TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Geriau sava daržovė ar svetur auginta?

2010 03 09 0:00
E.Gavelienė sako, kad tyrimai rodo, jog Lietuvoje mėsos vartojama per daug.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vitaminų pavasarį reikia kaip niekada. Gydytojos dietologės Editos Gavelienės teiravomės, kokius produktus patartina rinktis dabar, kai natūraliai užaugintų šviežių vaisių ir daržovių dar nėra, o siūlomi prekybos centrų, manoma, labai chemizuoti.

- Mitybos principai visada išlieka tie patys, - teigė E.Gavelienė, - tad reikia valgyti reguliariai, savaitės racione privalo būti penkių pagrindinių maisto grupių produktų. Šviežių daržovių turime, nereikia ieškoti kažko ypatingo. Štai morkas ir kopūstus galime valgyti visus metus. Tik tiek, kad laikant sandėlyje nuo sezono pradžios naudingųjų medžiagų šiek tiek sumažėja. Rekomenduočiau ir raugintus kopūstus ar agurkus, jie natūraliai turi įvairių vertingų medžiagų.

- Ar pakankamai jų yra dabar jau žiemą vasarą siūlomuose pomidoruose, agurkuose ir kitose daržovėse?

- Juose esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis praktiškai yra toks pat, kaip ir užaugintuose grunte. Tik auginant ne grunte, o po danga, šiose daržovėse gali rastis papildomų medžiagų arba neatsirasti tų vertingųjų junginių, kurie susidaro veikiant saulės šviesai. Pavyzdžiui, natūraliai grunte užaugintuose vaisiuose ir daržovėse yra daugiau naudingųjų bioflavonoidų.

Vietinį ar atvežtinį?

- Ar jūsų, dietologų, požiūriu teisinga teorija, kad sveikiausias mums yra tas maistas, kuriam naudojami produktai užaugo toje žemėje, kur gyvename?

- Sunku vertinti vienareikšmiškai. Pavyzdžiui, kuriai kategorijai priskirti tokias dar neseniai Lietuvoje pradėtas auginti daržoves kaip žiediniai ar briuseliniai kopūstai? Nors šiuo klausimu nėra atlikta konkrečių tyrimų, bet asmenims, turintiems polinkį į alergiją, rekomenduojama rinktis maistą, užaugintą jų gyvenamojoje zonoje.

- Pirmiausia Lietuvoje pasirodančios šviežios, natūraliai užaugusios daržovės - kad ir bulvės - paprastai atvežamos iš svetimų šiltesnio klimato kraštų. Gal verčiau rinktis tokias, nes jos užaugusios natūraliai? O gal užsienietiškos yra labiau užterštos, tad dera valgyti vietines, nors ir senstelėjusias?

- Dėl užsieninės produkcijos galime būti skeptiški, kiek tik patinka. Bet yra tarnybos, atsakingos už maisto, patenkančio į mūsų parduotuves, kokybę. Tad valgydami tokius produktus turime žinoti, kad jie yra tinkami, antraip niekas neleistų tokių įvežti. Nors aš stengiuosi jų vengti - galbūt todėl, kad palaikau vietos ūkininkus.

Pasninkas - į naudą

- Dabar - gavėnia ir laikydamiesi tradicijų turėtume nevalgyti tam tikrų produktų. Kaip šiuolaikinė dietologija vertina tokius papročius? Ar tai naudinga sveikatai?

- Tradiciškai susiformavę tam tikri maisto produktų pateikimo ypatumai turi teigiamų dalykų. Vienas jų - stebėjimas, ką valgai. Tai, kad kurį laiką ribojamas vienas ar kitas maistas, irgi gali būti naudinga. Vien tik mėsos atsisakymas jokio ypatingo poveikio mūsų sveikatai nedaro, jei valgome kito maisto, galinčio kompensuoti medžiagas, gaunamas su mėsa. Tarkime, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių. Be to, Lietuvoje mėsos vartojama per daug. Tyrimai rodo, kad baltymų apskritai suvartojame daugiau, nei mums reikėtų, o pagrindinis jų teikėjas ir yra mėsa. Šiuolaikinė dietologija teigia, kad mėsą pakanka valgyti porą kartų ar tris kartus per savaitę.

- Ar pasninkavimas, tam tikrų produktų atsisakymas, neprieštarauja pagrindiniam dietologų teiginiui, kad reikia valgyti įvairų maistą?

- Jei valgysime tik kruopas, bus blogai. Bet jei pridėsime daržovių, pieno produktų, kiaušinių, viskas gerai. Nuo tada, kai buvo išsiaiškinta, kokių medžiagų reikia žmogui, sveikos mitybos teorijose vyrauja viena tiesa: reikia užtikrinti maisto įvairovę. Keičiantis gyvensenai, greitėjant tempui mažiau gaminama namuose, valgoma kavinėse, dažnai griebiamės pusfabrikačių, o tai neigiamai veikia sveikatą. Anksčiau Lietuvos moterys žinojo krūvas įvairių receptų, nuolat maitindavo šeimos narius namuose. Tai rekomenduotina ir šiais laikais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"