TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Eurokomisaro V. P. Andriukaičio egzaminai ir palinkėjimai

2015 01 03 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naujajam Europos Sąjungos (ES) sveikatos ir maisto saugos komisarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui praėję metai nešykštėjo įspūdžių ir išbandymų. Pakaks jų ir 2015-aisiais. Per šventes sugrįžęs į Lietuvą V. P. Andriukaitis linkėjo kuo greičiau spręsti įsisenėjusias demografines problemas bei stabdyti ankstyvų mirčių srautą. Į šias Lietuvos negalias atkreipė dėmesį ir Europos Komisija.

V. P. Andriukaitį kalbinome Europos Komisijos (EK) atstovybėje Vilniuje. Kaip minėta, Lietuvoje jis sutiko šventes – Kūčias, Kalėdas bei Naujuosius metus. Su žmona persikėlęs gyventi į Briuselį, savo butą Vilniaus senamiestyje užleido dukters šeimai. Taigi, į savo namus šįkart atvyko kaip svečias.

V. P. Andriukaitis pasidžiaugė, kad šiemet prie šventinio šeimos stalo jau sėdėjo naujas narys – vienuolikos mėnesių anūkėlis Gaudas, padovanotas dukters. Taigi, pernai įvyko dar vienas reikšmingas įvykis – V. P. Andriukaitis tapo seneliu. Beje, sausio mėnesį jis laukia dar vieno anūkėlio ar anūkėlės, tik šįkart – iš sūnaus šeimos.

Eurokomisaro namuose Kalėdų eglę papuošė net trijų kartų atstovų pirkti žaisliukai. Seniausieji – paveldėti iš V. P. Andriukaičio bei jo žmonos tėvelių. Papuošalai tuo ir išskirtiniai, jog lytėti daugelio brangių žmonių rankomis. Net siūliukai, kuriais pritvirtinami žaislai, išlikę tie patys.

Bet ir sugrįžęs į Lietuvą V. P. Andriukaitis neapleido europinių klausimų – ant stalo EK atstovybės kabinete gulėjo šūsnis jo atsivežtų dokumentų. Komisaras neslėpė, jog užgriuvus naujų darbų lavinai vis dar tenka galynėtis su įtempta darbotvarke.

– Praėjusieji metai jums buvo kupini įvykių. Kurį išskirtumėte? - teiravomės Vytenio Povilo Andriukaičio.

– Tikrai jie buvo pilni įspūdžių ir daug ką atgaivino. Pavyzdžiui, jausmą, ką reiškia laikyti egzaminą. Patikėkite, klausymai Europos Parlamente buvo labai rimtas ir sunkus egzaminas. Juolab kad neteko lankyti paskaitų. Reikėjo susipažinti su dalykais, kurių specifiką lig tol menkai išmaniau. Tarkim, teko pasidomėti augalų apsaugos, pesticidų, organinės žemdirbystės problematika. Išstudijavau EK struktūras, ankstesnių komisarų klausimynus. Per palyginti trumpą laiką perskaičiau apie tūkstantį puslapių informacijos, porą mėnesių dirbau išsijuosęs.

– Ar jau spėjote apsiprasti naujajame poste?

– Jei atvirai, dar nesu gerai perpratęs visų kabineto darbo niuansų. Maniau, kad būdamas sveikatos apsaugos ministru dirbau labai intensyviai, bet eurokomisaro dienotvarkės kol kas dar neįvaldžiau. Darbai plaukia didžiuliu srautu, tenka dalyvauti daugelyje įvykių, eiti iš susitikimo į susitikimą, viena išvyka keičia kitą, kasdien gaunu daugybę dokumentų. Mano darbo diena baigiasi 20 val., bet ir jai pasibaigus dirbu arba savo kabinete, arba vežuosi į namus.

Ne tai, ką įsivaizduojame

– Kokie jūsų darbotvarkės klausimai šiuo metu yra karščiausi?

– Per pirmuosius du mėnesius reikėjo žaibiškai priimti keletą sprendimų. Pirma, pateikti investicijų paketą. Mūsų užduotimi tapo ir EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio prioritetų vykdymas. Visi 28 komisarai turėjome peržiūrėti per 400 teisės aktų. Man atiteko 20 jų. Reikėjo nuspręsti, kokius klausimus išbraukti iš darbotvarkės kaip neperspektyvius, kuriuos geriau reguliuoti, o kas bus kaip nauja iniciatyva.

Perėmus eurokomisaro postą, iš karto teko spręsti genetiškai modifikuotų augalų kultivavimo klausimus. Tai buvo mano krikštas. Turėjau įsigilinti į problemą ir rasti visoms šalims priimtiną sprendimą. Pavyzdžiui, šiuo klausimu Europos Parlamento narių nuomonė skiriasi 360 laipsnių. Kalbu apie naujai sukurtų genetiškai modifikuotų sėklų (kukurūzų, ryžių ar sojų) kultivavimą. Norint tai daryti, reikia gauti ES leidimą, o tai įmanoma tik tada, kai Europos maisto saugos tarnyba patikrina tos sėklos sukūrimo mokslinį pagrindą, ištiria jos kokybę, poveikį aplinkai. Gavusi patvirtinimą, EK jį pristato ES Tarybai, o tada šalių narių žemės ūkio ministrai balsuoja, įsileisti šias sėklas ar ne. Mano pozicija kaip tik tokia: sprendimą dėl genetiškai modifikuotų sėklų kultivavimo turi priimti konkreti šalis narė. Taigi, kompromisą dėl kultivavimo vargais negalais pasiekėme, o toliau reikės spręsti genetinio autentifikavimo klausimą. Juk 80-90 proc. kompleksinių pašarų, kuriais šeriami galvijai, yra genetiškai modifikuotų augalų. Tam nėra jokios alternatyvos. Augalų genetinio autentifikavimo klausimams spręsti gavau 6 mėnesių mandatą. Problema tikrai sudėtinga, susikerta daug interesų. Panirau ir į kitus augalų sėklų reglamentavimo klausimus – esu priblokštas, kaip čia viskas sudėtinga.

Kaip matote, karščiausi mano darbotvarkės klausimai susiję visai ne su tais klausimais, kuriuos Lietuvos žmonės galėtų įsivaizduoti. Šiuo metu labai aktualūs ir naujojo gyvulių sveikatos bei priežiūros įstatymo reikalai, dėl jo kyla didelių ginčų. Kai kurios šalys narės argumentuoja, kad tokio įstatymo išvis nereikia, o kai kurios daro spaudimą, kad toks teisės aktas kuo greičiau atsirastų. Štai Lietuva neseniai priėmė halal skerdimo taisykles, kurios turėtų pagelbėti jautienos eksportui, bet jos buvo apskųstos. Pavyzdžiui, Danijoje ir Švedijoje toks skerdimas uždraustas, esą gyvūnas turi būti skerdžiamas taip, kad patirtų mažiausią įmanomą stresą, prieš tai jis užmigdomas. Skandinavų kraštuose labai didelė pagarba gyvūnams. Kita vertus, ką daryti šaliai, kurioje gyvena daug musulmonų, o jie nevalgo kitokios mėsos, tik pagal halal taisykles paskersto gyvulio? Taigi, valstybių ypatumai neleidžia taip paprastai unifikuoti teisinių dalykų, kyla daugybė prieštaravimų, pradedant komerciniais, baigiant moraliniais. Daug diskutuojama dėl gyvulių transportavimo. Surinkta net milijonas parašų, kad gyvulys būtų transportuojamas ne ilgiau kaip 8 valandas. Vėliau privalo būti pertrauka, gyvulys išleidžiamas, pagirdomas, pamaitinamas, jam leidžiama nusiraminti, atsigauti ir tik tada jį vėl galima vežti. Čia taip pat kyla įvairių prieštaravimų. Savo pozicijos šiuo klausimu kol kas dar neturiu, todėl išklausau veterinarijos agentūrų atstovų, gydytojų, technologų nuomonių.

Sieks sumažinti akstyvų mirčių

– Ar jau esate numatęs savo paties, kaip sveikatos ir maisto saugos komisaro, prioritetus?

– Apsispręsti, kas bus mano portfelio iniciatyva, planuoju vasario mėnesį. Bet jau dabar pastebėjau kai kurių dalykų, kurie, mano nuomone, tobulintini. Galbūt neverta turėti tiek daug strategijų. Pavyzdžiui, yra alkoholio vartojimo mažinimo strategija. Klausimas, ar ji tokia atskirai reikalinga, ar nepakaktų bendros lėtinių ligų mažinimo strategijos. Juk alkoholis yra vienas iš lėtinių ligų rizikos veiksnių, kaip ir tabakas, nutukimas, aukštas kraujospūdis. Gal derėtų mažinti strategijų, bet efektyviau vykdyti programas ir veiklos planus. Susidaro įspūdis, kad, siekiant visuminio efekto, reikia sumodeliuoti turimus instrumentus ir Europos, ir nacionaliniu lygmeniu. Juk kai kalėdinė eglutė papuošta bet kaip – vienas reikalas, o kai yra gera kompozicija, ji atrodo daug gražiau.

Be to, labai svarbu sumažinti ankstyvų mirčių nuo lėtinių širdies ir kraujagyslių, plaučių, psichinių ligų, vėžio, diabeto skaičių. Jos tikrai išvengiamos, 100 proc. išvengiamos. Esu tikras – 100 proc. galime sumažinti apleisto vėžio atvejų.

Dabar kaip tik suku galvą, kaip suderinti maisto saugą ir sveikatos rodiklių gerinimą ir taip sumažinti lėtinių ligų atvejų. Saugus maistas – didžiulė problema, bet ne menkesnė problema ir sveikas maistas, o saugaus ir sveiko maisto standartai ne tie patys. Mąstau, kaip suderinti industrijų bei vartotojų interesus ir kaip paskatinti, kad laimėtų sveikesnis vartojimas, taip išvengiant maisto sukeliamų rizikos veiksnių.

Vertins pažangą

– Kaip, žvelgiant iš Europos viršūnių, atrodo mūsų sveikatos apsaugos sistema?

– Turiu pasakyti, jog privalome vykdyti struktūrines pertvarkas, kurti referencinius centrus. Siekdama geresnės gydymo kokybės Lietuva turi tęsti klasterių sistemos kūrimą ir ją tobulinti. Manau, dar yra erdvės paslaugų efektyvumui didinti.

– Skiriant jus eurokomisaru, Lietuvoje sklandė nuomonė, kad Andriukaitį prireikė kiek "atitraukti" iš Lietuvos, kaip keliantį per daug bangų. Ar jau įžvelgiate, kad sukama kita linkme nuo jūsų vykdytos sveikatos politikos?

– Nenorėčiau atsakinėti į šį klausimą, čia reikia detalesnės analizės. EK labai išsamiai vertinsime šalių padarytą pažangą, nuveiktus darbus, jų rezultatus. Tada ir bus galima apie tai kalbėti.

Demografinis skaudulys

– Ankstesni iš Lietuvos į EK deleguoti komisarai lankydamiesi gimtinėje nevengdavo pateikti pastabų, pasiūlymų ir patarimų. Ką pasakytumėte jūs?

– 2014-ųjų metinėje Europos sveikatos rodiklių apžvalgoje yra svarbių patarimų Lietuvai, į ką būtina atkreipti dėmesį šiemet. Štai raudona linija pabrėžta, jog net du dešimtmečius Lietuva nekreipė dėmesio į problemas, susijusias su blogėjančia demografine padėtimi, ir jų nesprendė. Ją lėmė maži gimstamumo rodikliai, labai dideli struktūriniai pokyčiai šeimose ir su tuo susiję socialiniai ir psichologiniai padariniai, intensyvi emigracija bei vangi imigracija, neadekvačiai didelis mirtingumas. Tai lems šalies ekonomikos tempą ir ženklins ateities trajektorijas ilgiems dešimtmečiams. Turbūt pirmą kartą europiniu mastu atkreiptas dėmesys į kompleksinę problemą, kuri privalo būti ant Seimo ir Vyriausybės darbo stalo. Šį klausimą aš tikrai akcentuosiu.

Aktualus ir 2015-iesiems numatytas EK investicijų paketas. Lietuvai turėtų būti svarbūs projektai, susiję su e. sveikatos įgyvendinimu. Tikrai turėtume pridėtinės naudos, jei išplėstume bendradarbiavimą su latviais, estais, suomiais, švedais, kurdami bendrą skaitmeninę erdvę. Dar vienas dalykas: svarbu tobulinti viešuosius pirkimus, šalims narėms bendrai įsigyjant vakcinų. Tokiems pirkimams reikia tų šalių vyriausybių bendro veiksmų plano. Dabar vakcinoms įsigyti kiekviena šalis atskirai išleidžia daug pinigų, o pirkdamos bendrai sutaupytų.

– Ko linkėtumėte šiais, 2015-aisiais metais?

– Sveikatos sistemos pareigūnams palinkėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką tikrai galima suvaldyti – į ankstyvas mirtis. Lietuvai svarbu suvokti, kad ankstyvos mirtys yra išvengiamos. Mane pribloškė neseniai išgirsta žinia apie architekto Valdo Ozarinsko mirtį. Jį, dar moksleivį, aš tikrinau dirbdamas chirurgu Ignalinoje. Vėliau jam padėjau studijuojant tuometiniame Dailės institute. Negaliu patikėti, kad jis mirė, būdamas vos 50 metų, vienuolika metų už mane jaunesnis. Tai skaudi netektis. Todėl dar kartą sakau: tikrai turime labiau stengtis, kad būtų išvengta ankstyvų mirčių. Bet tai ne vien sveikatos apsaugos sistemos reikalas. Čia reikia kompleksinių pastangų. Tiesiog privalome sumažinti ankstyvų mirčių skaičių, nes pagal šį rodiklį Europoje iš tiesų prastai atrodome.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"