TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gresia pralaimėti kovą su mikrobais

2009 11 17 0:00
Atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja I.Demšienė pasakoja, kad pacientus čia tenka gydyti net iki dviejų metų.

Dėl lengvabūdiško antibiotikų vartojimo iki 80 proc. kai kurių infekcinių ligų sukėlėjų tampa atsparūs bet kokiems šios rūšies vaistams. Šitaip mes pasmerkiami mirti.

Einu lankyti ligonių, besigydančių Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės atsparios tuberkuliozės skyriuje. Šio skyriaus vedėja Irena Demšienė duoda baltą chalatą, deduosi ir kaukę. Tokios dar nemačiau, - ji prisiklijuoja prie nosies ir pasmakrėje, o ties šnervėmis pūpso kažkoks mygtukas. "Filtras", - paaiškina gydytoja. Žvilgteliu į veidrodį: atrodau kaip mirtinai pavojingo užkrato gaudytoja iš filmo "Epidemija". Kvėpuoti pro kaukę sunku. Atrodo, imu dusti, tačiau gydytoja tik mosteli ranka, - atseit, greit priprasi. Iš tiesų, po kelių minučių jau įkvepiu visais plaučiais, tačiau oras pro mikroorganizmų nepraleidžiantį audinį skverbiasi sunkiai. Kam reikia tokios amunicijos?

"Šiame skyriuje gydomi žmonės serga atsparia ligos forma, kurią sukelia vaistams atsparios bakterijos", - aiškina I.Demšienė. Kuo daugiau tokių bakterijų, tuo mažesnė tikimybė pasveikti. Jei bakterijos atsparios visiems vienuolikai tuberkuliozei gydyti skirtų vaistų, tokiam žmogui galima taikyti tik simptominį gydymą - palengvinti kosulį, malšinti temperatūrą ir tikėtis, kad įvyks stebuklas. Pernai atspari tuberkuliozė buvo nustatyta 500 žmonių, iš jų atspari septyniems ir daugiau vaistų - net 276 ligoniams. Iš sirgusiųjų tokia tuberkulioze užpernai pasveiko tik kas ketvirtas.

Kol vingiuojame siaurais koridoriais, gydytoja spėja papasakoti, kad gydyti tokius ligonius tenka net iki dvejų metų. Ir tai kainuoja keliasdešimt kartų brangiau nei tuos, kurie serga paprasta tuberkulioze.

Kasdien - po 20 tablečių

Vienoje iš palatų mus pasitinka maloniai besišypsantis vyrukas. Tai Aleksandras. Jis čia perkeltas iš Santariškių ligoninės. Sako, kad nebeatsimena, kaip ten papuolė - dėl tuberkuliozės sukelto smegenų uždegimo buvo praradęs sąmonę, pusantro mėnesio gulėjo reanimacijoje. Tuberkuliozės ligoninėje jis leidžia jau antrą mėnesį, gydytojai žada, kad užtruks dar keletą.

Kur užsikrėtė atspariomis bakterijomis, nė nenutuokia. Artimieji sveiki, kaimynai, atrodo, irgi. Tačiau miestelis, kur gyvena Aleksandras, šiai gydymo įstaigai nuolat "parūpina" pacientų. Su gydytoja svarstome, kad ten tikriausiai yra ligos židinys, - vienas ar keli nesigydantys ligoniai, kurie platina mirtinai pavojingą ligą. Jų niekas neieško ir nebando gydyti, nors Baudžiamojo kodekso 277 straipsnis skelbia, kad tas, kuris "sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga" gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda ir net areštu.

Vyriškis turėjo kepyklą, kuri pirkėjams tiekdavo bandeles, duoną. Žmogus kasmet sąžiningai tirdavosi sveikatą. Šiemet jis ligoninėje, kepykla nebedirba, šeima liko be pajamų.

Ką sutikti - nepasirinksi

Kitoje palatoje gydosi Juozas. Į ligoninę jis pateko iš vienų globos namų, joje jau praleido metus. Sveiksta, atsparios bacilos nugalėtos, bet gydytoja I.Demšienė tikina, kad vaistus turės vartoti dar metus.

Štai dar du pacientai. Alvydas ilgai gydytas nuo plaučių vėžio, iškentė galybę chemoterapijos kursų. Kai išoperavo, paaiškėjo, kad serga tuberkulioze. Antrasis - Andrius, inžinierius programuotojas, gyvena miestelyje šalia sostinės. Į ligoninę jį atvarė įkyrus kosulys. Gydytojai nustatė, kad turi vienam vaistui atsparių bakterijų. Kaip užsikrėtė irgi sako nežinąs - dienų dienas leisdavo namie prie kompiuterio. "Kai išeini pasivaikščioti su šunimi, juk nepasirinksi, ką gatvėje sutikti", - sako pašnekovas. Dabar Andrius teigia suprantąs, kad liga - atpildas už netvarkingą gyvenimą: "Užmiršdavau pavalgyti, laiku eiti miegoti, nervindavausi, kad nespėju atlikti darbo. Užtat dabar tenka per dieną praryti po 20 tablečių". Koridoriuje sutinkame ir 22-ejų vyruką. Tik ką parlėkė iš lauko. Nutaisęs rimtą miną aiškina, neva buvęs kariniame komisariate. Gydytoja atsidūsta: jis turi nedaug šansų pasveikti, - bakterijos atsparios beveik visiems vaistams ir noro gydytis nėra. Medikams jis tiesiai drebia: "O kam gyventi?" Tėvas pasikorė, motina mirė nuo tuberkuliozės, brolis kalėjime dėl žmogžudystės, jis irgi sėdėjo už narkotikų platinimą. Ir pats vartoja. Kai pabėga iš ligoninės, vaikšto po miestą ir, žinoma, platina atsparias vaistams bakterijas. Jų aukomis galime tapti kiekvienas.

Kaip atsiranda atsparios bakterijos

Praėjus mažiau nei metams nuo pirmojo antibiotiko - penicilino - vartojimo pradžios XX a. viduryje buvo išskirta ir pirmoji atspari vaistams bakterija - auksinis stafilokokas. Paaiškėjo, kad nepakankamomis dozėmis antibiotikais šeriamos bakterijos ne žūva, o įgyja apsaugos mechanizmus. Jos ima gaminti specialius fermentus, ardančius antibiotiką, gali pakeisti receptorius, prie kurių prisijungia vaistas, net išmesti jį iš ląstelės arba sutrukdyti į ją patekti.

Yra šalių, kur vaistams atsparūs net 75 proc. auksinių stafilokokų ir 80 proc. Moraxella catarrhalis padermių. Blogai tai, kad mikrobai atsparumo antibiotikams genus gali perduoti ne tik savo, bet ir kitoms rūšims.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė akademiniam ir mokslo darbui doc. Jolanta Gulbinovič sako, kad norint išgelbėti ligonius, kuriems ligą sukėlė atsparios bakterijos, tenka ne tik iš užsienio parsisiųsti mūsų šalyje neregistruotų vaistų, bet ir taikyti senesnius, kurių buvo atsisakyta dėl toksiškumo. Kartais ir šios pastangos nueina niekais.

"Užmiršome, kad galime mirti nuo infekcinių ligų", - sako gydytoja ir priduria: "Esu pesimistė - karą su mikrobais mes pralaimime".

Vietoj medaus - vaistas

2003 m. devyniolikoje Europos šalių atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai - savigydos čempionai. Net 22 proc. sunegalavusių žmonių gerti antibiotikus nusprendžia patys. Lietuvos higienos instituto duomenimis, vaistais, kurie veikia tik bakterijas ir nepadeda nuo jokių kitų negalavimų, net pusė ligonių gydo virusines ligas - gripą, slogą ir peršalimą. Negana to, žmonės mano, kad antibiotikas padės nuo karščiavimo, viduriavimo ir net dantų skausmo.

Tad ką daryti, kai kankina aukšta temperatūra, sloga ir kosulys, teiravausi J.Gulbinovič. "Dažniausiai juos sukelia virusinė infekcija. Reikia gulėti lovoje, gerti arbatą, o ne vaikščioti po miestą, platinti mikrobus ir sulaukti komplikacijų", - įsitikinusi gydytoja. Ir, žinoma, laiku kreiptis į gydytojus.

Skiria šeimos gydytojai

Tačiau Higienos instituto specialistų duomenys baugina: net pusei vaikų ir 42 proc. suaugusiųjų šeimos gydytojai nustato viršutinių kvėpavimo takų virusinę infekciją ir vis tiek skiria antibiotikų. Iš viso gydytojai šių vaistų skiria daugiau kaip pusei vaikų ir trečdaliui suaugusiųjų, atėjusių pas juos gydytis nuo peršalimo ligų. Negana to, net 75 proc. vaikų ir 58 proc. suaugusiųjų šių vaistų gauna be jokio diagnostinio tyrimo! Ir dažniausiai - plataus veikimo antibiotikų, žudančių įvairių rūšių bakterijas.

"Plataus veikimo antibiotikų reikia, kai ligonis sunkus, yra infekcijos požymių, o sukėlėjo nežinome. Skandinavijos šalyse, kur antibiotikų suvartojama mažai, pirmojo pasirinkimo vaistas ambulatoriniam bakterinių kvėpavimo takų ligų gydymui yra geriamasis penicilinas. Ir Lietuvoje jis tiktų, nes veikia dažniausius kvėpavimo takų infekcijos sukėlėjus streptokokus," - teigia J.Gulbinovič. Ir priduria: "Gydytojams didelę įtaką daro farmacijos kompanijos, nors jų teikiama informacija dažnai tendencinga".

Bijo komplikacijų

Vilniaus universiteto profesorius Petras Kaltenis domėjosi, kaip vienoje iš vaikų ligoninių buvo gydoma nuo ūmaus tonzilito. Beveik visiems ligoniukams buvo skirta antibiotikų nuo streptokoko, tuo tarpu šis mikrobas rastas tik pas kas dešimtą pacientą.

"Gydytojai baiminasi, kad liga paūmės ar komplikuosis. Dėl žinių stokos jie ne visuomet supranta gydymo antibiotikais esmę, retas kuris numato gydymo strategiją. Jie tvirtina, kad negali atlikti tyrimų, nes įstaigų administratoriai reikalauja taupyti lėšas. Skirti antibiotikų juos spaudžia ir ligoniai", - sako J.Gulbinovič.

Higienos instituto tyrimo metu mūsų gydytojai galėjo naudotis greitaisiais testais, kurie leidžia nustatyti streptokokinę infekciją. Instituto mokslo darbuotoja Aušra Beržanskytė teigia, kad gydytojai, kurie antibiotikų skirdavo labai dažnai, po to pradėjo jų skirti net trečdaliu mažiau. Beje, Prancūzijoje, kur nemokami testai buvo duoti visiems šeimos gydytojams, antibiotikų skyrimas sumažėjo beveik perpus.

Pas mus šių testų nėra, laboratoriniai tyrimai ribojami, nesukurtos ir vieningos rekomendacijos medikams, kaip gydyti antibiotikais. Prieš metus buvo pradėtas toks darbas, tačiau jis įstrigo dėl pinigų stokos. Todėl kiekvienas gydytojas gydo, kaip išmano, mažai susimąstydamas, ar prisideda prie atsparių bakterijų plitimo.

Ką turėtume daryti mes? "Visų pirma, nesigydyti patys ir primygtinai nereikalauti antibiotikų. Turėtume pasiteirauti, ar tikslinga atlikti tyrimą dėl ligos sukėlėjo, nes dažnai gydymą galima skirti pagal ligos simptomus, - sako J.Gulbinovič. - Problema, kad mes beveik nežinome, kiek Lietuvoje paplitę antibiotikams atsparūs mikroorganizmai".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"