TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Grėsmė, pasireiškianti po dešimtmečio

2013 08 23 6:00
Mažiausiai moterų nuo šio vėžio miršta Suomijoje, Lietuva, deja, tarp pirmaujančiųjų. topsir.com nuotrauka

Kasmet Europoje vidutiniškai 33,5 tūkst. moterų suserga gimdos kaklelio vėžiu, per 15 tūkst. miršta. Lietuvoje ši liga diagnozuojama per 500 moterų, pusė jų miršta. Dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu suserga 35–40 ir 45–50 metų moterys. Tarp moterų onkologinių ligų gimdos kaklelio vėžys – ketvirtojoje vietoje po krūties vėžio. 

Mažiausiai moterų nuo šio vėžio miršta Suomijoje, Lietuva, deja, - tarp pirmaujančiųjų. Priežastis – per mažai dėmesio profilaktiniams tikrinimams.

Gimdos kaklelio displazija – vėžio pranašas?

Net ir šiuo metu, kai vykdoma valstybinė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa, kas 3 metai 25–60 metų moterims nemokamai atliekami PAP tyrimai, tenka tik apgailestauti, kad daug moterų apie juos nėra net girdėjusios. Problema ta, jog ankstyvosiose stadijose gimdos kaklelio vėžys nesukelia jokių simptomų. Tik vėliau gali atsirasti nežymaus kraujavimo tarp ciklų bei lytinių santykių metu.

Mus pasiekė kupinas nerimo Živilės iš Kauno rajono laiškas: „Vis dažniau tenka aptikti informacijos, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis. Mano močiutė prieš dvidešimt metų mirė nuo šios ligos. Gydytojas man neseniai nustatė gimdos kaklelio displaziją ir paaiškino, jog būtina išsitirti, ar nėra ikivėžinių pakitimų. Rekomendavo pasidaryti ir ŽPV tyrimą. Gydytojas sako, kad šis virusas labai dažnas, juo užsikrėtę daugelis žmonių. Esu labai susirūpinusi: man tik 23 metai, o jau tokios problemos. Kas bus toliau? Ar galiu tikėtis pasveikti, ar galėsiu gimdyti?“

„Displazija – tai ne vėžys, o tik paviršiniai gimdos kaklelio audinių pakitimai, - sako laboratorijų tinklo „Medicina Practica“ Patologijos diagnostikos laboratorijos gydytoja patologė medicinos mokslų daktarė Jolita Rimienė. - Citologiniu tyrimu nustatęs pakitimus, gydytojas ginekologas, atsižvelgdamas į pakitimų laipsnį, renkasi gydymo taktiką. Jeigu mergina jauna, negimdžiusi, jis ją stebi, nes nedideli pakitimai dažniausiai išnyksta savaime. Jeigu pakitimai ryškesni, tenka operuoti. Vėžys diagnozuojamas, kai pakitimai išplitę, ir yra pavojus, jog gali prasiveržti per ribą, bazinę membraną. Gimdos kaklelio paviršiniai pažeidimai gydomi kriodestrukcijos bei diatermokoaguliacijos metodais. Netgi jei patologija nustatoma nėščiai moteriai, ji gali būti gydoma praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo. Jai atliekama gimdos kaklelio konizacija (pašalinama dalis gimdos kaklelio).

Bene svarbiausias dalykas po tokio gydymo – labai kokybiški tyrimai.

Kiekvienai moteriai po gimdos kaklelio displazijos gydymo rekomenduojama 3-6 savaites susilaikyti nuo lytinių santykių, būtina bent dukart per metus apsilankyti pas gydytoją ginekologą, atlikti gimdos kaklelio tyrimus: citologinį, ŽPV, lytiniu keliu plintančių infekcijų. Paaiškėjus, jog esama kokių nors problemų, nuosekliai vykdyti gydytojo nurodymus ir gydytis. Moteriai, ypač neturinčiai nuolatinio sekso partnerio, būtina saugoti savo sveikatą. Negalima pamiršti, jog ŽPV nešiotojai – vyrai, tačiau jų organizmo jis nepažeidžia. Serga moterys. Net ir po gydymo į organizmą patekęs ŽPV gali sukelti naujų gimdos kaklelio pažeidimų. Tačiau būtina iškart pasakyti, jog teigiamas atsakymas apie užsikrėtimą ŽPV nereiškia, kad moteris būtinai susirgs gimdos kaklelio vėžiu. „Gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas jaunoms 35–40 ir 45–50 metų moterims. Tai sergamumo pikai. Ikivėžinių pakitimų galima aptikti bent dešimtmečiu anksčiau, todėl patikros programa ir pradedama moterims nuo 25 metų. Pas ginekologą lankytis ir tyrimus atlikti rekomenduojama nuo pirmųjų lytinių santykių bet ne vėliau kaip 21 metų amžiaus", – sako dr. J. Rimienė.

Šis virusas nustatomas 80 proc. aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančių moterų. Suserga tik nedaugelis, todėl išgirdus tokią informaciją reikia ne panikuoti, bet tikrintis. Juk kalbama apie jaunas moteris, kurioms reikia gimdyti ir auginti vaikus, gyventi visavertį gyvenimą.

Modernios tyrimo metodikos

Moterys žino, jog tai nėra nei skausminga, nei sudėtinga, kai ginekologinės apžiūros metu nuo gimdos kaklelio paviršiaus paimamos ląstelės citologiniam tepinėliui, kurį laboratorijos specialistai apžiūri pro mikroskopą. Šį tyrimą galima atlikti paprasto tepinėlio metodika ir kur kas tikslesniu skystųjų terpių "ThinPrep PAP" metodu, kurio patikimumas yra gerokai didesnis nei paprasto tepinėlio. Skystojoje terpėje esančias ląsteles surenka ir paruošia vienasluoksnių ląstelių preparatą laboratorijoje esantis kompiuterinis įrenginys. Taip paruoštos gimdos kaklelio ląstelės yra gerai apžiūrimos tyrėjo mikroskopu. Tyrimo tikslumas labai priklauso nuo laboratorijos įrangos modernumo ir gydytojo patologo profesinio pasirengimo bei kompetencijos.

Kuo pranašesnis "ThinPrep PAP" skystųjų terpių metodas už paprastą tepinėlį?

Dr. J.Rimienė sako, jog ruošiant paprastą tepinėlį dalis ląstelių lieka ant instrumento, dalis yra pažeidžiamos, kitos - susigrūdusios, yra daug įvairių priemaišų, todėl tyrėjui sunku tiksliai suskaičiuoti ir ištirti ląsteles, vadinasi, tyrimas nėra tikslus. Dėl tos priežasties tepinėlio tyrimą rekomenduojama kartoti kasmet. "ThinPrep PAP" metodo patikimumas daug didesnis, juo pakanka tirtis kartą per 2 metus.

Dar vienas "ThinPrep PAP" metodo pranašumas, jog šia metodika atliktas tyrimas tampa kompleksinis - iš skystos terpės, likusios po tyrimo, galima išsiaiškinti, ar moteris nėra užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris yra vienas iš pagrindinių gimdos kaklelio vėžio sukėlėjų. Skaičiuojantiems finansus, "ThinPrep" yra ir ekonomiškesnis tyrimas, nes jį atlikti reikia rečiau nei paprastą PAP tyrimą, o jeigu prie "ThinPrep" atliekamas ir ŽPV ištyrimas, tai rekomenduojama tikrintis kas trejus metus. Didžiojoje Britanijoje visoms moterims nuo 30 metų atliekamas kompleksinis "ThinPrep" ir ŽPV ištyrimas, taip tikintis išspręsti gimdos kaklelio vėžio problemą.

Ankstyva diagnozė - sėkmingas gydymas

Kalbėdami apie puikius įvairių ligų, taip pat ir gimdos kaklelio vėžio, profilaktikos rezultatus, bene dažniausiai minime Suomiją, Didžiąją Britaniją. Vienas iš esminių dalykų – tai pačių žmonių sąmoningas rūpinimasis savo sveikata. PAP testas, kurio tikslas - nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, kai kuriose Europos šalyse pradėtas taikyti jau prieš 50 metų, todėl ir rezultatai ryškiai skiriasi nuo situacijos, kuri yra mūsų šalyje. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto per ilgą laiką – maždaug 15–20 metų negydant ikivėžinių pakitimų. Šios ligos moterys galėtų išvengti, jeigu atsakingiau žiūrėtų į savo sveikatą ir labiau rūpintųsi savimi.

„Kai kurių šalių medikai vietoj citologinio rekomenduoja ŽPV DNR tyrimą. Tačiau šis tyrimas, nors ir jautresnis, nėra specifinis. Pasiekti gerų rezultatų galima kombinuojant ŽPV DNR ir citologinį gimdos kaklelio tyrimus. Ši kombinacija papildo viena kitą. Žinant, jog tarp jaunų, lytiškai aktyvių žmonių paplitęs ŽPV, gaunama labai daug teigiamų atsakymų. Tačiau tai nereiškia, jog tiek daug moterų turi ir ikivėžinių gimdos kaklelio ląstelių pokyčių, virusas gali būti nustatytas, tačiau ląstelių pokyčių dar nėra, - sako dr. J. Rimienė. – Taigi, atsiduriame prieš pasirinkimą: ŽPV DNR yra labai jautrus, tačiau nespecifinis, o citologinis tyrimas - ne toks jautrus, tačiau specifinis. Pasaulyje elgiamasi įvairiai: kai kur rekomenduojama daryti abu tyrimus, o tarkime, JAV, atsižvelgiant į tai, kad ŽPV daugumos žmonių organizme regresuoja, moterims nuo 30 metų siūloma skystųjų terpių PAP ir ŽPV DNR tyrimus daryti ne dažniau kaip kartą per 5 metus. Taip taupomas laikas ir lėšos. Laikomasi tokios nuomonės: jeigu 30–50 metų moteriai nustatoma didelės rizikos ŽPV, beveik neabejotinai bus ir gimdos kaklelio ląstelių pokyčių. Kita labai svarbi rekomendacija atlikti ŽPV DNR testą tuomet, kai citologinio tyrimo metu aptinkami neaiškūs ląstelių pakitimai, tai yra didesni už reaktyvius, bet dar ne displaziniai. Mano nuomone, tokiu atveju būtina atlikti ŽPV DNR tyrimą, nes yra didelė - iki 50 proc. - displazijos bei ikivėžinių intraepitelinių pakitimų tikimybė. Ši informacija padės gydytojui apsispręsti dėl gydymo taktikos. Kuo anksčiau išsiaiškinami ankstyvieji ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai, tuo trumpesnis gydymo laikas ir mažesnė operacijos apimtis.“ ŽPV DNR tyrimai reikalingi ir stebint moteris, kurioms jau buvo pašalinta gimdos kaklelio dalis dėl ikivėžinių pakitimų, norint laiku užkirsti kelią ligos atsinaujinimui. Kuo skiriasi didelės rizikos ŽPV DNR nuo mažos rizikos ŽPV DNR? Gydytoja sako, jog mažos rizikos ŽPV DNR niekada nebuvo išskirti iš piktybinio naviko, o didelės rizikos - 98 proc. susiję su vėžiu. Citologinis tyrimas nustato viruso buvimo vietą. Atkreipiame dėmesį, jog ŽPV gali gyventi ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų organų gleivinėje, tačiau daugeliu atvejų organizmo imuninė sistema su juo sėkmingai susidoroja. Tačiau jei virusas integravosi į ląstelę ir pradėjo ten veikti, joje vystosi displaziniai pakitimai. Taigi, dėl mažos rizikos (pvz., 6, 11 tipų ) ŽPV DNR gali atsirasti anogenitalinių karpų, kurios iš esmės nėra kenksmingos. Tačiau svarbu nustatyti didelės rizikos – 16, 18 tipų - ŽPV DNR, nes jie netgi 90 proc. reiškia onkologinės ligos grėsmę. „ ŽPV DNR tipą labai svarbu nustatyti ir tuomet, kai aptinkamos atipinės liaukinės gimdos kaklelio kanalo ląstelės, liudijančios, kaklelio kanalo epitelio pakitimus, kurie laikui bėgant gali virsti grėsmingu vėžiu – adenokarcinoma, - perspėja gydytoja. - Adenokarcinoma (liaukinio gimdos kaklelio audinio vėžys) diagnozuojamas ypač sunkiai, tam būtinas ne tik skystųjų terpių, bet ir ŽPV DNR tyrimas. Šio vėžio vystymasis siejamas būtent su didelės rizikos ŽPV.“

Kokia kombinuoto ŽPV ir citologinio tyrimo pridėtinė vertė?

„Pirmiausia – finansinė, nes tokius išsamius tyrimus pakanka atlikti kas 3-5 metus, o svarbiausia – jie gerokai tikslesni, vadinasi, galima anksčiau nustatyti gimdos kaklelio vėžį. Todėl moterims, kurioms atliekamas nemokamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas pagal profilaktikos programą arba kurios ateina pakartotinio tyrimo dėl neaiškios paribinės ląstelių būsenos, nustatytos citologiniu tyrimu, vertėtų pasidaryti ir mokamus skystųjų terpių "ThinPrep PAP" bei ŽPV DNR tyrimus. Pagal statistiką tokios paribinės būsenos vertos labai atidaus ir gydytojų, ir pačių moterų dėmesio, nes trečdaliu atvejų po kurio laiko pasireiškia ikivėžinės ir vėžinės ligos,- sako dr. J. Riminė. – Kuo išsamiau bus ištirta ir išanalizuota tyrimų medžiaga, tuo ankstyvesnė ir tikslesnė bus diagnozė ir sėkmingesnis gydymas. „Medicina Practica“ laboratorijose dirbama su aukščiausius standartus atitinkančiomis technologijomis, moterims siūlomi kokybiški tyrimai, - sako dr. J. Rimienė. – Tokie pat, kaip ir JAV, Anglijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose moteris, motinas gebama apsaugoti nuo mirtino piktybinės ligos pavojaus. Kuo skiriamės mes? Tik vienu - dėmesiu savo ir artimiausių žmonių sveikatai.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"