TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Euronašlaičiai: tėvų ilgesį malšina artimieji

2013 05 21 4:42
Tėvų išvykimas pakeičia vaikų elgesį. LŽ archyvo nuotrauka

Ramindami, kad emigracija - natūralus procesas, specialistai ragina nedramatizuoti situacijos, kai tėvai išvyksta svetur, o jų atžalos lieka Lietuvoje. Tačiau dėl to, vien oficialiais 2012 metų duomenimis, daugiau kaip 2 tūkst. mūsų šalies vaikų yra suteikta laikinoji globa.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Inga Juozapavičienė pažymi, kad 2011-aisiais tokių nepilnamečių buvo 2134, pernai - 2032. Tačiau šie skaičiai neatspindi tikrosios padėties, nes toli gražu ne visi tėvai deklaruoja, kad išvyksta. "Oficialios, visiškai objektyvios ir realybę atitinkančios statistinės informacijos apie tai nėra. Neaišku, kiek vaikų paliesti tėvų emigracijos - tiek abiejų, tiek vieno iš jų", - sakė I.Juozapavičienė.

Daug laisvės ir vakarėlių

Didžiojoje Britanijoje dabar gyvenančios seserys - 21 metų Liepa ir 23-ejų Eglė, - prieš ketverius metus sužinojusios, kad teks gyventi Lietuvoje vienoms, buvo šokiruotos. Tuo metu dar moksleivės ir ką tik į universitetą įstojusios studentės mama nusprendė važiuoti dirbti į Didžiąją Britaniją.

"Kai mama mums pranešė šią naujieną, ji jau turėjo bilietą ir po trijų savaičių turėjo išvykti. Iki tol bandžiau gyventi atskirai, tačiau teko kraustytis atgal į šeimos butą, nes reikėjo prižiūrėti jaunesnę sesę", - prisiminė LŽ kalbinama Eglė. Ji neslėpė, kad iš pradžių mėgavosi laisve. Merginų tėvai buvo išsiskyrę, tad tėtis į tuos reikalus nesikišo. Tačiau seserims, kad ir kaip jos džiaugėsi staiga atsivėrusia laisve, buvo sunku susitaikyti, jog mama išvykusi neribotam laikui.

Eglės ir Liepos motina nusprendė emigruoti, kai Lietuvoje neteko darbo. Šeimai buvo sunku prasimaitinti. Anot Eglės, mama dirbo nekvalifikuotus ir itin sunkius darbus. Už gautus pinigus šiaip ne taip įstengdavo pagaminti dukroms vakarienę. "Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad kas nors pasikeis. Liūdniausia buvo ją išlydint oro uoste... Labai nervinausi", - atviravo Eglė.

Į merginų namus kartais užsukdavo mamos sesuo, kitos tetos pažiūrėti, kaip tvarkosi dukterėčios. Eglė pasakojo, kad jai labai padėjo vaikinas: "Mudu laikėme save suaugusiais žmonėmis, juk prieš tai bandėme gyventi kartu. Mama prieš išvažiuodama paprašė jo pasirūpinti mumis." Mergina neslėpė, kad vakarėlių jų namuose taip pat netrūko.

I.Juozapavičienė priminė, kad už tėvų valdžios nenaudojimą numatyta ir administracinė atsakomybė. /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Išvyko trumpam, bet nebegrįžo

Su mama seserys dažnai bendraudavo internetu. Atrodė, anot Eglės, net nespėdavo jos pasiilgti. "Manau, kad Liepa, nors ir jaunesnė, labai skaudžiai neišgyveno dėl mamos išvažiavimo. Ji turėjo mane, vyresnę sesę, ir daug laisvės lakstyti į vakarėlius. Vėliau aš išvažiavau pas mamą, o Liepa liko viena. Sakė, kad nori gyventi Lietuvoje, baigusi mokyklą - pradėti dirbti. Tačiau man išvykus vakarėliai tik padažnėjo..." - kalbėjo Eglė.

Ji prisipažino, kad važiavo pas mamą porai savaičių, neplanavo ten likti, nes Lietuvoje norėjo baigti mokslus. "Kai pabuvau čia, nusprendžiau nebegrįžti. Su mama geriau, ir užsidirbti galime daugiau, ne vien maistui. Liepa atvažiavo į Angliją tik trumpam - atostogauti. Bet irgi pasiliko", - sakė mergina.

Jaunėlė šiuo metu dirba padavėja prestižiniame italų restorane, o Eglė laikinai nedirba. Ji lanko Verslo ir administravimo kursus, nes siekia kvalifikuoto darbo. "Būdamos visos kartu esame laimingos. Čia susikūrėme naują gyvenimą", - tvirtino Eglė.

Svarbiausia - kuo nors pasitikėti

Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Ana Liminovič LŽ tikino nepastebėjusi, kad emigracija išvykusiųjų vaikams turėtų itin neigiamų pasekmių. "Jie gali būti tik uždaresni, jautresni. Vaikai kalba apie esamą situaciją, laukia susitikimų su tėvais. Vis dėlto dažniausiai išvykstantys tėvai kartu išsiveža ir savo atžalas", - teigė A.Liminovič.

Anot pedagogės, mokyklos administracija ir mokytojai gali patirti sunkumų dėl dokumentų tvarkymo, mat išvykdami tėvai nenurodo, kas oficialus vaiko globėjas. "Savaime suprantama, mokymosi procesui labai svarbus mamos ir tėčio dalyvavimas, o užsienyje gyvenantys tėvai turi mažiau galimybių nuosekliai prie jo prisidėti. Pradinių klasių mokiniams ypač svarbus tėvų dalyvavimas mokyklos renginiuose. Nors užsienyje dirbantys gimdytojai domisi vaiko laimėjimais, susisiekia su mokytojais, naudojasi e. dienynu, toks ryšys yra labiau formalus, - aiškino socialinė pedagogė. - Svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog nėra vienas, gali bet kada kreiptis į žmogų, kuriuo pasitiki. Tai gali būti mokytojas, socialinis pedagogas ar direktorius."

D.Pūro teigimu, būtina tesėti vaikui duotą pažadą, kad bendravimas nenutrūks. /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nesiskiria nuo kitų

Vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras siūlo neskubėti teisti iš Lietuvos emigravusių tėvų. Anot specialisto, jie išvažiuoja tam, kad galėtų savo atžaloms užtikrinti stabilų gyvenimą ir perspektyvią ateitį. "Europoje atsirado naujas žodis - euronašlaičiai. Jame daug ironijos ir sarkazmo. Neva kai buvo įkurta Europos Sąjunga, atsivėrė sienos, žmonės pradėjo emigruoti. Tėvai smerkiami, kad yra neatsakingi, nes išvyksta ir palieka savo vaikus našlaičiais. Girdėdamas tokius žodžius vaikas dar labiau traumuojamas", - pabrėžė D.Pūras. Psichiatras pridūrė, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip sušvelninti situaciją.

"Emocinis ryšys yra svarbesnis už ekonominį būvį. Tėvai turi teisę išvažiuoti, kad galėtų užtikrinti vaikui materialinę gerovę. Tačiau jie turi palaikyti stabilų emocinį ryšį su savo atžala", - sakė D.Pūras.

Psichiatras pripažino, jog vaikas gali jaustis atstumtas, bet to galima išvengti. Svarbiausia - tesėti atžalai duotą pažadą, kad bendravimas nenutrūks. "Esame paveldėję švento melo kultūrą. Dėl to tėvai sako vaikui, kad išvažiuoja trumpam, nors iš tikrųjų išvyksta ilgam laikui. Kitaip tariant, apgaudinėja juos. Tačiau turėtų būti nuoširdūs ir atviri - tada vaikas jausis geriau, bus užtikrintas, kad rūpi tėvams, yra mylimas, kad šie neatstūmė jo", - dėstė D.Pūras.

Anot specialisto, Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai įrodė - emigrantų atžalų būsena nėra blogesnė negu kitų vaikų. Jis pažymėjo, kad hipotezės ir mitai, esą šie vaikai būna agresyvūs ar nestabilūs, prieš tai tvirtinant dar turėtų būti įrodyti. "Nereikia tėvų išvažiavimo paversti tragedija. Vaikai turi savybę greitai prisitaikyti, tapti atsparūs, tad jei su jais bendraujama tinkamai, jaučiasi gerai", - kalbėjo psichiatras.

Gali būti baudžiami

Vis dėlto, kaip LŽ akcentavo vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja I.Juozapavičienė, tėvams išvykus į užsienį susiduriama su daugybe problemų. "Komplikuojasi juridinis atstovavimas vaikui, kai jis paliekamas kitų asmenų priežiūrai. Laikinos globos klausimas dažnai neišsprendžiamas. Negalvojama, kas atsitiks vaiko emocinei būsenai, ugdymo ir ugdymosi procesams, ar jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas, ar bus tenkinami kiti fiziniai, socialiniai jo poreikiai", - vardijo kontrolierės patarėja.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai patys patvirtina daugelį neigiamų savo elgesio pasikeitimų mokykloje. Šiuos pokyčius lėmė tėvų išvažiavimas. Anot I.Juozapavičienės, apklausti vaikai įvardijo vėlavimą į pamokas, atsakomybės už mokymosi rezultatus sumažėjimą, neatsakingą pamokų ruošą.

"Dėl tėvų išvykimo pastebima ir vaikų nepriežiūros atvejų, taip pat jų emocinės būklės pokyčių - kalbama apie liūdesį, nerimą, išsiblaškymą, jautrumą. Šie aspektai turi ypač daug įtakos vaiko raidai, nes jis jaučiasi atstumtas ir paliktas. Tėvų išvykimas neišvengiamai pakeičia vaikų elgesį mokykloje, santykius su mokytojais ir kitais moksleiviais", - LŽ sakė I.Juozapavičienė.

Emigravusiems tėvams, kurie nesirūpina savo atžalomis, gresia teisinė atsakomybė, nors jie gyvena kitoje šalyje. Kaip pabrėžė I.Juozapavičienė, jei tėvai nereaguoja į atsakingų institucijų raginimus spręsti problemas, teismui gali būti teikiamas ieškinys, kad būtų laikinai apribota jų valdžia. "Tėvų valdžios apribojimas - viena iš atsakomybės rūšių. Ji taikoma tėvams už savo valdžios nenaudojimą arba panaudojimą, tik priešingai vaiko interesams. Už tėvų valdžios nenaudojimą numatyta ir administracinė atsakomybė", - aiškino vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"