti. V.Naumavičiaus teigimu, šis stiprus tonikas atgaivins ir suteiks energijos, sustiprins inkstus bei kepenis, jis naudingas ir potencijai.

"Jei laukia sunkūs darbai ar dideli krūviai, porą pumpurų įmeskite į arbatą - žaliąją ar juodąją. Pumpurai tiks ir prie beržų užpilo. Tokie gėrimai ir stiprina organizmą, ir yra malonaus skonio", - sako V.Naumavičius. 

Dar vienas, tik kiek sudėtingesnis būdas suaktyvinti organizmą - pasigaminti citrinvyčio miltelių. Dabar labai palankus metas prisirinkti šio vijoklinio augalo, auginamo prie namų ir soduose, stiebų. Juos sumalus, po nedidelį šaukštelį dėti į puoduką ir pasidaryti labai skanios arbatos, dar geriau - su medumi.

Pravers ir moksleiviams

Tonizuojantys gėrimai su citrinvyčiu ar pušų pumpurais padėtų ir moksleiviams, kurie, ruošdamiesi egzaminams, paprastai griebiasi energinių gėrimų ar kavos. V.Naumavičius priminė ir kitą veiksmingą toniką, labai praverčiantį tada, kai trūksta laiko pavalgyti. Į žaliąją arbatą reikia įpilti karšto pieno, įmesti gabalėlį sviesto ir žiupsniuką druskos. Toks gėrimas palaiko organizmo gyvybingumą ir nekenkia sveikatai.

"Kad smegenys veiktų gerai, pirmiausia reikia kuo daugiau oro. Deguonis - pats svarbiausias protinei veiklai. Be to, maiste turi būti ir kiek riebalų. Šiuo atveju tiks nedidelis gabalėlis sviesto ar sūdytos šoninės", - pataria V.Naumavičius.

Antibiotikai iš gamtos

Dėl pavasario orų kaitos varginant peršalimams, slogai, gydytojas pataria pakvėpuoti į retesnio audinio medžiagą suvyniotų pjaustytų svogūnų. Kai užgulta nosis, dera neužmiršti garstyčių. Jei peršalimas kamuoja ilgiau, vertėtų pasidaryti lauro lapų arbatos. Dar viena priemonė - krienai. Ir jie, ir svogūnai, ir garstyčios yra natūralūs antibiotikai. Esant kokiai nors nelabai stipriai infekcijai šių augalinių vaistų organizmui turėtų pakakti.

Be pykčio

V.Naumavičius atkreipia dėmesį, kad šylant orams reikėtų mažiau vartoti riebaus maisto, atsisakyti kaloringų troškinių, patiekalų su spirgučiais, pereiti prie lengvesnių, nedaug kaitintų patiekalų, daržovių sriubų, vartoti šiek tiek žalumynų. Bet nepersistengti, nes žalumynai yra vėsinantys. Dar ne vasaros metas, kad pereitumėme prie šaltibarščių. Pavasarį tinka jogurtas, bet jo negalima vartoti tiesiai iš šaldytuvo, jis turi būti kambario temperatūros.

Dabar dar labai tinka ir rauginti kopūstai, ir obuolių sultys. Abu šie produktai ramina bei maitina kepenis. O pavasarį kepenis reikia labai saugoti, vengti jas dirginti, nes jos ir taip sudirgusios. Pagal kinų mediciną kepenys yra atsakingos už emocijas. O kai kepenų resursai mažėja - žmogaus dirglumas didėja.

Jeigu persekioja prasta nuotaika, gydytojas siūlo ir tokį retai mūsų krašte taikomą būdą - chrizantemų žiedų arbatą. Anot V.Naumavičiaus, ji puikiai apramins, leis atsikratyti pykčio ir dirglumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"