TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Farmacinė rūpyba. Dar viena galimybė pacientams

2015 06 20 6:00
Farmacinė rūpyba, kaip ir daugelis naujovių, sulaukia įvairių vertinimų, taip pat ir klausimo, ar vaistininkai nesiekia dubliuoti šeimos gydytojų darbo. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo ateinančių metų Lietuvoje bus pradėtos teikti farmacinės rūpybos paslaugos, vadinasi, Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, pacientams turėtų atsiverti naujos galimybės gauti daugiau kvalifikuotų sveikatos paslaugų vaistinėje. Tačiau kol kas dar trūksta aiškumo: kas ta farmacinė rūpyba ir kokios naudos galime iš jos tikėtis.

Įdomu tai, kad gerbiamiausių profesijų sąrašas per dešimtmečius beveik nesikeičia: gydytojai, vaistininkai, teisininkai ir mokytojai. Šių metų pavasarį „Sprinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, šios profesijos pelno ir didžiausią gyventojų pasitikėjimą. Jeigu sutriktų įprastas gyvenimo ritmas, Lietuvos gyventojai labiausiai pasigestų gydytojų (57 proc.), policininkų (45 proc.) ir vaistininkų (38 proc.). „Gyventojų pasitikėjimas mums yra labai svarbus. Ypač šiuo metu, kai rengiamės teikti farmacinės rūpybos paslaugas, - sako UAB Nemuno vaistinės, valdančios didžiausią vaistinių tinklą „Camelia“, generalinė direktorė Aušra Budrikienė. - Tyrimo rezultatai rodo, kad šalies gyventojai tikisi, jog farmacinės rūpybos paslaugos padės sutaupyti laiko, kurį žmonės skirtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, suteiks daugiau žinių apie tinkamą vaistų vartojimą, prevencines programas, sveiką gyvenimo būdą ir pagerins lėtinių ligų kontrolę. Vaistininkai turės daugiau galimybių padėti pacientams priimti tinkamus sprendimus, susijusius tiek su ligų gydymu, tiek su prevencija.“

Farmacinė rūpyba padės spręsti vieną didžiausių šiandien sveikatos sistemos problemų – netinkamą vaistų vartojimą. Dažnas pacientas nesupranta vaistų vartojimo niuansų, neturi pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę, kai kada yra linkęs įsiklausyti į aplinkinių patarimus. Vaistininkas, vadovaudamasis farmacinės rūpybos nuostatomis, gali išaiškinti pacientui, jog gydytojo paskirti vaistai bus veiksmingi ir saugūs, jeigu jis juos vartos pagal nurodymus. Tyrimai, atlikti Vokietijoje, Anglijoje, liudija, kad vienas vaistininko įsikišimas gali pagerinti, tarkime, žmogaus, sergančio astma, gyvenimo kokybę ir sutaupyti jo vartojamų vaistų.

Teisės ir atsakomybė

Farmacinė rūpyba, kaip ir daugelis naujovių, sulaukia įvairių vertinimų, taip pat ir klausimo, ar vaistininkai nesiekia dubliuoti šeimos gydytojų darbo? Iš tiesų, šio momento situaciją Lietuvoje apibūdinti dar nėra paprasta: vaistininkai pasirengę imtis naujos veiklos, kuri šiaip jau jiems nėra tokia ir nauja, juk ir iki šiol jie atidžiai bendrauja su pacientais, teikia jiems išsamią informaciją apie vaistus ir jų vartojimą, tačiau kol kas juos šiek tiek trikdo konkrečių farmacinės rūpybos veiklos aprašų ir reglamentų stygius.

Daugelio šeimos gydytojų, taip pat ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovo prof. Vytauto Kasiulevičiaus nuomone, sveikintinas kiekvienas bandymas sumažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų, tačiau pradedant teikti farmacinės rūpybos paslaugas būtina aptarti ir atsakomybės už paciento sveikatą pasidalijimą.

Jūratė Švarcaitė.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertė Jūratė Švarcaitė neseniai grįžo iš Dubline vykusio Europos Sąjungos (ES) farmacijos grupės susitikimo, kuriame buvo aptariami farmacinės rūpybos klausimai. „Jeigu kalbame apie farmacinę rūpybą ir vaistininko atsakomybę, tai turime aptarti jo teises. Vaistininkas turi turėti tam tikras teises, tarkime, matyti dalį paciento ligos istorijos, kokius vaistus jam yra išrašę gydytojai per pastaruosius 6 mėnesius, ką ir dėl kokių indikacijų jis vartoja, tuomet jau galima kalbėti ir apie atsakomybę, - įsitikinusi ekspertė. – Vaistininkai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, ir jie, remdamiesi tais paciento ligos kortelės duomenimis, gali daryti tam tikras išvadas: ar visi vaistai dera, ar naujai paskirtieji nedubliuoja seniau vartojamų, gali kalbėti apie tų vaistų vartojimo racionalizavimą ir t. t. Šalyse, kuriose jau seniai teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos, dėl tų dalykų nekyla klausimų. Vaistininkai tikrai nesiveržia pakeisti šeimos gydytojų, jų rekomendacijos dažniau susijusios su paciento gyvenimo būdo, įpročių korekcija, vartoti arba nevartoti gydytojo paskirtus vaistus pasirinkimu. Ir dabar pasitaiko, kad vaistininkas skambina gydytojui ir dalijasi savo abejonėmis dėl paciento farmakoterapijos, jeigu atsiranda abejonių dėl vaistų dozių, sąveikos arba šalutinio poveikio, apie kurį sužino iš paciento. Taigi, manau, jog ir dabar vaistininkai bendradarbiauja su gydytojais savo pacientų sveikatos labui.“

Lygiagrečios naujovės

Neseniai buvo pristatyta Lietuvos elektroninė sveikatos sistema, kurią pasitelkus vaistininkams bus prieinamas ne tik e. receptas, bet ir paciento ligos kortelės duomenys. Ekspertė džiaugiasi, kad ši sistema mūsų šalyje kuriama tariantis su vaistininkais. Suprantama, jog tuomet, kai vaistininkas matys daugiau duomenų apie pacientą, ne tik e. receptą, jis galės suteikti ir kokybiškesnę paslaugą. Sistema e. sveikata artimiausiais metais turėtų pasiekti net ir atokiausių šalies kampelių pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, taigi, ir farmacinės rūpybos paslaugos nuo jų neatsiliks. J. Švarcaitė įsitikinusi, kad farmacinė rūpyba turėtų eiti kartu su sistemos e. sveikata sistemos įgyvendinimu. „Vaistinių tinklas Lietuvoje yra netgi platesnis nei pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Lietuva niekuo nesiskiria nuo ES, kur pagal statistiką 95 proc. gyventojų artimiausią vaistinę gali pasiekti per 20 minučių. Integruojant vaistines į sveikatos priežiūros sistemą, galime priartinti sveikatos priežiūros paslaugas prie žmogaus, – sako ekspertė. - Labai džiaugiuosi, kad Lietuva, sekdama kitų Europos šalių pavyzdžiu, drąsiai priima vaistininkus į sveikatos priežiūros specialistų būrį ir ims tinkamai naudoti jų žinias bei patirtį. Paradoksas, tačiau šio atskyrimo priežastis – elementarus nesusikalbėjimas, kuris, kad ir kaip keista, atsispindi teisės aktuose. Matyt, kai buvo kuriamas Sveikatos sistemos įstatymas, neapsižiūrėta, ir vaistininkai buvo įvardyti kaip sveikatos specialistai, o gydytojai, slaugytojai - sveikatos priežiūros specialistai. O juk ir vieni, ir kiti, studijuoja tuose pačiuose universitetuose, panašius dalykus. Vaistininkai Lietuvoje – tai aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių kompetencija panaudojama tik minimaliai. Būtų logiška, kad Lietuva, sekdama atitinkama ES direktyva, vaistininkus priskirtų prie sveikatos priežiūros specialistų ir panaikintų ribojimą, kurio šie profesionalai nenusipelno.“

Kaip elgiasi kitos šalys

Kokias farmacinės rūpybos paslaugas pacientams teikia senųjų Europos šalių vaistininkai? Tarp lyderių J. Švarcaitė mini Jungtinę Karalystę, kurioje farmacinė rūpyba įgyvendinama jau ne vieną dešimtmetį. Viena ten teikiamų paslaugų – vaistininko konsultacija pacientui, kuriam pirmą kartą skirti vaistai nuo lėtinės ligos. Vaistininkas suteikia žmogui išsamią konsultaciją: kodėl vaistas paskirtas, kaip jis veikia, koks galimas šalutinis poveikis, ir išsiaiškina paciento nusiteikimą gydytis. Mat dalis pacientų turi vilčių, kad galėtų dar kurį laiką apsieiti be vaistų, abejoja gydytojo nuomone. Po dviejų savaičių žmogus pakviečiamas apsilankyti vaistinėje ir aptariama, kaip jis jaučiasi tuos vaistus vartodamas: ar esama kokio nors šalutinio poveikio, nepatogumų, ar vaistai tinkami, ar savijauta gerėja. Ši paslauga apmokama iš PSDF lėšų. Jungtinės Karalystės, Švedijos, Portugalijos ir kitų šalių vaistininkai kas pusmetį peržiūri pacientų, kurie vartoja keletą vaistų, vaistų krepšelį ir pateikia išvadą ne tik pacientui, bet ir jo gydytojui. Po tokios peržiūros paprastai atsisakoma 1-3 vaistų. Puikus žingsnis racionalaus vaistų vartojimo link. Jungtinės Karalystės vaistinėse skiepijama, siūlomos metimo rūkyti programos ir primenama apie įvairias prevencijos programas. Farmacinės rūpybos paslaugos diegiamos ir Danijoje. „Dubline vykusiame susitikime Airijos sveikatos ministras pasidalijo mintimis apie skiepijimo vaistinėse praktiką, - sako J. Švarcaitė. – Net 41 tūkst. airių per praėjusį gripo sezoną buvo paskiepyti vaistinėse. Nepasitaikė jokių nepageidaujamų reakcijų, ir ministras dėkojo vaistininkams už jų indėlį į gripo profilaktiką. Europos sveikatos reikalų komisaras Vytenis Andriukaitis taip pat pritarė vaistininkų dalyvavimui sveikatos priežiūros veikloje. Lietuvos sveikatos problemos nėra išskirtinės: kitose ES šalyse taip pat susiduriama su gyventojų senėjimu, lėšų sveikatos apsaugai ir specialistų trūkumu bei šių dienų iššūkiu – pačių gyventojų noru aktyviai dalyvauti savo sveikatos priežiūroje. Nors mūsų šalis ne pirmoji farmacinės rūpybos srityje, tačiau ir ne atsiliekančioji. Apie glaudesnį vaistininkų ir gydytojų bendradarbiavimą kalba ir kitos šalys, tarp jų – pirmuosius farmacinės rūpybos žingsnius žengianti Italija. Vadinasi, galime pasinaudoti kitų valstybių patirtimi, galime pasimokyti iš jų klaidų ir patys jų nedaryti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"