TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydantis menas beldžiasi į ligonines

2009 06 23 0:00
A. Brazauskaitė jau daugelį metų vadovauja vaikų dailės terapijos užsiėmimams, yra apgynusi šios srities disertaciją.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dailės terapija Lietuvoje šiandien taikoma pačioms įvairiausioms žmonių grupėms: neįgaliems vaikams ir suaugusiems, psichikos problemų ar priklausomybių turintiems žmonėms, kaliniams ir net buriant įmonės darbuotojų komandą. Šios srities specialistus planuojama rengti jau ir aukštojo mokslo įstaigose.

Kas yra meno terapija, pristatinėti nebereikia. Mažiau žinoma apie meno sveikatai sritį. Šiandien pripažįstama, kad gydymo įstaigų interjeras, jose esantys meno kūriniai teigiamai veikia čia besilankančiuosius. Todėl užsienyje menininkai kviečiami į ligonines rengti įvairių projektų, dirbti su pacientais.

Bene pirmąkart toks projektas įgyvendinamas ir Lietuvos gydymo įstaigoje. Iki liepos vidurio sostinėje veiksiančiose vadinamosiose kūrybinėse dirbtuvėse šeimininkaus dvidešimt jaunų menininkų iš visos Europos. Jų sukurti darbai vėliau papuoš Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninės sienas. Meistriškumo klasėms vadovaus ir kartu su vaikais gydytojų portretus pieš dailininkas Vilmantas Marcinkevičius, ligoninės baldus atnaujins dizaineris Nauris Kalinauskas.

"Meno teritorija" pavadinto projekto rengėjus paskatino Didžiosios Britanijos patirtis. Šioje šalyje atlikti tyrimai įrodė, kad jaukioje ir draugiškoje aplinkoje gydomi ligoniai greičiau sveiksta, patiria mažiau streso ir vartoja mažiau vaistų. Anot dr. Jane Radcliffe iš Liverpulio, vaikų ligoninėse mažiesiems pacientams būtina kūrybiška aplinka, padedanti atsikratyti nepasitikėjimo savimi ir lengviau ištverti procedūras. Darbo sąlygos ne mažiau svarbios ir gydymo įstaigos personalui. "Todėl meno nauda yra dvipusė", - įsitikinusi J.Radcliffe.

Ne vienkartinė akcija

"Meno teritorijos" projekte dalyvauja ir Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija (LDTTA). Pasak jos vadovės Audronės Brazauskaitės, svarbu, kad tai būtų ne vienkartinė akcija, o taptų tradicija. Kol kas apie daugelį meno sveikatai būdų tegalime svajoti. Yra šalių, kur kiekviena ligoninė turi specialų departamentą ar skyrių, kuris rūpinasi įstaigos dizainu, interjeru, menininkų ir meno terapeutų veikla. Net slaugių apranga būna priderinta prie vidaus aplinkos. Arba štai švedų pavyzdys: rūpinantis neišnešiotų kūdikių sveikata, vienoje iš įstaigų buvo taikytas vadinamasis kengūros metodas: tėvas ar mama turėjo nuolat nešioti ant savo pilvo parištą kūdikėlį. Neradus kėdės, kurios atkaltė atitiktų laikančiojo vaikelį kūno linijas, tokia buvo sukurta specialiai.

Anot A.Brazauskaitės, mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigos neretai puošiasi atsitiktiniais dalykais, pakabina kokį nereikalingą paveikslą ar išvis užmiršta estetiką. "Meno kūriniams reikia pinigų, tačiau jie gali kainuoti ir visiškai nebrangiai, palyginti su tuo, kiek išleidžiama neskoningam interjerui", - sakė A.Brazauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad po neseniai Seime vykusios apskritojo stalo diskusijos nuspręsta įkurti darbo grupę, kuri koordinuotų meno sveikatai projektus bei meno terapeutų rengimo klausimus, rūpintųsi bendra šios srities politika.

Reikia tinkamų žinių

Pasak A.Brazauskaitės, profesionalių meno terapijos specialistų turi daugelis Vakarų šalių, net mūsų kaimynai latviai. Ši specialybė atsirado po Antrojo pasaulinio karo, universitetinės programos - septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

LDTTA pastangomis jau parengti dailės terapijos studijų programos Lietuvoje apmatai. A.Brazauskaitė įsitikinusi, kad ši specialybė sulauktų nemažai norinčiųjų studijuoti. Baigus mokslus visiems būtų suteiktas vieningas išsilavinimas.

"Šią sritį išmanyti reikia meno, medicinos, psichologijos žinių, taip pat savianalizės. Kūrybiniai įgūdžiai - svarbiausi meno terapeuto darbo įrankiai. Priemonės, kurios naudojamos vidinei saviraiškai, yra labai galingos. Todėl specialistas, vadovaujantis dailės terapijos užsiėmimams, turi labai gerai suvokti, kas vyksta. Juk galima taip išjudinti žmogų, kad jam skaudės, poveikis bus per didelis. Todėl ir sakau, kad ši veikla turi būti labai profesionali. Dabartinė situacija kol kas nevaldoma. Meno terapeutais save įvardija ir išklausiusieji vos keletą seminarų, ir jau dešimtmečius šioje srityje dirbantys žmonės", - sakė A.Brazauskaitė.

Paslaugų spektras

LDTTA šiuo metu priklauso per 50 narių visoje Lietuvoje. Maždaug dar tiek yra jai nepriklausančiųjų. Dailės terapiją taiko dailininkai, dailės pedagogai, psichologai bei psichiatrai, specialieji pedagogai. Net paprastas dailės mokytojas gali naudoti šį metodą, tačiau tai žinos tik jis.

Paslaugos dažniausiai teikiamos socialinės pagalbos srityje, dirbant su specialių poreikių žmonėmis, rizikos grupių šeimomis. Dailės terapijos užsiėmimai padeda išgyvenantiems skyrybų krizę žmonėms, vaikams, patyrusiems traumas šeimoje ar mokykloje. Kreipiasi ir įmonės, sudarančios darbuotojų komandą. Jau ir viename kalėjime taikomas šis metodas. "Paslaugų spektras Lietuvoje, galima sakyti, toks pat, kaip ir kitur pasaulyje. Tik mes nevykstame į karo veiksmų apimtus ar stichinių nelaimių ištiktus regionus. Tačiau ten vyksta nemažai savanorių iš užsienio šalių, dirba su vietos vaikais", - pasakojo A.Brazauskaitė.

Kitos gyvenimo spalvos

Specialistės nuomone, dailės terapija itin tinka uždaro būdo žmonėms, sunkiau bendraujantiems su aplinkiniais. Ji padeda išsilaisvinti iš susikaupusių ir tiesiog kunkuliuojančių emocijų. Dailės terapija labiau orientuota į darbą su savimi, padeda pamatyti vidinį pasaulį netikėtomis spalvomis, susivokti, kas vyksta su jausmais. "Dabar gaji nuostata veikti, dirbti, sąmoningai siekti tikslų. Gilintis į savo jausmus, pojūčius bei emocinę būklę yra neįprasta. Tačiau tam skiriama laiko per dailės terapijos užsiėmimus, žmogus tampa sąmoningesnis, brandesnis. Šis metodas, kaip minėta, taikomas ir sergantiesiems depresija, kitomis psichikos ligomis", - sakė A.Brazauskaitė. Jos teigimu, vieni gydytojai džiaugiasi, kad yra ir toks pagalbos būdas, kiti vertina jį skeptiškai. Anot A.Brazauskaitės, toks požiūris greičiausiai kyla iš nežinojimo, kad dailės terapija yra teoriškai pagrįsta profesija, o ne kažkoks mitas.

Terapija kalėjime

Viena iš dailės terapijos taikymo sričių - darbas kalėjime. Užsiėmimai padeda nuteistiesiems išlieti negatyvią energiją. Nusikaltimą žmogus daro apimtas tam tikros būsenos ir dažnai neįvertina, nesupranta savo veiksmų. Tad kalinių prašoma tarsi filmuke atkurti bei nupiešti situacijas. Yra ir kitų metodų, kuriais siekiama, kad žmogus pradėtų analizuoti, kodėl įvykdė nusikaltimą.

Įdomus vieno Londono kalėjimo, kuriame bausmę atlieka nuteistieji iki gyvos galvos, pavyzdys. Jiems buvo įrengtos skulptūros dirbtuvės. Kūriniams iš akmens ar medžio reikėjo aštrių instrumentų - kaltų, plaktukų, kirvių ir kt. Tačiau per visą laiką, kol veikė skulptūros dirbtuvės, šie įrankiai naudoti tik skulptūroms kurti. Taip įrodyta, kad žmogui svarbiau išreikšti save kūrybiškai nei agresyviai, brutaliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"