TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gripo virusui mutantui pritrūko pinigų

2009 12 08 0:00
A.Griškevičiaus vadovaujamos laboratorijos darbuotojai kol kas nesirgo pandeminiu gripu.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kad būtų patvirtinta ar paneigta pandeminio gripo diagnozė, reikia atlikti net keturias laboratorines reakcijas ir visų jų atsakymai turi būti teigiami. Galimos viruso mutacijos Lietuvoje netiriamos - tam nėra nei laiko, nei lėšų. Lig šiol esą nebuvo ir poreikio.

Darbas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) laboratorijoje prasideda 8 valandą ryto. Neretai jis trunka iki devintos vakaro ar dar ilgiau. Praėjusią, kaip ir ankstesnę, savaitę bandinių dėl pandeminio gripo gauta maždaug po šimtą kasdien. Per septynias darbo dienas tenka ištirti tiek, kiek per visą vasarą. Ar laboratorija buvo pasirengusi tokiam antplūdžiui? "Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prašo užtikrinti, kad esant pandemijai būtų atliekama dvigubai daugiau tyrimų nei įprastai. Mes jų padarome dešimt kartų daugiau", - LŽ teigė ULAC laboratorijos vedėjas Algirdas Griškevičius. Per pokalbį kas keletą minučių skambėjo jo telefonas - šios įstaigos informacija šiandien kaip niekad aktuali.

Net nesiūlė skiepytis

Pastaruoju metu mažėja pandeminio, bet daugėja sezoninio gripo atvejų. Bandinius, plūstančius iš visos Lietuvos ligoninių, tiria aštuoni laboratorijos darbuotojai. Patalpose nepastebėjome ypatingų saugos priemonių. Moterys darbavosi be kaukių. Kai užsukome į vieną iš kabinetų, mūsų paprašė verčiau atsitraukti nuo stalo su gripo bandiniais: čia apdorojama jų medžiaga. Vis dėlto pavojingiausia zona yra ten, kur bandiniai atidaromi. Ši patalpa yra specialiame bokse. Kaukę bei pirštines dėvintis darbuotojas procedūrą atlieka iškišęs rankas už apsauginės stiklo pertvaros. Patalpoje įvesta ir speciali ventiliacijos sistema.

Anot A.Griškevičiaus, dar nė vienas darbuotojas nesirgo. Antraip sutriktų visas tyrimo procesas. "Pirmą pandeminio gripo atvejį nustatėme dar birželio 22-ąją. Sunku pasakyti - gal jau tuo metu mūsų žmonės imunizavosi. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad imunitetą virusui įmanoma gauti ir pasyviuoju būdu", - pasakojo A.Griškevičius. Gal laboratorijos darbuotojai slapčia buvo paskiepyti pandeminio gripo vakcina? "Tikrai ne. Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų Lietuvos žmonių", - sakė ULAC laboratorijos vedėjas. Anot jo, įstaigai kol kas net nesiūlyta sudaryti norinčiųjų skiepytis nuo pandeminio gripo sąrašo.

Sudėtinga procedūra

A.Griškevičiaus teigimu, pirmiausia stengiamasi ištirti reanimacijoje gulinčių ligonių mėginius. Ligoninių medikų prašoma, kad ypatingos skubos atvejus jie pažymėtų raudonu šauktuku ar varnele. Tyrimo eiga gana sudėtinga. Pirmiausia reikia išskirti viruso RNR - ribonukleino rūgštį. Bandiniai imami iš paciento nosies. Ne visi sveikatos priežiūros įstaigų medikai įgudę tai daryti. Pasitaikė atvejų, kai išvis nebuvo ką tirti. Pirmąja reakcija ir patikrinama, ar tinkamai paimtas bandinys. Antroji parodo, ar žmogus serga gripu. Trečioji - ar tai yra kiaulių gripas, ketvirtoji - ar tai yra specifinis pandeminis gripas. Norint patvirtinti naujojo gripo diagnozę, visi atsakymai turi būti teigiami. Mirusiojo mėginio tyrimas dar sudėtingesnis - visos keturios reakcijos daromos kiekvienam tiriamam organui atskirai.

"Jei patvirtinamas tik kiaulių gripo testas, o pranyksta ar susilpnėja pandeminio gripo požymiai, vadinasi, virusas mutavo", - paaiškino A.Griškevičius. Tačiau jis teigė, kad tokių atvejų kol kas nepasitaikė. "Kartą buvo nustatytas labai sunkios formos gripas, kai liga komplikavosi smegenų encefalitu. Bet tai galėjo lemti imuniteto dalykai, nes žmogus vartojo narkotikus, galbūt turėjo ir ŽIV", - pasakojo laboratorijos vedėjas.

Mutacijų netiria

Lietuvoje neatliekami detalesni tyrimai dėl pandeminio gripo mutacijų. Anot A.Griškevičiaus, lig šiol ši laboratorija negaudavo pinigų investicijoms - gripo diagnostikai pirmąkart jų buvo skirta tik šiemet. Mutacijoms išsamiai tirti reikėtų papildomų lėšų. Bet jei toks tyrimas būtų atliekamas, kitiems bandiniams savo eilės tektų laukti dar ilgiau. "Tad laiką verčiau skirti ligoninėse gulinčių pacientų tyrimams. Žinoma, jei atsiras neaiškių atvejų, o ekspertai pastebės, kad ligos eiga kinta, problema bus sprendžiama", - teigė ULAC laboratorijos vedėjas. Pasak A.Griškevičiaus, neaiškius atvejus nebūtina tirti Lietuvoje - juos galima siųsti į Londone esančią referentinę PSO laboratoriją. Tai ir buvo padaryta nustačius pirmąjį Lietuvoje pandeminio gripo atvejį.

Ligos sukėlėjo mutacijas savo šalyje tiria labai nedaug pasaulio valstybių. Kad jų išties pasitaiko, patvirtino neseniai nustatyti atvejai Norvegijoje bei Prancūzijoje. Norvegijoje aptikti A/H1N1 viruso pokyčiai parodė, kad ligos sukėlėjas iš karto keliauja žemyn į plaučius, žaibiškai vystosi pneumonija (gripas, kaip žinome, yra viršutinių kvėpavimo takų liga). Prancūzijoje nustatyti pokyčiai dar pavojingesni: mutavęs virusas ne tik keliavo į plaučius, bet ir pasižymėjo atsparumu populiariam antivirusiniam vaistui oseltamivirui ("Tamiflu").

Tačiau pasaulyje kol kas nustatyta tik 17 mutacijų atvejų. Teigiama, kad vakcinos ir antivirusiniai vaistai tebėra veiksmingi. "Dabar nustatomos tik nedidelės, taškinės mutacijos. Jei jos tokios ir išliks, persirgusieji naujuoju gripu juo daugiau nebesirgs", - sakė A.Griškevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"