TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Geras miegas padeda įsiminti

2014 06 14 6:00
Pamiegojusios pelytės geriau įsimindavo atliktų užduočių informaciją. pelyte.jpg LŽ archyvo nuotrauka

Mokslininkai teigia, jog geras miegas padeda įtvirtinti mokantis gautas žinias. Naujausio tyrimo duomenys paskelbti žurnale "Science".

Paaiškėjo, jog miegas po mokymosi sukelia labai specifinių struktūrinių smegenų pokyčių. Konkrečiai – daugėja jungčių tarp neuronų, o tai padeda jiems keistis informacija.

JAV mokslininkai nustatė, kad struktūrinių pokyčių atsiranda tam tikroje smegenų žievės vietoje, kuri atsakinga už laisvųjų judesių atlikimą.

"Gauti duomenys rodo, kad miegas padeda neuronams formuoti specifinius junginius tarp dendritinių ląstelių, kurios turi įtakos ilgalaikės atminties atsiradimui, – pažymėjo tyrėjas dr. Wen-Biao Ganas – Taip pat nustatėme, kad įvairūs mokymosi būdai formuoja sinapses (naujas neuronų jungtis) skirtingose tų pačių neuronų šakose."

Tyrimo metu specialistai stebėjo laboratorinių pelių smegenis. Pelės buvo mokomos balansuoti ant strypo, besisukančio skirtingu greičiu. Visos tiriamosios turėjo švytintį proteiną galvos smegenyse, jis buvo matomas lazeriu skenuojančiu mikroskopu. Taikydami šį metodą, mokslininkai galėjo stebėti, kaip susidaro naujos ataugos individualiose dendritų dalyse.

Iš pradžių mokslininkai nustatė, kad po mokymų dendritinės gyvūnų ląstelės padidėjo. Vėliau gyvūnus padalijo į dvi grupes. Vienos pelės po valandos trukmės mokymų miegojo 7 valandas, o kiti graužikai tiek pat laiko būdravo.

Paaiškėjo, kad pelėms, kurios nemiegojo, susidarė mažiau dendritinių ląstelių ir mažiau sąsajų tarp neuronų, palyginti su kita tiriamųjų grupe.

Negana to, skirtingos užduotys turėjo įtakos ląstelėms augti ant skirtingų atšakų. Pavyzdžiui, kai pelės bėgo pirmyn besisukančiu strypu, augo vienos atšakos ląstelės, o kai tie patys graužikai lėkė strypu atgal, ląstelių rasdavosi jau kitose vietose.

"Pamiegojusios pelės iš tiesų geriau įsimindavo naują informaciją, – pridūrė dr. W.-B. Ganas. – Be to, užsiėmimai aktyvuodavo tam tikrą galvos smegenų ruožą, o kietai miegant įvykdavo šios srities reaktyvacija. Gali būti, kad ši reaktyvacija būtina tarpneuroninių sąsajų augimui."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"