TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Greičiau sugrąžina į aktyvų gyvenimą

2007 10 16 0:00
Gydytojas P.Žeromskas pasakojo, kad ir Lietuvoje, ir visoje Europoje svarstomi tie patys klausimai, kaip plačiai galime taikyti pažangias technologijas.

Moderniojoje koloproktologijoje naudojami gydymo metodai leidžia ne tik pasveikti, bet ir pasveikti greitai, patirti mažiau skausmo ir nepatogumų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro chirurgas medicinos mokslų daktaras Paulius Žeromskas prieš porą savaičių grįžo iš Maltoje vykusios II Europos koloproktologų konferencijos. Gydytojas įsitikino, kad naujovės visur sunkiai skinasi kelią: vyresnė karta kalba apie naujovių trūkumus, jaunesnioji - įrodinėja pranašumus. Vis dėlto Lietuvą jos pasiekia šiek tiek vėliau, nes yra labai brangios. Pavyzdžiui, mūsų šalyje lig šiol nėra Vakarų Europoje vidurių užkietėjimui gydyti taikomo elektrostimuliacijos metodo. Vienam žmogui toks gydymas kainuoja net keliolika tūkstančių eurų. "Nors modernūs metodai ir brangūs, juos pritaikius galų gale sutaupoma, nes mažiau lėšų tenka skirti reabilitacijai, slaugai, nedarbingumui apmokėti, žmogus anksčiau išeina į darbą", - teigė P.Žeromskas.

Kita vertus, Lietuva yra nedidelė šalis, tad pas mus atliekama mažiau naujoviškų operacijų nei didelėse valstybėse. "Tačiau ir pas mus, ir visoje Europoje svarstomi tie patys klausimai: kaip plačiai galime naudoti pažangias technologijas", - sakė gydytojas.

Atsižvelgiant į šiandienos poreikius

Koloproktologija - chirurgijos mokslo šaka, tirianti storosios žarnos ligų - vėžio, išangės įplėšų, hemorojaus, taip pat ir Lietuvoje sparčiai plintančių opinio kolito, Krono ligos - gydymą. Gyvenimui intensyvėjant, tenka branginti kiekvieną minutę, tad poreikis greitai pasveikti vis didėja. Tai padeda įgyvendinti tausojančios medicinos technologijos - minimaliai invazyvi, laporoskopinė chirurgija. Būtent į šių metodų plėtrą ir orientuojasi modernioji koloproktologija.

"Iš Vilniaus į Kauną galima nueiti pėsčiomis, nudardėti arkliu kinkytu vežimu ar nuvažiuoti mašina. Panašus klausimas - kurį būdą pasirinkti, kad tikslas būtų pasiektas kaip galima greičiau - kyla ir chirurgijoje", - lygino P.Žeromskas.

Pritaikius naują įrangą, po operacijos ligoninėje tenka praleisti daug mažiau laiko nei anksčiau. Neretai čia užtrunkama vos keletą parų, o kitados tai tęsdavosi savaites. Po nedidelių chirurginių intervencijų lieka mažesni randai, jie sparčiau gyja, nebe taip aštriai juntami skausmai, mažiau komplikacijų.

Greičiau į aktyvų gyvenimą

Senoji ir naujoji chirurgų kartos tebediskutuoja dėl laporoskopinės chirurgijos naudos. Šių operacijų ypatumas - nedideli pjūviai, pro kuriuos maži, ilgi instrumentai įvedami į pilvo ertmę ir čia atliekamos būtinos manipuliacijos.

"Operuojant įprastu būdu tenka naudoti daug skausmą malšinančių priemonių, o ir sveikstant dar ilgokai gyvenimą varžo skausmai. Per laporoskopinę operaciją žarnynas traumuojamas daug mažiau, tad greičiau atsistato jo veikla. Be to, patiriama mažiau komplikacijų, jos lengvesnės, žmogus gali vaikščioti jau tą pačią dieną, o netrukus - sugrįžti namo ir į darbą", - pasakojo P.Žeromskas.

Pasak chirurgo, iš pradžių manyta, kad laporoskopiniu būdu bus atliekamos tik mažos operacijos. Tačiau tobulėjant instrumentams, optinei įrangai, šiandien jas įmanoma atlikti praktiškai bet kokios apimties. Tiesa, laporoskopiniu būdu gydomos tik neįsisenėjusios ligos, jis kol kas netaikomas vėlyvųjų stadijų vėžiui operuoti.

Vėžys tiesiog ištraukiamas

Koloproktologai šiandien naudoja ir kitą, maždaug prieš dešimt metų pasaulyje atsiradusią techniką, taikomą gerybiniam bei piktybiniam vėžiui gydyti - vadinamąją transanalinę endoskopinę mikrochirurgiją (TEM).

Žmogaus dubenyje esantys du apatiniai tiesiosios žarnos trečdaliai chirurgams yra labai sunkiai pasiekiami. Taikant TEM, šioje vietoje atsiradęs tiesiosios žarnos polipas ar neišplitęs vėžys išoperuojamas be pjūvių. Specialia optine sistema bei mikroskopiniais instrumentais manipuliuojama pačiame žarnos spindyje - taip tiesiog ištraukiamas vėžinis darinys. Šioms operacijoms būtiną įrangą kol kas turi tik Santariškių klinikos. Čia jau atlikta daugiau kaip 115 tokių operacijų, ir tai yra bene didžiausias jų skaičius net vertinant pasaulio mastu.

Valgyti - iškart po operacijos?

P.Žeromskas pasakojo ir apie dar vieną naujovę - vadinamąją fast track metodiką. Ja stengiamasi pasiekti, kad pooperaciniu laikotarpiu pacientas nenustotų valgyti, judėti. Paprastai manoma, kad po operacijos tam tikrą laiką žmogui būtina ramybė, nes pilve turi viskas sugyti. Tačiau pastebėta, kad nenutraukus mitybos ne tik nieko nenutinka, bet pacientai sveiksta daug sparčiau, būna mažiau komplikacijų. Žinoma, nekalbama apie tai, kad žmogus iš karto kirstų sumuštinius bei kotletus ar pradėtų sportuoti. "Po operacijos jam skiriami specialūs, daug angliavandenių bei baltymų turintys tirpalai, pacientas iš karto statomas ant kojų", - sakė P.Žeromskas.

Dienos chirurgijos valdos

Nemažai pokyčių yra ir "mažųjų" proktologinių operacijų, atliekamų esant hemorojui, išangės įplėšoms bei kolitams, srityje. Šiandien po daugelio jų praktiškai jau kitą dieną galima palikti ligoninę. Dienos chirurgijos skyrius, kur atliekamos šios operacijos, Santariškių klinikose veikia jau ketvirtus metus.

"Tokia galimybė atsirado pirmiausia todėl, kad buvo pritaikyta skausmo prevencijos metodika. Skausmą malšina ne narkotikai, o vaistai nuo uždegimo, kuriuos žmogus pradeda gerti gerokai iki operacijos, tad jos metu pacientui beveik neskauda", - aiškino chirurgas.

Plėtoti dienos chirurgiją leidžia ir naujų metodų taikymas. Vienas jų - vadinamoji staplerinė hemoroidektomija. Jos pranašumas - hemorojaus operacija atliekama storojoje žarnoje, tad yra ne tokia skausminga, žmogus jau kitą dieną gali išeiti iš ligoninės, patiria mažiau nepatogumų. Ši operacija kol kas dar nėra kompensuojama valstybės, atliekama žmogui pageidaujant.

Be to, hemorojui gydyti taikomos ir kitos ambulatorinės minimaliai invazinės operacijos, t. y. hemorojinių mazgų sklerozavimas juos sunaikinant specialiais vaistais, taip pat jų užveržimas guminiais žiedais. Tačiau minėta gydymo technika taikoma tik neįsisenėjusiam hemorojui gydyti.

Rengiama prevencijos programa

"Uždelstų ligų atvejų išties yra nemažai", - patvirtino P.Žeromskas. Jo teigimu, ankstyvos diagnostikos problema koloproktologijoje yra labai aktuali. Sergamumas storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu Lietuvoje kelia nerimą: kasmet Lietuvoje nustatoma apie 300-400 naujų šio vėžio atvejų. Medikai negali tiksliai nusakyti šio plitimo priežasčių, bet manoma, kad prie to prisideda ir visuomenės senėjimas.

P.Žeromskas minėjo, kad specialistai jau rengia storosios žarnos vėžio ankstyvai diagnostikai Lietuvoje skirtą programą, kuri būtų analogiška jau veikiančiai prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"