TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gamtos dovanos jėgoms atgauti

2015 04 25 6:00
Virgilijus Skirkevičius. LŽ archyvo nuotrauka

Šįkart šilumos laukėme ilgiau nei įprastai, tad ir stingulio bei nuovargio daugiau prisikaupė. Todėl verta įsiklausyti į vaistininko ir žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus patarimus, jie padės lengviau atgauti prarastas jėgas.

Pasak V. Skirkevičiaus, norėdami sustiprėti turėtume valgyti augalų, sukaupusių daug šviesos. Gausiausiai jos šiuo metu turi pumpurai.

Pumpurų galia

Pavyzdžiui, juodųjų serbentų pumpurai itin vertingi tuo, kad turi panašių medžiagų į žmogaus antinksčių išskiriamus hormonus. Tad šių pumpurų arbata padės tiems, kurie po šaltojo sezono tapo itin jautrūs, dažnai nervinasi, yra verksmingi. Beje, ir vitamino C juodųjų serbentų pumpuruose yra daugiau nei uogose.

Labai naudinga ir liepų pumpurų arbata. Šie pumpurai turi imunitetą stiprinančių savybių, bet tam juos reikia vartoti ilgesnį laiką. Be to, liepų pumpurai pasižymi vertingomis raminamosiomis savybėmis, puikiai tinka nuotaiką gerinančiai arbatai.

V. Skirkevičius taip pat rekomendavo lygiomis dalimis sumaišyti serbentų bei liepų pumpurus ir šaukštą šio mišinio užplikius verdančiu vandeniu pasigaminti dar vienos ypatingos arbatos.

Anot vaistininko, imunitetui stiprinti geriausiai tinka beržų ir tuopų pumpurų mišinys. Paimtus lygiomis dalimis juos reikia užpilti spiritu, palaikyti tamsioje vietoje 7-8 dienas ir vartoti po 30 lašų per dieną, užgeriant šiltu vandeniu. Tačiau inkstų problemų turintiems žmonėms šis receptas netinka.

Naudinga pavartoti ir eglių bei pušų pumpurų. V. Skirkevičius vėl perspėjo, kad turintiesiems problemų dėl inkstų ar šlapimo pūslės juos derėtų vartoti atsargiau, nes minėti pumpurai turi dervų.

Gerti daugiau vandens

Pavasariop vertėtų imtis ir organizmo valymo. Tam, kad per žiemą sukauptos gleivės bei kiti teršalai nepradėtų virsti akmenimis, cistomis ir pan., reikia skatinti jų išsiskyrimą.

Anot V. Skirkevičiaus, organizmą padeda valyti ir pumpurai, ir gausiau geriamas vanduo. Daugiau vandens reikia gerti ir dėl to, kad peržengus 42 metų amžiaus ribą silpnėja inkstų aktyvumas, žmogus "sausėja", mažėja jo išskiriamo šlapimo kiekis, blogiau išsivalo toksinai, pradeda šokinėti kraujospūdis.

"Pradėjusi tekėti beržų sula – tinkamas ženklas pradėti valyti organizmą. Pavasarinį upelių ir sulos tekėjimą galime sieti ir su kraujo, limfos tekėjimo žmogaus viduje skatinimu", – sakė V.Skirkevičius.

Patarimai dėl mitybos

Pavasarį reikia prisiminti ir pasninkavimą. Tai irgi padeda sumažinti gleivių sankaupas. Anot V.Skirkevičiaus, Katalikų bažnyčios nurodyti pasninkai yra protingai išdėstyti, tad reikėtų jų laikytis.

Pavasario pradžioje nereikėtų užmiršti šakniavaisių, tokių kaip pastarnokai, salierai, petražolės, morkos, bet patartina atsargiau vartoti bulves, kurios ruošiasi sudygti. Į tai ypač turi atkreipti dėmesį lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.

Šakniavaisiai veikia kaip organizmo šluota, gerina tulžies išsiskyrimą. Šias daržoves geriausia valgyti tarkuotas, nes celiuliozė, kurios nepasisavina organizmas, sutraukia kenksmingas medžiagas ir per žarnyną išstumia jas iš organizmo. Be to, šios daržovės duoda peno žarnyno bakterijoms, o tai irgi svarbu.

Šakniavaisių sultys puikiai tinka ir kraujui gerinti. Tam reikia sumaišyti 1 dalį nevirtų raudonųjų burokėlių sulčių, 1 dalį morkų sulčių, ketvirtadalį juodųjų ridikų sulčių. Kasdien išgeriant po trečdalį stiklinės šio gėrimo labai pagerėja apatiško, pavargusio žmogaus savijauta.

Anot vaistininko, pavasarį svarbiu mitybos komponentu tampa žalioji augalų masė. Tačiau prie virto maisto įpratusiems žmonėms perėjimas prie žaliavalgystės gali išprovokuoti netikėtų kūno reakcijų. Todėl prie kitokio maisto reikia pratintis palengva.

Metas skleistis ir judėti

Tačiau žmogų stiprina ne tik maistas, bet ir gražūs vaizdai ar garsai, sugrįžusių paukščių balsai. Dėl šių dalykų taip pat gaminasi laimės hormonas serotoninas. Todėl pavasarį turime daugiau judėti, nesėdėti nuolat prie kompiuterio ir televizoriaus, kuris, anot V. Skirkevičiaus, pražūtingai veikia psichiką, išbalansuoja nervų sistemą.

"Pavasaris – metas, kai viskas keičiasi. Todėl ir mums dera keistis, skleistis, eiti, kalbėti. Bet kokią niūrią mintį galima įveikti ramiu pasivaikščiojimu. Užtenka paėjėti 30 minučių, neturint jokių užduočių, tikslų, leidžiant laisvai tekėti mintims. Nuo liūdesio gerai gelbsti ir darbas", – patarė V. Skirkevičius.

Anot jo, svarbiausia suvokti, kad po šaltų ir niūrių dienų, kad ir kiek jos truktų, vis tiek ateis pavasaris, o po nakties, nors ir kokia ji būtų tamsi, vis tiek ateis rytas.

Siekiant pasijusti geriau svarbu rasti savyje daugiau meilės, atlikti daugiau pozityvių darbų. Jeigu per dieną nepavyksta atlikti penkių gerų darbų, kitą dieną jų reikia sukaupti daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"