TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gaivaus oro gūsiai išgelbės nuo ligų

2014 10 18 6:00
Tinkama ventiliacija padės išvengti prasto oro, žalingų pelėsių ir kitų sveikatos kenkėjų. ventiliacija.jpg www.hrv.co.nz nuotrauka

Sveikata labai priklauso ir nuo patalpų oro kokybės. Ja itin svarbu pasirūpinti atvėsus orams, kai gerokai daugiau laiko praleidžiame viduje, o ne lauke. Tinkamas patalpų vėdinimas yra būtinas, siekiant išvengti įvairių negalavimų, infekcinių ir net pavojingų lėtinių ligų.

Remiantis tyrimais, net penktadalis medžiagų, rastų patalpų ore, yra kenksmingos sveikatai. O juk patalpose praleidžiame net iki 80-90 proc. viso savo laiko. Jeigu patalpos yra itin užsandarintos ir neišvėdintos, jose veisiasi dulkės ir alergenai, klesti mikroorganizmai bei grybeliai, iš dujinių viryklių bei židinių sklinda degimo produktai, aplinką nuodija tabako dūmai. Be to, iš baldų, kompiuterių, cheminių valymo priemonių į orą patenka žalingų organinių junginių, sveikatai kenkia ir radonas, besikaupiantis iš statybinių medžiagų. Medicinos ekspertai šią medžiagą įvardijo kaip vieną galimų vėžio sukėlėjų.

Ligų kalvė

Patalpų oro teršalų sukelti negalavimai priskiriami vadinamajam nesveiko pastato sindromui. Dėl šio sindromo atsiranda įvairių simptomų: sudirgsta, išsausėja, ašaroja akys, sudirgsta, užsikemša nosis, atsiranda dažna sloga. Pasireiškia burnos arba gerklės skausmas, odos sausumas, niežulys ar dirginimas, kartais – bėrimas. Ne tokie būdingi sutrikimai: galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir prasta koncentracija. Jei žmogus kurį laiką nesilanko įprastose patalpose ir minėtieji simptomai pranyksta, o negalavimai atsinaujina vėl į jas grįžus, vadinasi, tai sietina su patalpų oro tarša.

Žinoma, išvardytieji simptomai gali būti sukelti ir peršalimo, gripo bei kitų infekcinių ligų. Kita vertus, būtent prasta patalpų oro kokybė sudaro palankias sąlygas infekcinių ligų sukėlėjams plisti. Medikai kaip tik ir teigia, jog šaltuoju sezonu padidėjantis sergamumas peršalimo ligomis bei gripu labai susijęs su tuo, kad kur kas daugiau laiko praleidžiama uždarose, prastai vėdinamose patalpose.

Tiesa, patalpų oro kokybė žmones veikia nevienodai. Oro taršai ypač jautrūs kūdikiai bei maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, o taip pat sergantieji astma arba alergija, kvėpavimo, širdies, kraujotakos ir kitomis ligomis. Mokslininkų nuomone, vis didėjantis sergamumas alergijomis bei astma taip pat yra susijęs su patalpų užterštumu. Tyrimai rodo, kad patalpų oras būna užterštas net iki 10 kartų daugiau nei lauko.

Kas rodo prastą situaciją

Dažniausia nesveiko pastato sindromo priežastis yra nepakankamas ar neefektyvus patalpų vėdinimas.

Beje, ši problema būdinga ne tik gamykloms ar biurams, bet ir renovuotiems bei naujiems gyvenamiesiems namams. Nepakankamą vėdinimą parodo tamsios juodos dėmės langų ir balkono durų angokraščiuose, pelėsiai pakampėse palubėje ir prie grindų, patalpose jaučiami nemalonūs, rūgštūs kvapai, rasojantis langų stiklas, deformuotos, sunkiai užsidarančios vidaus durys, trūkinėjantis baldų lakas, ilgai nedžiūstantys skalbiniai, vonios apdailos plytelių siūlėse matomos tamsios dėmės.

Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dioksido, susidarančio žmonėms kvėpuojant, prakaituojant, koncentracija. Jei anglies dioksido koncentracija ore yra didesnė nei 0,1 proc., vadinasi, patalpose yra ir kitų žmogaus organizmo metabolinių produktų, mikroorganizmų, virusų.

Tinkamo vėdinimo menas

Visuomenės sveikatos specialistai vardija pagrindinius patalpų oro kokybės užtikrinimo principus, kurie itin aktualūs šaltuoju metų sezonu. Taigi, ne tik rudenį, bet ir žiemą gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną, patartina rytais ar prieš pat miegą. Virtuvę geriausia vėdinti kartą per valandą. Svarbiausia yra patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai: plačiai atvėrus langus ir taip juos palikus nuo penkių iki dešimties minučių (žiemą pakanka ir penkių minučių vėdinimo). Tai daug efektyvesnis būdas nei ilgas vėdinimas pro vos pravertus langus, – taip tik prarandama šiluma, atšaldoma patalpa. Geriausiai kambariai išvėdinami sudarius skersvėjį, bet tuo metu patalpose neturėtų būti žmonių. Ir dar viena taisyklė: ypač kokybiškai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę bei rūsį.

Dirbtinis vėdinimas

Kaip jau minėta, grynas oras, patenkantis į patalpas, neretai būna šaltas, tad iš naujo jį sušildyti nemažai kainuoja. Todėl gera išeitis – dirbtinis vėdinimas, kai oras tiekiamas arba pašalinamas ventiliatoriais. Šio būdo efektyvumas priklauso nuo ventiliatorių galingumo ir išdėstymo.

Dirbtinis vėdinimas gali būti tiekiamasis (oras tiekiamas) ir ištraukiamasis (oras ištraukiamas). Pagal įrengimo vietą – vietinis ir bendrasis. Namuose, butuose dažniausiai įrengiamas vietinis ištraukiamasis vėdinimas. Iš virtuvių, sanitarinių mazgų, vonių, skalbyklų pašalinus užterštą orą, gryno priplūsta iš gretimų kambarių, pro plyšius ir langus.

Vis labiau populiarėja ir taupančios energiją rekuperacinės vėdinimo sistemos, kai iš patalpų šalinamas oras šilumokaičiu pašildo iš lauko tiekiamą orą. Taip sutaupoma apie 70-80 proc. šilumos. Nors rekuperacinė vėdinimo sistema dažniausiai yra brangesnė nei įprastinė oro tiekimo ir ištraukimo sistema, ją įsirengia vis daugiau individualių namų gyventojų. Šį sprendimą lemia aplinkybė, kad minėtoji sistema greit atsiperka. Mat vėdinimo įrenginyje esantis šilumokaitis atgauna dalį šilumos sunaudodamas labai nedaug elektros energijos, todėl oro tiekimo sistemai reikia mažesnio galingumo kaitrolaidžio (oro šildytuvo). Toks kaitrolaidis sunaudoja mažiau elektros energijos. Taip sumažinamos išlaidos elektros energijai, o tai aktualu kiekvienam vartotojui. Beje, namuose ar biure įsirengiant rekuperacinę sistemą, būtina išvedžioti ortakius, o tai reiškia, kad lubas reikia nuleisti 10-15 centimetrų.

Mini rekuperatoriai

Galima pasirinkti ir kompaktišką mini rekuperatorių, skirtą vienai patalpai ir montuojamą ant patalpos, kurią norima vėdinti, sienos, lauke lieka tik oro tiekimo ir išmetimo angos. Grynas oras, patenkantis į patalpas pro oro tiekimo angą, yra apšildomas išeinančio oro, todėl sutaupoma net iki 80 proc. energijos. Sieninis mini rekuperatorius atlieka tas pačias funkcijas kaip ir ortakinis rekuperatorius, tačiau jo įrengimas yra kur kas pigesnis bei paprastesnis. Ši mini sistema skirta naudoti nuosavuose namuose, butuose, biuruose, konferencijų salėse ar kitur, kur stinga ventiliacijos. Mini rekuperatorius ne tik efektyviai ventiliuoja, bet ir gerai slopina aplinkos triukšmą, o ir pats veikia tyliai. Jis turi patentuotą šilumokaitį, veiksmingai apdoroja tiek šiltą, tiek šaltą orą, jam nereikia brangios ortakių sistemos, įrenginys paprastai montuojamas ant sienos. Nors mini rekuperacinė sistema yra nedidelė, tačiau veikia labai našiai: cirkuliuojamo oro srautas yra 60-105 m3/ val., o jos naudingumo koeficientas – iki 80 procentų. Pasitelkus šią sistemą taupoma energija, o į patalpas visada patenka švarus oras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"