TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gripą vertiname pernelyg lengvabūdiškai

2011 10 04 0:00
Skiepytis rekomenduojama likus keletui savaičių iki gripo epidemijos. Tačiau tai galima daryti ir jai prasidėjus.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuomonių apie skiepus nuo gripo yra įvairių: vieni netiki jų efektyvumu, baiminasi komplikacijų, kiti pasikliauja tik jais.

Kiekvienais metais Lietuvoje gripu suserga tūkstančiai žmonių. Pasak infekcinių ligų specialisto, gydytojo Marijaus Motiejūno, 10 proc. jų serga sunkia forma, o kai kurie net miršta nuo ligos sukeliamų komplikacijų, dažniausiai - plaučių, ausies, veido, kaulų ertmių ar kitų organų uždegimo. Vakarų Europoje gripu kasmet suserga daugiau nei dešimtadalis gyventojų. JAV nuo gripo ir jo padarinių kasmet miršta nuo 10 iki 40 tūkst. žmonių, Rusijoje - apie 2,5 tūkstančio.

Šiuolaikinių gripo vakcinų efektyvumas viršija 85 procentus. Tai reiškia, kad per 85 proc. pasiskiepijusių žmonių išvengia ligos. Ir tik ne daugiau kaip 5 proc. pasiskiepijusių suserga lengvos, nekomplikuotos formos gripu. Taigi, anot M.Motiejūno, abejoti skiepų efektyvumu nėra pagrindo. Povakcininių komplikacijų atsiranda tik išskirtiniais atvejais. Paprastai jos išsivysto dėl savitos tam tikro žmogaus imuninės sistemos.

- Kodėl pasiskiepiję žmonės vis tiek suserga gripu?

- Lig šiol daug kas gripą vertina lengvabūdiškai. Tokia klaidinga nuostata atsirado todėl, kad šaltuoju metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus, tokius kaip sloga, čiaudulys, nedidelis galvos skausmas ar skausmas ryklėje, truputį pakilusi temperatūra ir panašūs požymiai, žmonės dažnai vertina kaip gripą. Iš tiesų tai tėra kitokių mikroorganizmų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Dažniausiai jo priežastimi būna įvairūs adenovirusai. Visai kas kita yra gripas, kuris pasireiškia staiga pakilusia (dažniausiai - aukšta) temperatūra, šaltkrėčiu, stipriu galvos ir raumenų skausmu, sąnarių maudimu, kartais vargina ir sausas kosulys. Neretai žmogų dar ir pykina, kamuoja nemiga, jis gali kliedėti, pasitaiko kūno traukulių. Sloga ir kosulys paprastai atsiranda po dviejų ar trijų dienų.

Vargina nesunkiai

- Ar skiepai gali pakenkti organizmui?

- Tikrai ne. Pabandysiu paaiškinti kuo paprasčiau. Vakcina nuo gripo - tai inaktyvuotas (užmuštas) gripo virusas ar net atskiri jo komponentai, sukeliantys imuninį atsaką, bet po vakcinos nesukeliantys arba beveik nesukeliantys šalutinių padarinių. Suleidus šios vakcinos į organizmą, pradeda gamintis specifiniai, tik prieš gripo virusą nukreipti antikūnai. Jei užsikrečiama gripu, jau susidarę antikūnai neutralizuoja gripo virusus, tad žmogus išvengia ligos. Tie 3-5 proc. susirgusiųjų patiria ypač lengvą, be komplikacijų ir liekamųjų reiškinių ligos formą.

- Koks šalutinis skiepų poveikis?

- Pasitaiko povakcininių komplikacijų ir šalutinių reakcijų, kurios dar skirstomos į bendras ir vietines. Tačiau komplikacijos po skiepų būna ypač retai, o bendrosios reakcijos - irgi nedažnas reiškinys. Dėl to keletą dienų gali varginti pakilusi temperatūra, žmogus jaučia silpnumą, nuovargį, bendrą diskomfortą, skauda galvą. Pabrėžtina, kad visa tai vyksta gan retai ir per keletą dienų negydant praeina savaime. Vietinės povakcininės reakcijos atsiranda dažniau, vidutiniškai 10-20 proc. pasiskiepijusių asmenų. Skiepo vietoje atsiranda paraudimas, sukietėjimas, gali niežėti. Visa tai taip pat praeina savaime.

Skiriasi skiepų efektyvumas

- Ar naudinga skiepytis, jei gripo virusas kasmet mutuoja, o vakcina kuriama tik spėjimo būdu?

- Čia svarbūs keletas momentų. Pirma: numatomo gripo štamas (prognozuojamo tų metų gripo viruso sandara) parenkamas ne spėjimo būdu, o remiantis moksliniais tyrimais. Kiekvienais metais gripo epidemija dar pavasarį (mūsų, Europos klimato juostos atžvilgiu) prasideda Pietryčių Azijos šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) informuojama apie viruso sandarą. Tada PSO įpareigoja Europos gamintojus gaminti vakciną būtent nuo to gripo, kuris, kaip prognozuojama, rudens ir žiemos mėnesiais pasieks Europą.

Kitas momentas: gripo virusas gali kisti, tačiau labai nedaug. Pagrindinės sudedamosios jo dalys (štamai) nekinta, skiriasi tik vakcinacijos efektyvumas, kuris gali svyruoti nuo 85 iki 95 procentų.

Skiepijimo ypatumai

- Ar tiesa, kad skiepijantis pirmą kartą reikia dviejų vakcinos dozių?

- Suaugusiesiems, kurie skiepijasi pirmą kartą, pakanka vienos vakcinacijos. Vaikams iki devynerių metų ir besiskiepijantiems pirmą kartą tai reikia daryti du kartus kas keturias savaites.

- Ar skiepijamas žmogus turi būti visiškai sveikas? Kas nutiks, jei jis pasiskiepys peršalęs? Ar draudžiama skiepytis sergant tam tikromis ligomis?

- Pagrindinės kontraindikacijos skiepams - alergija kiaušinio baltymams ir ūmus ligos procesas (aukšta temperatūra, pykinimas, galvos skausmai ir kita). Vakcinų gamintojų informaciniuose lapeliuose kontraindikacijos nurodomos ir dėl kitų ligų paūmėjimo atvejų. Apie tai sprendžiama individualiai, prieš skiepijant konkretų pacientą.

- Kada vėliausiai galima skiepytis? Koks laikas tinkamiausias skiepams?

- Tinkamiausias laikas tai padaryti - dvi savaitės iki gripo epidemijos pradžios. Įvairiais metais ji prasideda skirtingais rudens ir žiemos mėnesiais. Skiepytis galima ir rekomenduojama net ir prasidėjus gripo epidemijai.

- Ar gali skiepytis besilaukiančios moterys? Kokio amžiaus vaikai gali skiepytis?

- Naujos kartos vakcinos yra labai saugios - jomis galima skiepyti vaikus nuo 3 metų amžiaus, nėščias ir žindančias moteris, asmenis, sergančius lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir medžiagų apykaitos ligomis. Vakcinacijos efektyvumas įvairiose amžiaus grupėse siekia 95 procentus.

Tarp paskutiniųjų

- Kai kurie žmonės mano, kad paskiepytas organizmas pats nebekovoja su ligomis, esą silpsta imunitetas. Ką galite dėl to pasakyti?

- Man sunku komentuoti teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Gal tada apskritai nereikia skiepų? Nei nuo maro, kuris tokiu būdu buvo išnaikintas, nei nuo hepatito, erkinio encefalito, gimdos kaklelio vėžio ir kitų ligų.

Pateiksiu šiek tiek statistikos. Nuo 1962 iki 1987 metų Japonijoje buvo pradėtas privalomas kasmetinis šalies moksleivių skiepijimas nuo gripo. Manoma, kad dėl šios japonų iniciatyvos buvo išvengta nuo 49 iki 73 tūkst. mirties nuo gripo atvejų. Mūsų krašte padėtis šiuo požiūriu taip pat gerėja. Tačiau iš 1000 Lietuvos gyventojų nuo gripo kasmet pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje - 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje - vidutiniškai 177.

Pagal skiepijimosi rodiklius Lietuva lenkia Meksiką, Kosta Riką, Kolumbiją, Peru, Venesuelą ir Ekvadorą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"