TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

G.Černiauskas: "Nesame tokie beviltiški"

2008 09 02 0:00
Ministras G.Černiauskas optimiškai vertina Lietuvos sveikatos sistemos perspektyvas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Sveikatos apsaugos ministru tapus ekonomistui Gediminui Černiauskui tikėtasi, kad bus labiau atsižvelgta ne tik į medikų, bet ir į platesnius visuomenės interesus. Kalbėdamasis su LŽ ministras sakė nemanąs, kad keletas jam skirtų mėnesių šiose pareigose yra per trumpas laikas svarbiems žingsniams.

- Kokius spręstinus klausimus laikote svarbiausiais?

- Itin aktuali Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija, aiškiau apibrėžianti, kas gali būti viešųjų įstaigų dalininku. Tuo siekiama užtikrinti, kad nevyktų šių įstaigų "prichvatizacija", kaip neseniai nutiko su Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialu, kurį bandyta perduoti privačiam verslui be konkursų, nepaisant kitų privatizaciją apibrėžiančių įstatymų nuostatų. Kita vertus, šis pavyzdys rodo, kad privatininkai pradėjo domėtis sveikatos apsauga. Tai ženklas, jog ji yra turtingesnė nei prieš keletą metų - atsirado investicijų, tam tikri pinigų srautai, kurie masina verslą.

Kiti man labai rūpintys darbai - biudžeto formavimas, siekis užtikrinti ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. Jei nesugebėsime jomis pasinaudoti, sveikatos apsaugai kitąmet atiteks mažiau pinigų.

Duobių nebus?

- Šie ir praėję metai finansiškai buvo palankūs sveikatos sričiai, ji tapo vienu prioritetų. Kokią matote perspektyvą vis garsėjant kalboms apie esą artėjančią krizę?

- Reikia siekti, kad požiūris į sveikatą kaip į prioritetinę sritį išliktų. Dešimtmečio pradžioje, kai buvo didelė finansavimo duobė, sveikatingumo rodikliai nekilo. Valstybės taupymas sveikatos sąskaita parodė, kad tai nepraeina be pasekmių.

Kuo pozityvus buvo mano pirmtakų darbas pastaruosius kelerius metus, nepaisant to, kad žiniasklaida iškeldavo skandaliukų? Tuo, kad pastariesiems trims ministrams sekėsi subalansuoti pajamas ir išlaidas. Mano galva, tai yra valstybinio požiūrio pavyzdys. Nors keitėsi žmonės, buvo laikomasi nuostatos, kad negalima iššluoti viso aruodo, nepalikti jokių rezervų. Aš taip pat to sieksiu, - kad neatsidurtumėme 2000-ųjų situacijoje, kai valstybės skolos buvo tokios didelės, kad vaistinės atsisakydavo tiekti kompensuojamuosius vaistus. Šiandien to nėra ir, manau, kad bent artimiausiais metais nebus. Tikiu, kad pavyks užtikrinti rimtį. Manau, jog iki 2013 metų sutvarkysime daugelį ligoninių ar bent akušerijos skyrius, kad visoje Lietuvoje šios paslaugos būtų saugios ir kokybiškos. Per artimiausius penkerius metus investicijoms į sveikatos apsaugą numatoma skirti apie milijardą litų - su tokiais pinigais galima daug nuveikti.

- Žadate siekti didesnio visuomenės dalyvavimo valdant sveikatos finansus. Kaip tai įgyvendinti?

- Kad būtų labiau paisoma žmonių interesų, norisi dalies įstatymų tvirtinimą kilstelėti į Vyriausybės lygmenį. Taip pat norėtume pertvarkyti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos darbą. Šiandien šioje institucijoje daugiausia medikų ir valdžios atstovų. Norime, kad jų atstovavimas sumažėtų. Juk jei esi gydymo įstaigos direktorius, tikėtina, kad tavo sprendimai bus susieti su tavo, o ne platesniais interesais. Lietuvoje turime neblogą "Sodros" patirtį: čia lygiomis teisėmis atstovaujamos visuomeninės organizacijos, darbdaviai ir valdžios institucijos. Panašiai būtų galima harmonizuoti sveikatos sistemos valdymą, į jį įtraukiant daugiau pacientų organizacijų, profesinių sąjungų atstovų.

Medikų daugiau, eilių - irgi

- Ar matote realių galimybių sumažinti metų metais nenykstančias eiles pas gydytojus?

- Per 18 metų nesugebėjome išspręsti šios problemos, ir tai yra skaudu. Nors Lietuva išlieka viena daugiausiai gydytojų turinčių šalių, bet ir eilių turime daugiau. Bet tai nereiškia, kad nieko negalima padaryti artimiausiais mėnesiais ar metais. Kalbant apie eiles registratūroje, nieko ypatingo nereikia. Pirmiausia - pertvarkyti darbą: iš ryto, kai daugiau žmonių, dalį slaugytojų nukreipti į registratūrą, o bangai atslūgus, grąžinti jas į kabinetus. Reikėtų plačiau diegti ir taupančią laiką registraciją. Kitas klausimas - specialistų trūkumas. Situacija čia įvairi: pavyzdžiui, Tauragėje eilių nėra, Vilniuje - kitokia padėtis. Kai kada tai lemia vadybos, kai kada - informacijos problemos. Gal praverstų registratūroje kabinti informaciją, kokios eilės yra kokioje poliklinikoje, - juk žmogus turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą. Žinoma, jei pacientas tiki, kad jam gali padėti tik tas vienintelis, labai populiarus specialistas, jis turės palaukti - gydytojas negali dirbti ištisą parą. Per keletą mėnesių parengti naujų specialistų nesugebėsime. Bet tikrai galima skirti šiek tiek daugiau pinigų toms disciplinoms, prie kurių specialistų susidaro eilės. Taip pasiektume, kad specialistas dirbtų daugiau valandų. Taip pat manome, kad reikėtų atsisakyti tam tikrų ribojimų, tarkim, kad vaistus gali išrašyti tik siauras specialistų ratas, o kad pas juos patektum, pirmiausia reikia eiti pas šeimos gydytoją. Taip nutiko tikintis, kad bus mažiau išrašoma receptų, gal bus sutaupyta lėšų. Bet toks taupymas kai kada daro daugiau žalos nei naudos. Todėl siūlome išplėsti šeimos gydytojo teisę išrašyti vaistus, galbūt atsisakyti kai kurių netikslingų tyrimų. Diskutuojame ir dėl kai kurių medicininių normų. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad gydytojai 24 valandas budėtų ligoninėje. Mūsų žiniomis, taip nedaroma daugelyje Skandinavijos valstybių, kurios ir turtingesnės nei mes, ir jų žmonės ilgiau gyvena, ir medicina suteikia saugesnes paslaugas. Atrodo, kad išsikėlę tokias labai aukštas normas neefektyviai panaudojame turimus gydytojus: jie budi naktį, nors darbo tuo metu beveik nėra. Ko gero, būtų efektyviau, jei daugiau pacientų jie priimtų dieną.

- Gydytojų tarsi pakanka, bet rajonuose - jų stygius. Ar nesugrįšite prie nepopuliarios, bet įstaigų vadovų pageidaujamos išeities - įpareigoti rezidentus atidirbti rajonuose?

- Dabar šiuo klausimu diskutuojama su universitetų atstovais, vertinamos galimybės. Manau, kad tai yra netgi ne prievolė, o normali galimybė baigiančiam studijas jaunuoliui pasidarbuoti ne tik aukščiausio lygio universitetinėse ligoninėse, bet ir rajonų centruose. Tai svarbu būsimam specialistui, nes bendro pobūdžio ligoninėse galima pamatyti įvairesnių pacientų ir įgyti patirties, kurios kitur negausi. Kartu tai būtų reikšminga pagalba nedidelių miestų ir miestelių gyventojams. Galima tikėtis, kad nemažą rezidentūros dalį praleidęs rajono ligoninėje žmogus įsitikins, kad tai yra normalus darbas su normaliais kolegomis, pranyks baimė palikti universitetinį miestą. Svarbiausia studentams turėtų būti apsisprendimas tapti gydytoju, įgyti reikiamų žinių. Gindami paciento teises, privalome reglamentuoti mokymo procesą. Juk jis vyksta tam, kad išmokslinti specialistus, kurie teiks paslaugas visiems Lietuvos gyventojams.

Kelti prestižą

- Grįžkime prie šeimos gydytojų reikalų. Vis dažniau kalbama apie jų kompetencijos didinimą, atsakomybę, skatinimą už kokybę. Tačiau ir taip didžiulius krūvius turintys gydytojai abejoja galimybe gerinti kokybę, jei apžiūrai teskiriama vos 10 minučių.

- Jei visą ištyrimą, kurį atlieka šeimos gydytojas, atliktų slaugytojos, ir tos pačios 10 minučių būtų prasmingesnės. Įdiegus elektroninės sveikatos priežiūros sistemą ir jos atrodys kitaip nei šiandien. Sprendimas pailginti apžiūrą nuo 10 iki 15 minučių nėra išeitis. Anksčiau šeimos gydytojo norma buvo 2 tūkst. pacientų, sumažinom ją iki pusantro tūkstančio, o pasakyti, kad kažkas labai pasikeitė, negalime. Manyti, kad greitai parengsime daugiau gydytojų - nerealu, todėl pirmiausia tenka tobulinti darbo organizavimą. Dar vienas, mano nuomone, būtinas dalykas - šeimos gydytojo prestižo stiprinimas. Pastaraisiais metais tam skirta mažokai dėmesio ir tai yra viena priežasčių, kodėl po studijų jie renkasi paprasto farmacininko, vaikštančio pas kolegas bei siūlančio vaistus, darbą. Algos - tik viena iš sudedamųjų prestižo didinimo dalių. Atsakomybės veiksnys gal net reikšmingesnis. Pagal realų laiką, praleistą su pacientu, šeimos gydytojas Lietuvoje dirba trumpiau nei, pavyzdžiui, Olandijoje. Kad ir vizitai į namus. Kartais pasigirsta medikų siūlymų - panaikinkim juos, ir visiems bus geriau. Bet pacientui tikrai nebus geriau. Logiška yra trumpinti laiką, skirtą vizitams į namus, didinti efektyvesnį darbą kabinete.

Sveikata rūpinamės per mažai

- Ligų, iškvietimų pas pacientus daug ir dėl menko supratimo apie sveikatos saugojimą, sveikos gyvensenos ugdymą. Čia situaciją linkę įvardyti kaip tragišką.

- Nemanau, kad taip visiškai nieko nevyksta. Pavyzdžiui, papildų vartojimas. Nors gydytojai kartais skeptiškai vertina jais pagrįstą gydymąsi, bet vartojimo didėjimas rodo, kad žmonės domisi savo sveikata. Arba paprasčiausios higienos dalykai, tokie kaip rankų plovimas po tualeto. Prieš 10 metų tai buvo daug mažiau įprasta nei šiandien, o juk tai irgi susiję su sveikata. Tad tikrai negaliu sakyti, kad mes, kaip tauta, esame tokie beviltiški, nors sveikata domimės gal ir per mažai. Tai byloja faktas, kad gyvenimo trukmė neilgėja.

- Prieš keletą metų kalbėta apie prioritetus psichikos sveikatai, tačiau šiandien to nebesigirdi. O juk ekonominiai sunkumai, matyt, dar labiau papildys depresija sergančių gretas.

- Gal mažai kalbama ir dėl to, kad pastaraisiais metais įvyko tam tikras pagerėjimas. Iš struktūrinių fondų remiamos kelios gana rimtos programos, skirtos psichinei sveikatai, kur numatytas ir krizių centrų kūrimas regionuose, platesnė psichologų, psichoterapeutų pagalba. Daug savižudybių yra susiję su alkoholio vartojimu, tad svarbu, kad Lietuvoje aiškiau, solidžiau pradėta kalbėti apie jo reklamos ribojimus. Be to, savižudybių statistika dabar geresnė nei buvo prieš 3-4 metus, nors vis dar išlieka viena prasčiausių Vakaruose.

Aš linkęs manyti, kad mūsų žmonės tapo šiek tiek atsparesni ekonominiams sukrėtimams: galime keisti gyvenamąją vietą Lietuvoje, ieškoti darbo užsienyje - tai mažina riziką, kad pulsime į neviltį. Nors, matyt, kaip buvome pesimistų šalis, taip ir liksime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"