TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ergoterapeutas: žadinantis norą gyventi

2014 06 07 6:00
Dr. Sigitas Mingaila Ksenijos Kolesnikovos nuotraukos

Negalia visuomet yra didelė trauma ir be pagalbos labai sunkiai įveikiama. Modernioji reabilitacija gali daug padėti žmogui, kurį liga ar nelaimė įstūmė į nepavydėtiną situaciją, kai reikia iš naujo mokytis pačių paprasčiausių dalykų: laikyti šaukštą, puodelį, praustis, apsirengti, atlikti daugelį kasdienių veiksmų, apie kuriuos sveiki būdami net nesusimąstome... Viena moderniosios reabilitacijos sričių – ergoterapija.

Ergoterapeutė dr. Jolita Rapolienė:

„Vidutinio amžiaus pacientas kreipėsi į gydytoją reabilitologą skųsdamasi, kad naktimis jaučia rankų skausmą, jos tirpsta, dieną sunku suimti ir išlaikyti smulkius daiktus, susisegti drabužių sagas. Gydytojas rekomendavo ergoterapeuto pagalbą. Parinkome kelias ergoterapijos priemones, pamokėme pacientą plaštakų mankštos pratimų, o greta gydėme ir fizioterapijos priemonėmis. Buvo paskirta dešimt parafino aplikacijų abiem plaštakoms ir riešams. Jau atėjęs į ketvirtą procedūrą pacientas pasidžiaugė, kad po ilgo laiko galėjo ramiai išmiegoti visą naktį, nes nenubudo, kaip anksčiau, dėl nutirpusių plaštakų. Praėjo ketveri metai, bet nemalonūs simptomai nepasikartojo.”

Ergoterapeutė Gintarė Norkutė:

“Pacientas, kamuojamas dešinės pusės hemiparezės (vienos kūno pusės judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo), buvo paguldytas į reabilitacijos skyrių. Pirmi jo ir ergoterapeuto susitikimai buvo nesėkmingi. Vyras pykdavo ir atsisakydavo dirbti. Kelių užsiėmimų laikas buvo išnaudotas tik pokalbiams. Paaiškėjo, kad žmogus labai mėgo žvejoti. Ergoterapeutas stengėsi motyvuoti pacientą atlikti visas paskirtas užduotis, nes tik taip pažeista ranka galės stiprėti ir jis vėl galės užsiimti mėgstama veikla. Po reabilitacijos vyras atsisveikindamas paspaudė ergoterapeutui ranką - jo ranka jau buvo sustiprėjusi tiek, kad galėjo ne tik atlikti įprastus veiksmus, bet ir išlaikyti meškerę. Didžiausia padėka ir darbo įvertinimas - gana stiprus paciento rankos paspaudimas pažeistąja dešine ir nuo skruosto nubraukta nuoširdaus džiaugsmo ašara.”

Ergoterapeutas dr. Sigitas Mingaila:

“Ne visada pirmi ergoterapeuto susitikimai su ligoniais yra sėkmingi. Žmogus, patyręs nugaros smegenų pažeidimą ir nevaldantis kojų, buvo kategoriškai nusiteikęs prieš neįgaliojo vežimėlį. Vyras nesiejo šio daikto su savarankiškumu, sakė: “Geriau dantimis įsikibęs į žemę šliaušiu, bet į vežimą nesėsiu.” Ergoterapeutas kantriai laukė, kol jis pats realiai suvoks savo padėtį. Žmogus mėnesį negalėjo sėstis, todėl ergoterapeutas rekomendavo stiprinti rankas, nes jų reikės “mokantis vaikščioti”. Pacientui tai buvo priimtina, o per mėnesį, praleistą gulint lovoje tarp neįgaliųjų, kurie džiaugėsi kiekvienu, net menkiausiu, pasiekimu, pasikeitė ir jo nuostatos. Kai atėjo laikas sėsti į vežimėlį, vyras nesunkiai išmoko juo naudotis, nes rankų raumenys buvo stiprūs. Ankstesnės jo nuostatos išnyko savaime... Dabar šis žmogus gyvena visavertį gyvenimą, dirba, yra savarankiškas ir aplinkinius drąsina, kad neįgaliojo vežimėlis – ne kliūtis gyventi.”

Kas yra ergoterapija?

Ergoterapijos definicija skelbia, jog tai - menas ir mokslas, padedantis atkurti, sustiprinti ir pagerinti kūno funkcijas, kurios yra svarbios paciento adaptacijai po ligos ar traumos bei savarankiškumui ir sveikatai pagerinti.

Ergoterapeutai taiko ne vien tokias priemones kaip terapinė masė, įvairaus pasipriešinimo segtukai ar treniruokliai, imituojantys kasdienės veiklos veiksmus, ir kita. Viena svarbiausių ergoterapijos dalių yra psichologinė, fizinė, socialinė ir dvasinė paciento, jo veiklos analizė, kai atvirai su juo bendraujama, siekiama, kad žmogus atsivertų, pasitikėtų mediku. Ergoterapeutas jį stebi, vertina gebėjimus ir pastangas, kurių prireikia elementariausiems veiksmams atlikti. Atpažinęs ligonio problemas, jis ieško būdų, kaip atkurti arba kompensuoti dėl ligos prarastus įgūdžius, išmokyti naujų, kad žmogus galėtų išlikti kuo savarankiškesnis.

Didelį postūmį kurti Lietuvoje šiuolaikinės reabilitacijos sistemą suteikė 1991 metų lapkričio 28 dieną priimtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Buvo pereita nuo pavienių fizioterapijos, gydomosios fizinės kultūros priemonių taikymo prie kompleksinės, daugiaprofilinės reabilitacijos sistemos, pagrįstos daugiadisciplininės komandos principu, kūrimo. „Nors Vakarų Europoje ergoterapija gyvavo jau 40-50 metų, Lietuvoje kai kurių reabilitacijos specialistų, tarp jų ir ergoterapeutų, visai nebuvo rengiama“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Reabilitacijos klinikos lektorius dr. Sigitas Mingaila. Nebuvo nei jokios mokyklos, nei tradicijų, kuriomis būtų galėję remtis dirbantys ir šia profesija besidomintys specialistai. LSMU sukūrė šią studijų programą ir pradėjo rengti labai reikalingus specialistus.

„Terminas "ergoterapija", kilęs iš graikų kalbos ir reiškiantis darbo terapiją, neatspindi tikrosios sampratos, dirbtinai ją susiaurina. Ergoterapija pradėta lyginti su kita reabilitacijos sritimi – kineziterapija, ieškota panašumų ir skirtumų. Imta dalytis: ergoterapeutui – rankos, kineziterapeutui – kojos, - šypsodamasis prisimena dr. S. Mingaila. - Pagalbos ranką ištiesė prityrę užsienio kolegos. Jie įdėjo svarų indėlį į ergoterapijos plėtrą Lietuvoje. Ergoterapijos išskirtinumas - ne jos keliami tikslai, o reabilitacijai taikomos priemonės. Ergoterapeutai įvairia prasminga veikla siekia ne tik geresnio pacientų savarankiškumo, bet ir jų fizinės, emocinės bei dvasinės sveikatos pagerėjimo. Labai svarbu, kad veiklos ar užsiėmimo prasmingumą suvoktų ir juo patikėtų pats ligonis. Tik tuomet užsiėmimas turės gydomąjį poveikį, stabdantį negalios ar pažeidimo progresavimą, ir pagerins paciento gyvenimo kokybę.“

Dešimt ergoterapeutų laidų

Rengiant ergoterapijos specialistus Lietuvoje neišvengta kuriozinės situacijos. Utenos kolegijoje 1995 metais buvo pradėti rengti ergoterapeuto padėjėjai, nors tada, suprantama, jie neturėjo kam „padėti“. Tačiau juos galima vadinti pirmaisiais ergoterapijos specialistais. 1998 metais tuometiniame Kauno medicinos universitete pradėtos specializuotos ergoterapijos profesinės studijos, kurių trukmė buvo vieni metai po bakalauro studijų. 1999-aisiais išleista pirma ergoterapeutų laida. Tačiau tai netenkino sparčiai kintančios situacijos medicinoje. 2001 metais priimti pirmi studentai į ergoterapijos bakalauro studijų programą. Ji buvo parengta bendradarbiaujant su užsienio kolegomis ir atitiko Pasaulinės ergoterapeutų federacijos reikalavimus. Šiemet studijas baigs dešimtoji bakalaurų laida. Nemažai ergoterapijos specialistų dirba ir su pacientais, ir yra apgynę disertacijas, dėsto aukštosiose mokyklose. Studijų programa nuolat tobulinama. Atsiranda naujų technologijų, kurios išplečia ergoterapijos metodų taikymo galimybes.

Pagal Pasaulinės ergoterapeutų federacijos reikalavimus studijų programoje numatyta apie 1000 valandų praktikos, todėl absolventai turi ir pakankamai praktinių įgūdžių. LSMU savo studentams suteikia daug galimybių tobulinti profesinius įgūdžius Kauno klinikose ir jų filialuose. Baigiamąją praktiką studentai gali atlikti ir kitose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, taip iš anksto susirasdami darbo vietą. Gavę bakalauro kvalifikacinį laipsnį, jie gali tęsti studijas biomedicinos srities magistrantūroje, o paskui dirbti dėstytojais arba imtis mokslinės veiklos doktorantūroje. Svarbiausia - atsiminti, kad sveikatos priežiūros specialistas turi mokytis visą gyvenimą.

Laukiame jūsų

Bendrauti su sunkios negalios ar ligos užkluptu žmogumi nelengva, todėl ergoterapiją turėtų rinktis stiprios asmenybės, gebančios ne tik suprasti, užjausti ligonį, bet ir paskatinti jį rasti jėgų judėti bei gyventi. Būtina mokėti užsienio (anglų) kalbą, nes didžioji dalis literatūros - angliška, yra galimybių vykti į užsienio aukštąsias mokyklas pagal ERASMUS programą ir kt.

"Tai perspektyvi profesija, nes ergoterapijos paslaugų poreikis dėl visuomenės senėjimo ir žmonių siekio kuo ilgiau išlikti savarankiškiems ateityje tik didės. Juokaujame, kad turime daug galimybių įeiti į Lietuvos ergoterapijos istoriją, mat dar yra neišnaudotų galimybių, daug sričių, kuriose neteikiama ergoterapijos paslaugų, įprastų Vakarų Europos šalyse. Medicinos pažanga leidžia vis daugiau pacientų išlikti gyviems po sunkių traumų ir ligų, tačiau jie kenčia dėl sutrikusių biopsichosocialinių funkcijų. Ergoterapeutas yra ta reabilitacijos komandos grandis, kuri konsoliduoja visas įmanomas priemones, palaikančias ligonio gyvenimo kokybę. Taigi visus, kurie yra aktyvūs, nori prisidėti prie ergoterapijos plėtojimo Lietuvoje ir nebijo iššūkių, kviečiu rinktis įdomias, prasmingas ir perspektyvias ergoterapijos studijas“, - savo ir kolegų vardu kviečia dr. S. Mingaila.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Slaugos fakultetas

M. Jankaus g. 2, 44307 Kaunas; II a. 34 kab.

Tel. (8 37) 32 72 34

www.lsmuni.lt

Užs. VJ-1145

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"